7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elvina Baužaitė

Elvina Baužaitė

Iš vidinio pasaulio

Pokalbis su pianistu Petru Geniušu, pasirodžius jo kompaktinei plokštelei „Iš pasąmonės saugyklų“

Koncerte „Iš pasąmonės saugyklų“ Kauno valstybinėje filharmonijoje liepos 10 d. pianistas Petras Geniušas fortepijono klavišais pasakos tai, kas slypi muziko pasąmonėje. Rečitalio programa atliepia to paties pavadinimo kompaktinę plokštelę, šiais metais išleistą „Baltic Mobile Recordings“, kuriai vadovauja Aleksandra ir Vilius Kerai. Laukdami koncerto, kalbamės su pianistu apie muziką – užrašytą, išmoktą, įsimintą ir nuolat skambančią pasaulio patyrimų gausme.

Petras Geniušas. K. Norvilaitės nuotr.
Petras Geniušas. K. Norvilaitės nuotr.
Petras Geniušas. K. Sabeckio nuotr.
Petras Geniušas. K. Sabeckio nuotr.
Petras Geniušas. Kompaktinė plokštelė „Iš pasąmonės saugyklų“
Petras Geniušas. Kompaktinė plokštelė „Iš pasąmonės saugyklų“
Elvina Baužaitė

Pasaulį kuriame mes!

Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu

Vienas žymiausių tenorų Edgaras Montvidas kovo 27-ąją, minint Teatro dieną, buvo apdovanotas jau antruoju „Auksiniu scenos kryžiumi“, šįkart už Alfredo Žermono vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (pirmasis „Auksinis scenos kryžius“ pelnytas 2009 m. už Verterio vaidmenį Jules’io Massenet to paties pavadinimo operoje, „Vilnius City Opera“).

Edgaras Montvidas „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje. 2022 m. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje. 2022 m. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje. 2022 m. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje. 2022 m. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas (Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Montvidas (Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Montvidas (Alfredas), Kostas Smoriginas (Žoržas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Montvidas (Alfredas), Kostas Smoriginas (Žoržas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Katerina Tretyakova (Violeta) ir Edgaras Montvidas (Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Katerina Tretyakova (Violeta) ir Edgaras Montvidas (Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Tegul įvyksta stebuklas

Pokalbis su smuikininku Raimondu Butvila belaukiant koncerto „Johanneso Brahmso aistros“ Kauno filharmonijoje

„Johanneso Brahmso aistros“ – tai artėjančio koncerto, kuris vyks kovo 17 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, pavadinimas. Koncertas rengiamas kaip XXIV Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalio dalis. Du virtuozai – smuikininkas Raimondas Butvila ir pianistas Alexanderis Paley – atliks Johanneso Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Laukdami koncerto kalbamės su Raimondu Butvila.

Raimondas Butvila ir Alexander Paley. J. Petronio nuotr.
Raimondas Butvila ir Alexander Paley. J. Petronio nuotr.
Alexander Paley ir Raimondas Butvila. M. Aleksos nuotr.
Alexander Paley ir Raimondas Butvila. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Undinės meilės galia

Pokalbis prieš premjerą su operos soliste Ieva Barbora Juozapaityte

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vasario 25, 26, 27 dienomis vyks Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera (režisierius Gytis Padegimas, muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė). 1901 m. Dvořáko sukurta opera yra čekų scenos meno viršukalnė. Libreto autorius Jaroslavas Kvapilis rėmėsi Jaromíro Erbeno ir Boženos Němcovos pasakomis. Undinė yra mistinė, mitologinė, stebuklinė vandenų būtybė, įprasminta skirtingų tautų kultūrinėse legendose. Klaipėdos muzikinio teatro scenoje Undinės personažą, tarp kitų solisčių, įkūnys sopranas Ieva Barbora Juozapaitytė. Tad su operos soliste kalbamės apie šio vaidmens ypatingumą.

Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė „Undinės“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė ir Jurgis Jarašius „Undinės“ repeticijoje. L. Kuliešaitės nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė ir Jurgis Jarašius „Undinės“ repeticijoje. L. Kuliešaitės nuotr.
Elvina Baužaitė

Mažojo instrumento magija

Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro fleitininke Lina Baublyte

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro piccolo fleita Lina Baublytė – šio pokalbio asmenybė, jos klausiu apie mažąjį, bet savo balsu tiek daug laisvės teikiantį instrumentą, skatinantį vaizduotę kurti ištisas – siužetines ir emocines – istorijas.

Lina Baublytė. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė Nacionaliniame simfoniniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė Nacionaliniame simfoniniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė. „Pro akis“ nuotr.
Lina Baublytė. „Pro akis“ nuotr.
Lietuvos fleitų kvartetas. L. Baublytė antra iš dešinės. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos fleitų kvartetas. L. Baublytė antra iš dešinės. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Po tamsos visada ateina šviesa

Pokalbis su dainininke Egle Stundžiaite

Jauna dainininkė, Nacionalinio operos ir baleto teatro stažuotoja Eglė Stundžiaitė yra ryškiai matoma šio teatro scenoje, dalyvavo spektakliuose „Karmen“, „Sarsuela“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Amžinybė ir viena diena“, dirba „Vilnius City Opera“ projektuose, stažavosi Italijoje, Norvegijoje, intensyviai koncertuoja su įvairiais kolektyvais. Vienas iš pastarųjų svarbių dainininkės sceninio kelio tarpsnių – Lietuvos žiūrovams gerai žinomo  režisieriaus Vasilijaus Barchatovo kvietimas atlikti Margaritos vaidmenį unikalios Charles’io Gounod operos „Faustas“ interpretacijos premjeroje (dirigentas Artemas Abaševas), kurią režisierius pastatė Rusijos Piotro Čaikovskio nacionaliniame Permės teatre.

Eglė Stundžiaitė. J. Misevič nuotr.
Eglė Stundžiaitė. J. Misevič nuotr.
Eglė Stundžiaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Eglė Stundžiaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš operos „Faustas“. Centre (sėdi) Eglė Stundžiaitė (Margarita). A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Scena iš operos „Faustas“. Centre (sėdi) Eglė Stundžiaitė (Margarita). A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika padeda neprarasti gyvenimo džiaugsmo

Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu Algimantu Pesecku

Smuikininko Algimanto Pesecko muzikinė veikla tęsiasi pusę amžiaus, ištisa epocha jį sieja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, jis griežė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre, kurį laiką gyvavusiame teatro kameriniame orkestre, koncertavo su paties įkurtu kvartetu „Musica Camerata“, taip pat įvairiais ansambliais, atlikdamas įvairiausių partitūrų skambesį. Jubiliejaus proga kalbamės su ilgamečiu Nacionalinio simfoninio orkestro pirmuoju smuiku.

Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algimantas Peseckas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algimanto Pesecko jubiliejui skirto koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Algimanto Pesecko jubiliejui skirto koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilija ir Algimantas Peseckai. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilija ir Algimantas Peseckai. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Gyvenimas su muzika

Jubiliejinis pokalbis su operos soliste Julija Stupnianek- Kalėdiene

Jubiliejų mininti Julija Stupnianek-Kalėdienė yra svarbi dainavimo meno asmenybė. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Violetos vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, šioje scenoje įprasmino ištisą plejadą skirtingų savito žavesio personažų – dramatiškų ir komiškų. J. Stupnianek aktyviai pasireiškia ir kamerinės, oratorinės bei sakralinės muzikos žanruose. Savąsias dainavimo meno žinias, technikos įvaldymo subtilybes bei sukauptą sceninę patirtį docentė J. Stupnianek perduoda jaunajai kartai dėstydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jubiliejaus akivaizdoje pateikiame pokalbį su operos soliste apie muziką kaip gyvenimą.

Julija Stupnianek (Eudoksija) J.F. Halevy operoje „Žydė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Eudoksija) J.F. Halevy operoje „Žydė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupninek ir orkestras „Cantus“. Asmeninio archyvo nuotr.
Julija Stupninek ir orkestras „Cantus“. Asmeninio archyvo nuotr.
Julija Stupnianek (Adina) G. Rossini operoje „Adina“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Adina) G. Rossini operoje „Adina“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Bruknelė-Uogelė). J. Tamulionio operoje „Bruknelė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Bruknelė-Uogelė). J. Tamulionio operoje „Bruknelė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina) G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina) G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek. K. Arlausko nuotr.
Julija Stupnianek. K. Arlausko nuotr.
Julija Stupnianek (Dona Ana) W.A. Mozarto operoje „Don Žuanas“. M. Raškovskio nuotr.
Julija Stupnianek (Dona Ana) W.A. Mozarto operoje „Don Žuanas“. M. Raškovskio nuotr.
Elvina Baužaitė

Diriguoti šiuos kūrinius – tikra dovana

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre netrukus, spalio 29 d., įvyks daugiaprasmių simbolių kupino baletų diptiko „Pragiedrėjusi naktis / Šventasis pavasaris“ premjera. Dešimtmetį LNOBT baleto trupei vadovavęs Krzysztofas Pastoras kuria baletą „Pragiedrėjusi naktis“ pagal Arnoldo Schönbergo to paties pavadinimo opusą, įkvėptą Richardo Dehmelio eilių, o naujasis baleto trupės vadovas Martynas Rimeikis pristato savąją Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ interpretaciją.

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Dualumas, išreiškiamas balsu

Pokalbis su baritonu Romanu Kudriašovu

Baritonas Romanas Kudriašovas vasario 19 d. išpildė trečiąjį „LRT Klasika“ inicijuoto ciklo „Koncertas vienam“ pasirodymą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šia proga kviečiame artimiau pažinti operos solistą, kurio studijų bagažas – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Londono nacionalinė operos studija, Hamburgo aukštoji muzikos ir teatro mokykla, prizinės vietos daugybėje tarptautinių konkursų, pasiektas finalas II Tarptautiniame Virgilijaus Noreikos dainavimo konkurse, parengtas vaidmuo Karališkajame operos teatre Londono „Covent Garden“ ir kitose svarbiose scenose. Kalbamės apie vokalo meną šiandien ir ateityje.

Romanas Kudriašovas operoje „Pikų dama“. A. Leonovo nuotr.
Romanas Kudriašovas operoje „Pikų dama“. A. Leonovo nuotr.
Romanas Kudriašovas (Polifemas) operoje „Acis ir Galatėja“. Baroko operos teatras. Asmeninio archyvo nuotr.
Romanas Kudriašovas (Polifemas) operoje „Acis ir Galatėja“. Baroko operos teatras. Asmeninio archyvo nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Brynas Terfelis. Asmeninio archyvo nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Brynas Terfelis. Asmeninio archyvo nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Gabija Butkutė. „Koncertas vienam“
Romanas Kudriašovas ir Gabija Butkutė. „Koncertas vienam“
Romanas Kudriašovas ir Gintaras Rinkevičius. V. Noreikos dainininkų konkursas. M. Mikulėno nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Gintaras Rinkevičius. V. Noreikos dainininkų konkursas. M. Mikulėno nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Gintaras Rinkevičius. V. Noreikos dainininkų konkursas. M. Mikulėno nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Gintaras Rinkevičius. V. Noreikos dainininkų konkursas. M. Mikulėno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas