Muzika
Algirdas Klova
Vilnius Mama Jazz
Įspūdžiai iš festivalio
Po, matyt, nemažai rūpesčių ir bėgiojimų, susijusių su festivalio vietos pakeitimu, dviejų scenų statyba, kūrybinėmis kančiomis, itin gausia reklama ir t.t., festivalis „Vilnius Mama Jazz“ įvyko ir, kaip reikėjo tikėtis, sėkmingai.
Rita Nomicaitė
Felikso Romualdo Bajoro dedikacija
Mintys po jubiliejinių autorinių koncertų
„Kas daržely žydėjo“ – taip kadaise sovietmečiu straipsnį apie Felikso Romualdo Bajoro kūrybą pavadino prof. Vytautas Landsbergis. Viena šios metaforos reikšmių – pabrėžti Bajoro muzikoje atsispindintį mūsų gimtosios padangės lopinėlį – ne mažiau svarbiai skamba dabartiniame globaliame pasaulyje.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Penkiašakių dobilėlių laimė
Įspūdžiai iš muzikinės komedijos premjeros
Nacionaliniame Kauno dramos teatre lapkričio 6 d. pirmą kartą parodyta nauja muzikinė komedija „Penkiašakis dobilėlis“ (pagal Balio Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“). Komedijos libreto autorius ir režisierius Nerijus Petrokas, kompozitorius Giedrius Svilainis, scenografas Sergejus Bocullo, vaizdo instaliacijų autorė Vesta Obolevičiūtė, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė. Grojo ir dainavo muzikos ansamblis „Ainiai“ bei žinomi solistai. Stebinantis derinys – komedija, „Ainiai“ ir Balys Sruoga, kuris daugeliui mūsų pirmiausiai asocijuojasi su aštriuoju „Dievų mišku“.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Nuo misterijos iki liaudies dainos
Įspūdžiai iš festivalio „Pokrovskije kolokola“ atidarymo koncerto ir Laimio Vilkončiaus misterijos premjeros
Lapkričio 6–10 d. įvairiose Vilniaus erdvėse vyko visa virtinė XIV tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ („Pokrovo varpai“) renginių. Šio reikšmingo festivalio rengėjai: Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, Slavų tradicinės muzikos mokykla, Vilniaus rusų folkloro centras; renginį organizuoja Nikolajus Zacharovas, Irma Fedaravičiūtė, Julija Morozova, Arina Zacharova, Jekaterina Bieliauskienė, Julija Malyškina, Vladimiras Malyškinas, Viktoras Žabrovas, Valentina Smolkova, meno vadovė ir prodiuserė Irena Zacharova.
Ona Jarmalavičiūtė
Skirtybių susitikimas su Čiurlionio vardu
Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo apžvalga
Ketverius metus lauktas VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau įsibėgėjo, spėdamas sukelti ant kojų visą pianistų bendruomenę. Kiekvienam savi čempionatai – fortepijono pasaulyje šis profesionaliosios muzikos atlikimo konkursas yra didžiausias ir prasmingiausias įvykis, lemiantis muzikinės kultūros raidos procesus, formuojantis muzikos pasaulio ateities kontūrus ir konkretizuojantis Europos pianistinių mokyklų vystymosi kryptį. Solidžias tradicijas turintis muzikos renginys priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, kas diktuoja aukštą jo meninį lygį, profesionalumą ir siekį puoselėti Lietuvos atlikimo meno tradicijas.
Vytautė Markeliūnienė
Nauji dialogai
Mintys po Daumanto Kirilausko rečitalio ir prasidėjusio Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso
Įkalnėn kylant Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso link, pasipylė gausybė pianistų rečitalių. Vieni jų – Muzikos ir teatro akademijos salėje, kurioje būsimi konkurso dalyviai rodė kaupiamą interpretacinį įkarštį, kiti rengiami fortepijonų salone „Organum“, kur tebevyksta koncertų ciklas „Fortepijono Aukso amžius“. Lapkričio 5 d. viena šio ciklo grandžių tapo Daumanto Kirilausko rečitalis.
Laimutė Ligeikaitė
Lietuvos kamerinio orkestro įrašai
Užsienio spaudos akiratyje
Vienas pagrindinių mūsų muzikinės kultūros reprezentantų – Lietuvos kamerinis orkestras – neretai sulaukia ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šįkart užsienio skaitytojai supažindinami su pastaraisiais metais išleistomis kolektyvo kompaktinėmis plokštelėmis.
Laimutė Ligeikaitė
„Trimito“ virsmai ir jungtys
Įspūdžiai iš teatralizuotos programos „XX a. rapsodija“
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis) išties drąsiai ieško naujų koncertinių formų, kas ypač pasijuto atėjus naujam vadovui kompozitoriui Antanui Kučinskui. Greta įvairių bendrų projektų su kitais kolektyvais (pastarieji su „Giunter Percussion“, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir t.t.), repertuaras praturtintas ir teatralizuotais koncertais „Trimito miestas“ bei „XX a. rapsodija“. Šie koncertiniai spektakliai rengiami bendradarbiaujant su režisiere Birute Mar. Tai, ko gero, viena iš sėkmingiausiai besitęsiančių kūrybinių draugysčių, prasidėjusi nuo originalumu nepralenktos „Grimo operos“ (2004 m. festivalio „Gaida“ užsakymas) ir tebevykstanti šiandien, kai aktorės ir režisierės spektakliuose skamba A. Kučinsko muzika, o kompozitoriaus sumanyti projektai praturtinami režisierės matymu ir idėjomis. Lapkričio 9 d. Kongresų rūmų salėje nuskambėjusi „XX a. rapsodija“ – vienas iš tokių renginių (išvakarėse programa parodyta Klaipėdos koncertų salėje).
Giedrė Kaukaitė
Jurgio Karnavičiaus dvasios fortas
Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje
Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.
Eglė Šeduikytė
Trisdešimt liturginių metų
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje
Prieš trisdešimt metų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrmo išvakarėse, 1989-aisiais, Atgimimo sukeltos bangos nuvilnijo per visus Lietuvos miestus, atverdamos šventovių duris laisvės išsiilgusiems žmonėms. Kūrėsi bažnytiniai kolektyvai, būrėsi chorai, vargonais suskambo ne tik koncertinė, bet ir sakrali muzika. Vienas iš reikšmingų įvykių 1989-ųjų gegužę, netrukus po Vilniaus arkikatedros atgavimo, buvo grigališkojo choralo giesmininkų vyrų grupės „Cantores chorales capellae S. Casimiri“, puoselėjančios išskirtinai tradicinio Romos katalikų bažnyčios liturginio grigališkojo choralo giedojimo tradiciją Lietuvoje, susikūrimas. Nuo 1991 m. į choralo grupę įsiliejo ir moteriški balsai, o nuo 1994 m. giedotojai persivadino į „Schola Gregoriana Vilnensis“. Lemtinga buvo ir pačioje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, 1990-aisiais, choralistų kelionė į Solemo (Solesmes) benediktinų abatiją Prancūzijoje.
