7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elvina Baužaitė

Elvina Baužaitė

Edgaras Montvidas: atrasti neatrasta muzikos vandenyne

Pažaislio muzikos festivalis šiais metais mini savo 30-metį, tai – vienas ilgaamžiškiausių, ilgiausios trukmės, daugiausia skirtingų erdvių ir netgi skirtingų profesionaliosios muzikos žanrų apimantis festivalis Lietuvoje. Kasmet ištikimi gerbėjai laukia šios visą vasarą trunkančios muzikos meno fiestos, kurios publikos ratas taip pat su ilgėjančia gyvavimo trukme vis platėja. Suvoktina, jog tai rengėjams yra iššūkis ir išbandymas vėl ir vėl atrasti kuo nustebinti, pradžiuginti, sudominti ir apdovanoti žiūrovus, tačiau, neabejotina, kartu festivalio programos rengimas ir kiekvieno renginio organizavimas, išpildymas, lydimas sėkmės, publikos žavėjimosi, padėkų, išreiškiamų ovacijomis, yra didžiausias įkvėpimas ir paskatinimas siekti dar daugiau, plėsti galimybes, paneigti bet kokias esančias ribas, pranokti tai, kas jau sukurta, kas įgyvendinta, kad meno galia skleistųsi, vienytų meilėje muzikai. Pasitinkant 30-ajį Pažaislio muzikos festivalį, literatūrologė Elvina Baužaitė kalbino festivalio meno vadovą tenorą Edgarą Montvidą.

Edgaras Montvidas. Asmeninio archyvo nuotr.
Edgaras Montvidas. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

„Linksmoji našlė“ nėra tik graži praeitis

Pokalbis su režisiere Viktorija Streiča ir choreografu Valerijumi Osadčenko apie naują operetės „Linksmoji našlė“ pastatymą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – įvyko Franzo Léharo operetės „Linksmoji našlė“ premjera. Libreto autoriai Viktoras Léonas, Leo Steinas, režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, choreografas Valerijus Osadčenko, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, scenografas Vaidotas Jakutis, šviesų dailininkė Monika Šerstabojevaitė.

Viktorija Streiča. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Viktorija Streiča. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Valerijus Osadčenko. R. Ščerbausko nuotr.
Valerijus Osadčenko. R. Ščerbausko nuotr.
Valerijus Osadčenko (Jagas) spektaklyje „Dezdemona“. KVMT. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Osadčenko (Jagas) spektaklyje „Dezdemona“. KVMT. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Elvina Baužaitė

Kokia brangi yra laisvė

Pokalbis su dirigentu Ričardu Šumila ir sopranu Lina Dambrauskaite apie Giedriaus Kuprevičiaus oratoriją „Lux aeterna“

Dar kartą prisiminkime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kuri kasmet įprasminama daugybe renginių, taip pat ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Šiemet išvakarėse, sausio 12-ąją, LNOBT skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“ / „Lux aeterna“, parašyta 2011-aisiais, minint Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Atminties prasmių skambesyje kviečiame sugrįžti į šį kūrinį ir leistis asmeniškon atlikėjų santykio su muzika bei istorija atvertin. Kalbiname dirigentą Ričardą Šumilą ir sopraną Liną Dambrauskaitę.

Lina Dambrauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Nuotykinga kelionė širdies link

Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2024 m. gruodžio 26 d. įvyko spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ premjera. Tai amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo romano „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (į lietuvių kalbą vertė Viltaras Alksnėnas, „Nieko rimto“, 2012) inscenizacija. Pokalbyje su režisierė Milda Mičiulyte siekiame užčiuopti spektaklio idėjos ištakas ir kūrybinio sumanymo linkmes.

Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Elvina Baužaitė

Kūrėjas, sužadinantis empatiją

Pokalbis su operos soliste Gabriele Bukine

Minint Giacomo Puccini 100-ąsias mirties metines Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) lapkričio 23-iąją įvyks operos „Bohema“ (muzikos vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierė ir choreografė Anželika Cholina) premjera, o lapkričio 29-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatys vienaveiksmių operų „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ triptiką (muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila, režisierius Michaelis Capasso).

Gabrielė Bukinė. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė su George’u Gagnidze, Arsenu Soghomonyanu, Constantine’u Orbelianu ir Kauno simfoniniu orkestru. 2022 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Bukinė su George’u Gagnidze, Arsenu Soghomonyanu, Constantine’u Orbelianu ir Kauno simfoniniu orkestru. 2022 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Amžina žmogiškųjų jausmų drama

Pokalbis su operos solistais Aiste Pilibavičiūte ir Tomu Pavilioniu operos „Didonė ir Enėjas“ kontekste

Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtąsyk vykusiame festivalyje „LNOBT Open“ birželio mėnesį skambėjo Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“ (libreto autorius Nahumas Tate’as, režisierė ir choreografė Dóra Barta, muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Lukočius, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács, šviesų dailininkas Józsefas Pető). Turtingos dramaturgijos ir melodingo veikalo akivaizdoje savo pajautomis ir įžvalgomis dalijasi Kartaginos karalienę Didonę ir Trojos princą Enėją įkūniję operos solistai – sopranas Aistė Pilibavičiūtė ir tenoras Tomas Pavilionis.

Aistė Pilibavičiūtė ir Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė ir Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Per kartas keliaujantis jausmas

Pokalbis su dainininkėmis Lina Dambrauskaite, Lauryna Bendžiūnaite ir smuikininke Dalia Kuznecovaite Šimtmečio dainų šventės akivaizdoje

Šimtmečio dainų šventė – kultūrinis reiškinys, kuriuo visi pasaulio lietuviai šiemet gyveno nuo birželio 29-osios iki liepos 6-osios. Apie tai kalbamės su dviem operos solistėmis Lina Dambrauskaite ir Lauryna Bendžiūnaite, savais balsais praturtinusiomis atliekamus kūrinius, bei žinoma smuikininke Dalia Kuznecovaite, su Švč. Margelės Marijos Ramintojos bažnyčios „Angelų“ choru dalyvavusia lietuviškoje dainos meno sakralijoje, įprasmintoje kiekvieno balso ir širdies čia, „kur giria žaliuoja...“

Lina Dambrauskaitė. Dainų diena Kaune. G. Jauniškio nuotr.
Lina Dambrauskaitė. Dainų diena Kaune. G. Jauniškio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. Šimtmečio Dainų šventėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. Šimtmečio Dainų šventėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė ir Juozas Vasiliauskis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė ir Juozas Vasiliauskis. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Tas nepaprastas jausmas scenoje

Pokalbis su pianistu Kasparu Mikužiu

„Muziką vadina dievišku, arba žvaigždžių, menu ne tik todėl, kad ji naudojama religijoje ir apeigose, arba kad ji pati savaime yra universali religija, bet dėl jos subtilumo lyginant su kitais menais bei mokslais“, – iš Indijos kilusio sufijų mokytojo Hazrato Inajato Chano žodžiais knygoje „Garso misticizmas“ („Mijalba“, 2009) pradedame pokalbį su jaunosios kartos pianistu Kasparu Mikužiu, Londono Karališkosios muzikos akademijos magistrantu, 2023 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio konkurso trečios vietos laimėtoju, jau turinčiu ypatingų muzikinių patirčių prestižinėse pasaulio koncertų salėse, žymiausiuose konkursuose, grojusiu įvairiomis reikšmingomis valstybinėmis progomis, apdovanotu muzikos meno laurais bei publikos ovacijomis po solinių pasirodymų, kurie gyvai transliuoti ir pasauliniu „Mezzo“ kanalu.

Kasparas Mikužis, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis. M. Mikulėno nuotr.
Elvina Baužaitė

Įkvėpimas – gyvumo ir tikrumo apraiška

Pokalbis su pianistu Simonu Poška 

Jaunosios kartos pianistas Simonas Poška – daugybės konkursų laureatas, jau turintis išskirtinės patirties atliekant įvairių kompozitorių kūrinius prestižinėse koncertų salėse, bendradarbiaujant su žymiausiais muzikais, 2018 m. LR prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas už Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniuose konkursuose; 2019 m. įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimu. Šių metų kovo 12-ąją pianistas skambino išskirtiniame renginyje – Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje įžangos koncerte – solo ir su pianiste Mūza Rubackyte, orkestrui dirigavo Sébastienas Billardʼas, renginyje dalyvavo Prancūzijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas bei Gitanas Nausėda su žmonomis.

Simonas Poška, Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso II premijos laureatas. K. Jodko nuotr.
Simonas Poška, Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso II premijos laureatas. K. Jodko nuotr.
Simonas Poška, Sébastien Billard, Mūza Rubackytė. Prancūzija. 2024. K. Zubytės nuotr.
Simonas Poška, Sébastien Billard, Mūza Rubackytė. Prancūzija. 2024. K. Zubytės nuotr.
Simonas Poška. J. Šopos nuotr.
Simonas Poška. J. Šopos nuotr.
Elvina Baužaitė

Tarnauti muzikai

Pokalbis su operos soliste Rita Petrauskaite

Sopranas Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šeštą kartą surengtoje  ceremonijoje „Pagauk bangą“ vėl išrinkta Metų operos soliste. Trečius metus iš eilės dainininkės pelnomas įvertinimas rodo tikrąją meistrystę, suvokiant, kad išlaikyti aukštą kūrybinės raiškos lygį itin sudėtinga. Prisiminę įvertinimus kalbamės su Rita Petrauskaite apie būtį kūryboje.

Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo iškilmėse. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo iškilmėse. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė, Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“. 2023 m. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė, Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“. 2023 m. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ceremonijoje „Pagauk bangą“. 2024 m. D. Kažukausko nuotr.
Rita Petrauskaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ceremonijoje „Pagauk bangą“. 2024 m. D. Kažukausko nuotr.
Rita Petrauskaitė. O. Kasabanovos nuotr.
Rita Petrauskaitė. O. Kasabanovos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas