7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elvina Baužaitė

Elvina Baužaitė

Išloškime gyvenimą

Pokalbis su operos soliste Inesa Linaburgyte

Vasario 12–15 d. operos gerbėjai sulaukė retai statomo veikalo premjeros – Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ (rež. Vasilijus Barchatovas) Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ryškų Bobulytės vaidmenį spektaklyje kuria mecosopranas Inesa Linaburgytė. Kalbinama solistė dalijasi mintimis apie naujausio vaidmens kūrimo užkulisius, meninius kontekstus ir trisdešimt metų kūrybinės veiklos patirtį.  

Inesa Linaburgytė, Ieva Prudnikovaitė ir Vladimiras Prudnikovas operoje „Lošėjas“. M. Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė, Ieva Prudnikovaitė ir Vladimiras Prudnikovas operoje „Lošėjas“. M. Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė operos „Lošėjas“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė operos „Lošėjas“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Inesa Linaburgytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inesa Linaburgytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

„Makbeto“ akivaizdoje

Pokalbis su operos soliste Raminta Vaicekauskaite, sukūrusia Ledi Makbet vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

„Makbetas“ – Giuseppe’s Verdi opera, į kurios premjerą pernai gruodžio mėnesį pakvietė po rekonstrukcijos atsinaujinęs Kauno valstybinis muzikinis teatras. Galima sakyti, kad „Makbetas“ – tikrų tikriausia premjera, mat ši opera Kaune statoma pirmą kartą. Verdi operoje pagrindinė veikėja moteris – Ledi Makbet. Kalbamės su šio vaidmens atlikėja Raminta Vaicekauskaite.

Raminta Vaicekauskaitė (Ledi Makbet). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Ledi Makbet). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Elvina Baužaitė

Sielą atveriantis instrumentas

Pokalbis su fagotininku Andriumi Puplauskiu

Andrius Puplauskis – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto ir kamerinio ansamblio „AR’s Musica“ narys. Jo muzikinės raiškos amplitudė itin plati: nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Kalbamės su fagotininku Andriumi Puplauskiu apie variacijas, kai medinis instrumentas pripildo erdvę unikalaus skambesio garsų ir nuneša kažkur toli, kur visa valdo muzika.

Andrius Puplauskis. D. Labučio nuotr.
Andrius Puplauskis. D. Labučio nuotr.
Šv. Kristupo kvintetas. Andrius Puplauskis (centre). Asmeninio archyvo nuotr.
Šv. Kristupo kvintetas. Andrius Puplauskis (centre). Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Spinduliuojanti vaidmenų žiežirbomis

Pokalbis su operos soliste Viktorija Miškūnaite

Viktorija Miškūnaitė, 2012 m. debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rozalindos vaidmeniu naujai pastatytoje Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, buvo pavadinta „naujuoju operos balsu“. Nuo 2015 m. rudens ji yra šio teatro solistė, pelniusi kone visus svarbiausius įvertinimus: du „Auksinius scenos kryžius“ (2016 m. už Manon vaidmenį Jules’io Massenet operoje „Manon“ ir 2018 m. už Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“) bei 2017-ųjų Metų operos solistės titulą.

Viktorija Miškūnaitė (Didonė) operoje „Apleistoji Didonė“. R. Larl nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Didonė) operoje „Apleistoji Didonė“. R. Larl nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Manon) ir Michaelis Spadaccini (De Grijė) operoje „Manon“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Manon) ir Michaelis Spadaccini (De Grijė) operoje „Manon“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Turandot“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Turandot“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. M. Penkutės nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. M. Penkutės nuotr.
Elvina Baužaitė

Iš tiesų muzikuoti

Pokalbis su violončelininku, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu Mindaugu Bačkumi

Violončelininkas Mindaugas Bačkus – itin plataus diapazono muzikas, savuoju instrumentu unikaliai įprasminantis senosios ir šiuolaikinės muzikos kūrinius. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, pedagogas koncertuoja solo, bendradarbiauja su įvairiais orkestrais, ansambliais, sambūriais, festivaliais.

Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus
Mindaugas Bačkus
Elvina Baužaitė

Muzika – galinga jėga

Pokalbis su Kristupo vasaros festivalio meno vadove Jurgita Murauskiene

Jurgita Murauskienė jau trylika metų yra VŠĮ „Kristupo festivalis“ direktorė, o dabar antrus metus – ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovė. Festivalio veikla, galima sakyti, peržengia įprastai suvokiamas koncertų ribas. Šiuos renginius galime pavadinti muzikiniais piknikais, naktiniais rečitaliais, ekskursijomis-koncertais ir t.t. Kristupo vasaros festivalis yra įtrauktas į septyniasdešimties geriausių Europos festivalių gidą, taigi jį aplanko Lietuvos, Europos ir viso pasaulio muzikos gerbėjai, kuriuos greičiausiai kaskart nustebina netikėti potyriai. Apie tai byloja dar 2009 m. festivalio pelnytas tarptautinis kūrybiškumo ir inovatyvumo pažymėjimas FestLabPass. Pernai už lietuvių ir lenkų kultūros puoselėjimą J. Murauskienei įteiktas Gloria Artis bronzos medalis už nuopelnus kultūrai. Pakalbinome koncertų organizatorę.

Jurgita Murauskienė. A. Vadlūgaitės-Naraveckės nuotr.
Jurgita Murauskienė. A. Vadlūgaitės-Naraveckės nuotr.
Elvina Baužaitė

Kilti vis aukščiau

Pokalbis su LNOBT vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila pasitinkant naują sezoną

Pamažu artėjant jubiliejiniam, 100-ajam, LNOBT sezonui, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila dalijasi mintimis, kokias užduotis orkestras rengiasi įgyvendinti artimiausiu metu.

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Šokio galimybės

Pokalbis su Mariumi Pinigiu

Šiuolaikinio šokio šokėjas ir choreografas Marius Pinigis kuria trupėje „Nuepiko“, bendradarbiauja su įvairiais šokio teatrais ir įgyvendina meninius projektus, su kuriais keliauja po pasaulį. Taip pat jis yra šokio ir judesio mokytojas, šiuo metu dirbantis „Judesio laboratorijoje“. Su Pinigiu kalbamės jam ruošiantis Šeiko šokio teatro ir Danijos šokio trupės „Granhøj Dans“ spektaklio „Boléro–Extended“ premjerai.

Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Elvina Baužaitė

Atrakinta muzika

Pokalbis su kompozitore Rūta Vitkauskaite

Kompozitorė Rūta Vitkauskaitė – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Karališkosios Londono muzikos akademijos absolventė, pastarojoje įgijusi daktaro laipsnį. Visa tai – patirtys, auginančios kūrėją, tačiau esama prigimties duotybių, kurios nulemia asmeninį kelią, savasties kalbą. R. Vitkauskaitės muzikoje ryškus pirmapradiškumas, bendruomeniniai, kolektyviniai patyrimai kaip sąskambiai, lyg atliepiantys būties ritmus, jos virpesį. Kompozitorė noriai ir aktyviai dalijasi įgytomis žiniomis, sukaupta patirtimi, asmeninėmis įžvalgomis dirbdama pedagoge, taip pat reiškiasi kaip įvairių muzikos projektų, dirbtuvių, festivalių organizatorė bei dalyvė, dirbusi prie festivalio „Druskomanija“ (2006–2013), bendradarbiavusi su Martinu Q Larssonu kuriant Naujos muzikos inkubatorių Šiaurės ir Baltijos šalyse (2012–2017), dabar jau veikiantį visoje Europoje. Pokalbyje pabandysiu atidžiau pažvelgti į R. Vitkauskaitės kūrybą, jos muzikos sampratą ir pajautą.

Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Elvina Baužaitė

Juodų ir baltų klavišų dialogai

Pokalbis su pianistu Petru Geniušu

Kreipiausi į profesorių Petrą Geniušą prašydama interviu. Jis sutiko atsakyti raštu. Maestro naktimis rašė atsakymus ir siuntė elektroniniu paštu. Rašė ir lėktuvuose. Jis yra Škotijos Karališkosios akademijos profesorius ir kiekvieną savaitę keliauja į Glazgą, o savaitės viduryje grįžta į Vilnių.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas