7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: Viltė Žakevičiūtė

Viltė Žakevičiūtė

Muzikos SCULPTūros

Multimedijos projekto „Sculpt“ festivalyje „Gaida“ įspūdžiai

Šių metų aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ programoje, greta mums įprastų akustinės muzikos koncertų, galime pasiklausyti ir kitokios. Įdomus buvo multimedijos projektas „Sculpt“. Muzika čia jungiasi su vaizdu, o atlikėjas Philippe’as Spiesseris tampa performanso dalyviu.

Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Philippe’o Spiesserio projektas „Sculpt“. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Pašėlusių žvėriūkščių karnavalas

Taip, kaip parašyta antraštėje, pasijutau antrajame ansamblio „Synaesthesis“ koncerte spalio 25-ąją. Palyginimas su žvėrimis tarsi natūralus, nes ansamblio nariai (Vytautas Oškinis – fleita, Artūras Kažimėkas – klarnetas, Marta Finkelštein – fortepijonas, Deimantė Merkevičiūtė – smuikas, Monika Kiknadzė – altas, Gunda Baranauskaitė – violončelė ir dirigentas Karolis Variakojis) – jauni, ekspresyvūs, tarsi netveriantys savo kailyje, nepažaboti taisyklių ir diktuojantys savas. Kaip jie patys sako, „pašėlę“, pridėčiau – „žvėriškai“.

 

Koncertą pradėjęs Sylvaino Marty kūriniu „Lithuanian Rotation“ ansamblis iš karto pademonstravo ekspresiją ir įtikinamą interpretaciją. Nenuostabu, nes 2016 m. vykusioje tarptautinėje vasaros akademijoje Austrijoje (ISA) už geriausią šio kūrinio interpretaciją „Synaesthesis“ buvo apdovanotas premija „Just Composed“. Koks tai kūrinys – kalbėti šiek tiek kebloka. Kiek glumina suvokimas, jog daugiausia kūrinys priklauso nuo atlikimo. Kompozitorius šiuo atveju pateikia tik (o gal net) idėją. Kaip sako autorius, čia sąveikauja įvairios tėkmės – nuo atskiros ląstelės iki chaoso. Vadinasi, logika vis dėlto egzistuoja. Beje, sugebėjau išgirsti ir tarsi atpažįstamo lietuviško skambesio. Įdomu būtų pasiklausyti kelių skirtingų šio kūrinio interpretacijų, tuomet būtų lengviau šią muziką suprasti ir įvertinti.

Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
„Quatour Tana“. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Atvertas Langas į paprastumą

Ansamblis „Synaesthesis“ festivalyje „Gaida“

Žmonės nori klausytis paprastos muzikos. Paprastos, bet geros, suvokiamos. Juk paprastume slypi meistrystė, kristalizuojasi esmė. Ir tai įvyko!

Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Dominykas Digimas ir Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Dominykas Digimas ir Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Joana Daunytė ir „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Joana Daunytė ir „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Elektrokomunikacijos

Įspūdžiai iš festivalio „Jauna muzika“

Šių metų „Jauna muzika“ ir toliau skatina domėjimąsi elektronine kūryba, ką spaudos konferencijoje pabrėžė ir festivalio rengėjai. Vienas iš tikslų – surasti bendraminčių ir pristatyti koncertus didesniam klausytojų būriui. Todėl greta koncertų, vykusių „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje, „Jaunos muzikos“ programa prasiplėtė ir naktinėmis programomis festivalio bare „Peronas“ bei atviromis paskaitomis, diskusijomis, kur kiekvienas besidomintis buvo laukiamas svečias.

Pirmasis festivalio koncertas pavadintas „Elektroakustinės premjeros“ arba „Electrobasoon“. Iš to galima suprasti, jog pagrindinė vakaro ašis – elektrinis fagotas, kitaip tariant, fagotas, pritaikytas sinkretiškai skambėti su elektronika. Išgirdome premjerinius Vytauto V. Jurgučio, Gailės Griciūtės, Arturo Bumšteino, Jono Jurkūno ir Lino Rimšos kūrinius. Juos atliko meistriškumu pasižymintys, Lietuvoje gerai žinomi atlikėjai – Andrius Puplauskis (elektrinis fagotas), Liudas Mockūnas (saksofonas) ir Tomas Kulikauskas (perkusija).

Įdomus G. Griciūtės kūrinys „Outtakes from the Mind of a Happy Man“ (fagotui ir elektronikai). Autorę inspiravo šveicarų psichologas Hermannas Rorschachas. Kūrinio sumanymą perteikė A. Puplauskis, balsu (žodžiais) ir muzika interpretuodamas rašalo dėmes kaip partitūrą. Kūrinyje girdėjau nemažai improvizacijų, kuriose atlikėjas galėjo išlaisvinti savo muzikines pajautas, skleisdamas savas interpretacijas. Šiam, kaip ir kitiems vakaro kūriniams specialiai buvo paruošta fonograma, kuri papildė gyvą grojimą. Iš tiesų kūrinio idėja įdomi, tačiau gaila, jog įpusėjus dėmesys pradėjo slopti.

Elektroninės muzikos trio. T. Tereko nuotr.
Elektroninės muzikos trio. T. Tereko nuotr.
Markus Popp. T. Tereko nuotr.
Markus Popp. T. Tereko nuotr.
Michał Wolski. T. Tereko nuotr.
Michał Wolski. T. Tereko nuotr.
Andrius Puplauskis. T. Tereko nuotr.
Andrius Puplauskis. T. Tereko nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Nuosaikiai modernus kovas Berlyne

Įspūdžiai iš „MaerzMuzik“ festivalio

Šių metų „MaerzMuzik“ festivalis (vykęs kovo 16–26 d.) aktualizuoja gana keblias nūdienos temas: bendrystės svarbą, laiko klausimus įvairiose situacijose, nepelnytai pamirštus reiškinius. Festivalio diskursas gana platus, įvairiapusiškas, sakyčiau, berlynietiškai laisvas, bet kartu ir nuosaikus, skiriantis laiko senam, per kurį svarstoma nauja.

 

Netikėtas atradimas – viena iš festivalio viešnių, Catherine Christer Hennix. Švedų kilmės kompozitorė, poetė, filosofė, matematikė, vizualaus meno atstovė vienoje diskusijoje dėstė savo mintis apie laiką ir erdvę. Kompozitorė siūlė nesureikšminti laiko kaip gyvenimą reguliuojančio parametro, o suprasti kaip sąlygą, kuri yra erdvėje vykstančio veiksmo išdava. Kaip sako pati autorė, ji dažnai mąsto apie begalybę, kuri kada nors baigsis. Domėjimasis garso bangų galimybėmis, garso poveikiu žmogaus fiziologijai ir psichologijai, ne vien muzikinių parametrų veikimo muzikoje išmanymas (pvz., matematikos), leidžia autorei įdomiai eksperimentuoti.

„Ensemble Modern“. K. Bienert nuotr.
„Ensemble Modern“. K. Bienert nuotr.
Jennifer Walshe, Arditti kvartetas. K. Bienert nuotr.
Jennifer Walshe, Arditti kvartetas. K. Bienert nuotr.
Eva Reiter, ansamblis „Ictus“. K. Bienert nuotr.
Eva Reiter, ansamblis „Ictus“. K. Bienert nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Įsiklausykime... Klausydami išgirsime erdvę

Jaukus ir inovatyvus festivalis „Sferos/Premjeros“ jau trečius metus žvelgia į muziką iš subtiliausių garsų įsiklausymo pusių, įvairiais garso sprendimais erdvėje žadina atrasti kartais nepažiniais atrodančius muzikos klodus. Šį kartą festivalyje dalyvavo kompozitoriai Justė Janulytė ir Mindaugas Urbaitis. Klausytojai galėjo išgirsti po keturis abiejų autorių kūrinius, pritaikytus šiais metais Juliaus Juzeliūno vardą gavusiai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre (MISC) esančioje erdvinio garso sferai.

Sfera, nuotr. LMTA Muzikos inovacijų studijų centro
Sfera, nuotr. LMTA Muzikos inovacijų studijų centro
Viltė Žakevičiūtė

Rudeninė (už)GAIDA

Aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertų įspūdžiai

Po įspūdingo atidarymo festivalis „Gaida“ žengė toliau ir pristatė gausią šių metų programą. Spalio 22-ąją įvyko keli pasirodymai. Šiuolaikinio meno centre turėjome progą išgirsti bei išvysti Lietuvos ansamblių tinklo (LENsemble) surengtą koncertą. Programos koncepciją kūrė ansamblio vadovas Vykintas Baltakas. Daug dėmesio tą vakarą buvo skirta vizualiniams kūrinių sprendimams. Tokį sumanymą skelbė ir pavadinimas: „Muzika vaizde & vaizdas muzikoje“. Buvo atliktos kelios lietuvių kompozitorių premjeros: Vytauto V. Jurgučio „Telosferos“, nukeliančios klausytojus į mistinių garsų pasaulį, kurį kūrė styginiai instrumentai ir gyvoji elektronika. Įdomūs vizualiniai sprendimai leido medituoti ir gėrėtis garso ir vaizdo sinteze. Meditacinį kūrinio poveikį padėjo įgyvendinti Akvilės Anglickaitės vaizdo dailė.

 

Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ pasirodė įdomus, gal kiek per daug iliustratyvus kūrinys. Jautėsi emocija, nemažai simbolių, pasak autoriaus, kūrinys tarsi gaivina prieš daug metų patirtus įspūdžius Jeruzalėje. Iš tiesų, kūrinio sudėtis žadino vaizduotę ir leido paganyti akis: pavaizduoti vitražai, naudojami keli mušamieji, fortepijonas, styginių kvartetas ir nepaprastas klarneto skambesys, kuriuo gėrėtis leido Andrius Žiūra. Galbūt klarnetas ir buvo ta vinis kūriniui „sukalti“ – kompoziciškai jis buvo gražus, – tačiau mintis tarsi liko neišbaigta.

Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Goska Isphording ir Maciej Frąckiewicz. D. Matvejevo nuotr.
Goska Isphording ir Maciej Frąckiewicz. D. Matvejevo nuotr.
„Quasars Ensemble“ ir dirigentas Ivanas Buffa. D. Matvejevo nuotr.
„Quasars Ensemble“ ir dirigentas Ivanas Buffa. D. Matvejevo nuotr.
Keturių kvartetų ir pianisto Jorio Sodeikos koncertas „Quartettissimo“. D. Matvejevo nuotr.
Keturių kvartetų ir pianisto Jorio Sodeikos koncertas „Quartettissimo“. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „In Process“. D. Labučio nuotr.
Ansamblis „In Process“. D. Labučio nuotr.
„GrauSchumacher Piano Duo“. D. Matvejevo nuotr.
„GrauSchumacher Piano Duo“. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Visada – niekada taip pat kitaip

Vos tik pamačius renginio skelbimus, mane iš karto sudomino rugsėjo 26 d. Kirtimų kultūros centre vykęs koncertas. Užteko pamatyti Juozo Milašiaus – Lietuvos kompozitoriaus, nepaprastai virtuoziško gitaristo, įvairių performansų atlikėjo – pavardę. Dėl savo eksperimentinių idėjų ir džiazo muzikos atlikėjo patirties, Milašius yra vadinamas konceptualistu ir avangardistu, nors ir susilaukia dviprasmiškų vertinimų dėl savo polinkio jungti itin skirtingus muzikos žanrus ir atlikimo technikas.

Kirtimų kultūros centro organizuoto koncerto „Susikirtimai" plakatas
Kirtimų kultūros centro organizuoto koncerto „Susikirtimai" plakatas
Viltė Žakevičiūtė

Amžinai jauna? Tai muzika!

Festivaliui „Jauna muzika“ pasibaigus

Nesenstanti, veržli ir intriguojanti, tokia jau ji – muzika. Bet ar tikrai? Ar muzika nėra pavaldi laikui? Kiek ji aktuali šiandienos ritme? Balandžio 18–24 dienomis vykęs elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalis „Jauna Muzika‘16“ iškėlė ne vieną klausimą, į kurį atsakyti bandė festivalio svečiai, o gerėtis renginiais galimybę turėjo kiekvienas naujovių ieškantis muzikos mylėtojas.

Fotografas Tomas Terekas.
Fotografas Tomas Terekas.
Fotografas Tomas Terekas.
Fotografas Tomas Terekas.
Fotografas Tomas Terekas.
Fotografas Tomas Terekas.