Pokalbis su operos soliste Gabriele Bukine
Sopranas Gabrielė Bukinė neabejotinai apdovanota dainavimo meno ir aktorinio meistriškumo talentais. Ši raiškos sintezė įvairialypiškai ir kartu kryptingai atskleidžia jauną scenos asmenybę.







Pažaislio muzikos festivalyje, šiais metais mininčiame 30-mečio jubiliejų, liepos 27-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks mecosoprano Justinos Gringytės ir pianisto Malcolmo Martineau rečitalis, kuriame skambės prancūzų kompozitoriaus Georgesʼo Bizet dainų rinkinys „20 melodijų“ (pranc. Vingt mélodies). Belaukiant koncerto kalbinama operos solistė, pelniusi pripažinimą žymiausių operos teatrų scenose, laukiama prestižinėse koncertų salėse, pasižyminti vidine galia ir charizmatiška aistra įkūnijant giliaprasmes operų herojes, suteikiant joms plačiausią jausmų ir emocijų amplitudę.
Pažaislio muzikos festivalis šiais metais mini savo 30-metį, tai – vienas ilgaamžiškiausių, ilgiausios trukmės, daugiausia skirtingų erdvių ir netgi skirtingų profesionaliosios muzikos žanrų apimantis festivalis Lietuvoje. Kasmet ištikimi gerbėjai laukia šios visą vasarą trunkančios muzikos meno fiestos, kurios publikos ratas taip pat su ilgėjančia gyvavimo trukme vis platėja. Suvoktina, jog tai rengėjams yra iššūkis ir išbandymas vėl ir vėl atrasti kuo nustebinti, pradžiuginti, sudominti ir apdovanoti žiūrovus, tačiau, neabejotina, kartu festivalio programos rengimas ir kiekvieno renginio organizavimas, išpildymas, lydimas sėkmės, publikos žavėjimosi, padėkų, išreiškiamų ovacijomis, yra didžiausias įkvėpimas ir paskatinimas siekti dar daugiau, plėsti galimybes, paneigti bet kokias esančias ribas, pranokti tai, kas jau sukurta, kas įgyvendinta, kad meno galia skleistųsi, vienytų meilėje muzikai. Pasitinkant 30-ajį Pažaislio muzikos festivalį, literatūrologė Elvina Baužaitė kalbino festivalio meno vadovą tenorą Edgarą Montvidą.
Pokalbis su režisiere Viktorija Streiča ir choreografu Valerijumi Osadčenko apie naują operetės „Linksmoji našlė“ pastatymą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – įvyko Franzo Léharo operetės „Linksmoji našlė“ premjera. Libreto autoriai Viktoras Léonas, Leo Steinas, režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, choreografas Valerijus Osadčenko, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, scenografas Vaidotas Jakutis, šviesų dailininkė Monika Šerstabojevaitė.





Pokalbis su dirigentu Ričardu Šumila ir sopranu Lina Dambrauskaite apie Giedriaus Kuprevičiaus oratoriją „Lux aeterna“
Dar kartą prisiminkime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kuri kasmet įprasminama daugybe renginių, taip pat ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Šiemet išvakarėse, sausio 12-ąją, LNOBT skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“ / „Lux aeterna“, parašyta 2011-aisiais, minint Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Atminties prasmių skambesyje kviečiame sugrįžti į šį kūrinį ir leistis asmeniškon atlikėjų santykio su muzika bei istorija atvertin. Kalbiname dirigentą Ričardą Šumilą ir sopraną Liną Dambrauskaitę.
Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2024 m. gruodžio 26 d. įvyko spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ premjera. Tai amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo romano „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (į lietuvių kalbą vertė Viltaras Alksnėnas, „Nieko rimto“, 2012) inscenizacija. Pokalbyje su režisierė Milda Mičiulyte siekiame užčiuopti spektaklio idėjos ištakas ir kūrybinio sumanymo linkmes.








Pokalbis su operos soliste Gabriele Bukine
Minint Giacomo Puccini 100-ąsias mirties metines Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) lapkričio 23-iąją įvyks operos „Bohema“ (muzikos vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierė ir choreografė Anželika Cholina) premjera, o lapkričio 29-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatys vienaveiksmių operų „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ triptiką (muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila, režisierius Michaelis Capasso).





Pokalbis su operos solistais Aiste Pilibavičiūte ir Tomu Pavilioniu operos „Didonė ir Enėjas“ kontekste
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtąsyk vykusiame festivalyje „LNOBT Open“ birželio mėnesį skambėjo Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“ (libreto autorius Nahumas Tate’as, režisierė ir choreografė Dóra Barta, muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Lukočius, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács, šviesų dailininkas Józsefas Pető). Turtingos dramaturgijos ir melodingo veikalo akivaizdoje savo pajautomis ir įžvalgomis dalijasi Kartaginos karalienę Didonę ir Trojos princą Enėją įkūniję operos solistai – sopranas Aistė Pilibavičiūtė ir tenoras Tomas Pavilionis.
Pokalbis su dainininkėmis Lina Dambrauskaite, Lauryna Bendžiūnaite ir smuikininke Dalia Kuznecovaite Šimtmečio dainų šventės akivaizdoje
Šimtmečio dainų šventė – kultūrinis reiškinys, kuriuo visi pasaulio lietuviai šiemet gyveno nuo birželio 29-osios iki liepos 6-osios. Apie tai kalbamės su dviem operos solistėmis Lina Dambrauskaite ir Lauryna Bendžiūnaite, savais balsais praturtinusiomis atliekamus kūrinius, bei žinoma smuikininke Dalia Kuznecovaite, su Švč. Margelės Marijos Ramintojos bažnyčios „Angelų“ choru dalyvavusia lietuviškoje dainos meno sakralijoje, įprasmintoje kiekvieno balso ir širdies čia, „kur giria žaliuoja...“
Pokalbis su pianistu Kasparu Mikužiu
„Muziką vadina dievišku, arba žvaigždžių, menu ne tik todėl, kad ji naudojama religijoje ir apeigose, arba kad ji pati savaime yra universali religija, bet dėl jos subtilumo lyginant su kitais menais bei mokslais“, – iš Indijos kilusio sufijų mokytojo Hazrato Inajato Chano žodžiais knygoje „Garso misticizmas“ („Mijalba“, 2009) pradedame pokalbį su jaunosios kartos pianistu Kasparu Mikužiu, Londono Karališkosios muzikos akademijos magistrantu, 2023 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio konkurso trečios vietos laimėtoju, jau turinčiu ypatingų muzikinių patirčių prestižinėse pasaulio koncertų salėse, žymiausiuose konkursuose, grojusiu įvairiomis reikšmingomis valstybinėmis progomis, apdovanotu muzikos meno laurais bei publikos ovacijomis po solinių pasirodymų, kurie gyvai transliuoti ir pasauliniu „Mezzo“ kanalu.
