Naujas „Deutsche Grammophon“ albumas, Raminta Šerkšnytė, Lukas Geniušas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Sausio 19-osios vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo toks ypatingas ir turiningas, kad sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Tad pradėsiu iš eilės, nuo istorinės reikšmės kompaktinės plokštelės pristatymo, į kurį pakvietė filharmonija ir Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC). O kur svarbūs įvykiai, ten, žinoma, moterys.








Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją
LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.
Įspūdžiai iš Peterio Laulo rečitalio Čiurlionio namuose
Sausio 6 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko įspūdingas fortepijono rečitalis „Sidabro amžius“, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Aleksandro Skriabino kūrinius skambino Peteris Laulas (Estija, Rusija). Čiurlionio namų vadovas pianistas Rokas Zubovas pristatė visą koncertų ciklo „Čiurlionio dialogai“ idėją. Anot jo, Čiurlionio namai jau pradėjo aktyviai rengtis artėjančioms Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kurios bus minimos 2025 metais. Vienas tikslų – noras pasiekti, kad Čiurlionio kūrybos interpretacija sulauktų kuo daugiau tarptautinių refleksijų. Todėl 2020-aisiais rengiamas koncertų ciklas pavadinimu „Čiurlionio dialogai“.
Mintys pasibaigus jubiliejiniams renginiams
2019-ieji buvo gausūs iškilių Lietuvos kultūros asmenybių jubiliejų. Minėtos įvairios sukaktys, tarp jų ypač išsiskyrė šimtmečiai. Daug dėmesio buvo skirta kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms, jų renginius vainikavo Klaipėdos muzikinio teatro naujai pastatyta opera „Kelionė į Tilžę“ ir koncertai Nacionalinėje filharmonijoje.








Įspūdžiai iš tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ ir mažas post scriptum apie Modesto Sedlevičiaus ir Annos Anstett koncertą
XVI Tarptautiniame menų festivalyje „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ (festivalio direktorė Irena Zacharova) turėjome progą pasiklausyti keturių koncertų su talentingais muzikantais, iš kurių du pirmieji džiugino melomanus Šv. Kotrynos bažnyčioje, o kiti du – Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.






Istoriniai kontekstai ir įspūdžiai po Giuseppe’s Verdi operos premjeros Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kauniečiui apsilankymas miesto Muzikiniame teatre – kultūros gyvenimo kasdienybės dalykas. Ne kauniečiui – retas įvykis, ir ši istorinė erdvė savaime skatina prisiminti mūsų operos meno raidą. Ji prasidėjo Vilniuje Miko Petrausko ir Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio „Birutės“ atlikimu dabartinės Nacionalinės filharmonijos salėje 1906 m. lapkričio 6 d. (taigi, po pustrečių metų nuo lietuvių spaudos bei viešo kalbos vartojimo draudimo panaikinimo). Muzikos kultūra sostinėje plėtojosi sparčiai ir buvo esminga tautinio atgimimo dalis. Dramos vaidinimai bei didžiuliai koncertai buvo skirti 1917 m. rugsėjo 18–22 d. d. Lietuvių konferencijos pradžiai ir pabaigai (ji išrinko kitų metų vasario 16 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktą paskelbusią Lietuvos Tarybą). Būtų prieita ir prie operos teatro įsteigimo. Vilnių užėmus Lenkijai, visas gyvenimas susitelkė Kaune, kuriam buvo numatytas toks pat likimas. Lenkų planus užgrobti Kauną ir įvykdyti valstybės perversmą susekė lietuvių žvalgyba (dokumentus išgavo žvalgė Vilniuje Marcelė Kubiliūtė).








Pokalbis su operos soliste Raminta Vaicekauskaite, sukūrusia Ledi Makbet vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
„Makbetas“ – Giuseppe’s Verdi opera, į kurios premjerą pernai gruodžio mėnesį pakvietė po rekonstrukcijos atsinaujinęs Kauno valstybinis muzikinis teatras. Galima sakyti, kad „Makbetas“ – tikrų tikriausia premjera, mat ši opera Kaune statoma pirmą kartą. Verdi operoje pagrindinė veikėja moteris – Ledi Makbet. Kalbamės su šio vaidmens atlikėja Raminta Vaicekauskaite.
Miuziklo vaikams „Sidabrinis Ežerinis“ premjera Nacionalinėje filharmonijoje
Gražiausios metų šventės neretai priverčia susimąstyti apie artimiems žmonėms skiriamo laiko tikrumą ir nuoširdumą. Tėvų dėmesys ir laikas savo vaikams – tai pati tyriausia Kalėdų dovana. Bet ar ši dovana neturėtų būti įteikiama kasdien? Opų tėvų ir vaikų bendravimo klausimą kelia ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės miuziklas „Sidabrinis Ežerinis“, sukurtas Aldonos Liobytės stilizuotos lietuvių pasakos „Ežerinis“ motyvais. Miuziklo premjera įvyko gruodžio 15 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.








Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais. Vilnius, Vaga, 2019.
Pas mus retai pasirodo knygos apie žymių politikų žmonas, o dar rečiau, kai tų žmonų profesija ir veikla turi didelę, savarankišką vertę. Todėl patraukė Andriaus Vaišnio knyga keistu pavadinimu „Gražinos Ručytės pianissimo“. Tylus G. Ručytės gyvenimas? Pianistės, kuri scenoje praleido tiek metų? Kuri nuolat buvo matoma šalia garsiausio Lietuvos politiko Vytauto Landsbergio? Tačiau knyga kalba ką kita. Ne pianissimo, ne tyliausiai, o ryškiai ir prasmingai joje atskleistas talentingo ir intelektualaus žmogaus gyvenimas. Knygoje išryškėja keli stambūs motyvai: iš autentiškų G. Ručytės prisiminimų išausti jos dramatiškos ir nepaprastai kūrybingos biografijos faktai; knygos autoriaus bandymai tam gyvenimui surasti politinius kontekstus; jos draugai, šeima; meninė veikla, koncertai, žymių muzikų atsiliepimai apie pianistės meną.






Išskirtinio metų pabaigos koncerto atgarsiai
Pirmą kartą Gidoną Kremerį išgirdau, kai man dar nebuvo nė dvidešimties. Juodu su Tatjana Grindenko koncertavo Kauno filharmonijoje dar būdami konservatorijos aspirantai. Jau tada jų muzikavimas man paliko didžiulį įspūdį. Vėliau sekiau šio muziko kūrybos kelią, pirkdavau jo įrašus, daug klausiausi jo atliekamos muzikos. Svajojau vėl jį išgirsti gyvai. Ir štai sužinojau, kad gruodžio 15-ąją G. Kremeris grieš Mieczysławo Weinbergo kūrinius Paliesiaus dvare. Po koncerto man netgi pavyko pabendrauti su maestro ir gauti jo autografą.