7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elvina Baužaitė

Elvina Baužaitė

Šokio galimybės

Pokalbis su Mariumi Pinigiu

Šiuolaikinio šokio šokėjas ir choreografas Marius Pinigis kuria trupėje „Nuepiko“, bendradarbiauja su įvairiais šokio teatrais ir įgyvendina meninius projektus, su kuriais keliauja po pasaulį. Taip pat jis yra šokio ir judesio mokytojas, šiuo metu dirbantis „Judesio laboratorijoje“. Su Pinigiu kalbamės jam ruošiantis Šeiko šokio teatro ir Danijos šokio trupės „Granhøj Dans“ spektaklio „Boléro–Extended“ premjerai.

Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Elvina Baužaitė

Atrakinta muzika

Pokalbis su kompozitore Rūta Vitkauskaite

Kompozitorė Rūta Vitkauskaitė – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Karališkosios Londono muzikos akademijos absolventė, pastarojoje įgijusi daktaro laipsnį. Visa tai – patirtys, auginančios kūrėją, tačiau esama prigimties duotybių, kurios nulemia asmeninį kelią, savasties kalbą. R. Vitkauskaitės muzikoje ryškus pirmapradiškumas, bendruomeniniai, kolektyviniai patyrimai kaip sąskambiai, lyg atliepiantys būties ritmus, jos virpesį. Kompozitorė noriai ir aktyviai dalijasi įgytomis žiniomis, sukaupta patirtimi, asmeninėmis įžvalgomis dirbdama pedagoge, taip pat reiškiasi kaip įvairių muzikos projektų, dirbtuvių, festivalių organizatorė bei dalyvė, dirbusi prie festivalio „Druskomanija“ (2006–2013), bendradarbiavusi su Martinu Q Larssonu kuriant Naujos muzikos inkubatorių Šiaurės ir Baltijos šalyse (2012–2017), dabar jau veikiantį visoje Europoje. Pokalbyje pabandysiu atidžiau pažvelgti į R. Vitkauskaitės kūrybą, jos muzikos sampratą ir pajautą.

Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Elvina Baužaitė

Juodų ir baltų klavišų dialogai

Pokalbis su pianistu Petru Geniušu

Kreipiausi į profesorių Petrą Geniušą prašydama interviu. Jis sutiko atsakyti raštu. Maestro naktimis rašė atsakymus ir siuntė elektroniniu paštu. Rašė ir lėktuvuose. Jis yra Škotijos Karališkosios akademijos profesorius ir kiekvieną savaitę keliauja į Glazgą, o savaitės viduryje grįžta į Vilnių.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Noras pažinti kaip variklis pirmyn

Pokalbis su jaunuoju dirigentu Martynu Stakioniu

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje neseniai įvyko Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos (EMCY) ir partnerių kasmet organizuojamas jaunųjų talentų pasirodymas, transliuojamas Euroradijo. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo jaunas, kupinas garsų aistros ir ja trykšte trykštantis Martynas Stakionis. Su dirigentu kalbėjomės prieš šį koncertą, paskutinį spalio vakarą, jam iškart po repeticijos traukiniu atvykus į Kauną. M. Stakionio laukia ir kitas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. Lapkričio 17 d. vyks jo Alma mater – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos – choro 70-mečio vakaras. Su kitais buvusiais čiurlioniukais jis vėl stos prie dirigento pulto. Dabar M. Stakionis – Hamburgo muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis, studijuojantis prof. Ulricho Windfuhro klasėje. Nuo 2017 m. yra Hamburgo kamerinės operos antrasis dirigentas. Jo karjeroje – pasirodymai su Latvijos valstybiniu, Latvijos radijo ir „Ave Sol“, Kauno valstybiniu bei „Aidijos“ chorais; Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Latvijos muzikos akademijos simfoniniu, „Kremerata Baltica“, NIKO, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu ir kitais kolektyvais. Minėtinas ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientų muzikinis spektaklis „Užmiršta pasaka. Bebenčiukas ir Kvailutė“, skirtas mokyklos 70-mečiui, kuris pedagogų buvo įvardytas vienu brandžiausių ir kūrybos, ir atlikimo požiūriu per visą 41 metų mokyklos operų istoriją. Spektaklyje M. Stakionis reiškėsi kaip muzikos vadovas, dirigentas ir kompozitorius. Taigi įdomu pasinerti į turtingą muziko patirčių ir minčių partitūros skambesį.

Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis ir Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis ir Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis ir Uliana Zhivitckaja.M. Ambrazo nuotr.
Martynas Stakionis ir Uliana Zhivitckaja.M. Ambrazo nuotr.
Elvina Baužaitė

Akordeonisto Vytenio Danieliaus patirtys

Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Danieliumi kalbamės apie jo patirtį konkurse ir jauno muziko šiandieną, įprasminamą spaudant mygtukus ir klavišus, atidarant kelią oro tėkmei, idant garsas išsiskleistų – skambėtų.

Vytenis Danielius, nuotr. K. Zagaraitės
Vytenis Danielius, nuotr. K. Zagaraitės
Elvina Baužaitė

Operos nereikia gelbėti, ją reikia puoselėti

Pokalbis su muzikologe Beata Baublinskiene

Muzikologė Beata Baublinskienė reiškiasi daugelyje muzikinės kultūros sričių: yra žiniasklaidos priemonių iniciatorė, kūrėja, muzikos kritikos lauko atstovė, atsakingai jį plėtojanti argumentuota mintimi ir darbais. Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, reikšminga apmąstyti mūsų kultūrą – kaip ir kuo gyvename. Pripažįstant, kad operos menas, kaip visų menų sintezė, yra itin reikšmingas dėmuo, muzikologę kalbiname operos tema.

Beata Baublinskienė. G. Savicko nuotr.
Beata Baublinskienė. G. Savicko nuotr.
Liudo Truikio scenografija Jurgio Karnavičiaus operai „Gražina“
Liudo Truikio scenografija Jurgio Karnavičiaus operai „Gražina“
Liudo Truikio scenografija Antano Račiūno „Trims talismanams“
Liudo Truikio scenografija Antano Račiūno „Trims talismanams“
Scena iš G. Sodeikos operos „Post futurum“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš G. Sodeikos operos „Post futurum“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš O. Narbutaitės operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš O. Narbutaitės operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Su muzika – „kol mirtis mus išskirs“

Pokalbis su smuikininke Justina Auškelyte

Justina Auškelytė – smuikininkė, kurios talentas atsiskleidžia ugdytas, tobulintas ir brandintas Lietuvos ir užsienio muzikos atlikimo meno įstaigose, skirtingų pedagogų. Muzikės atsidavimas, nuoseklus darbas, kasdienės praktikos, klausymas ir išklausymas vertingų mokytojų patarimų leido pelnyti daugybę svarių apdovanojimų, tapti diplomante ir laureate. Apie visa tai – pokalbyje su Justina Auškelyte.

Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Baletas – nepasiekiamos tobulybės menas

Kalbamės su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto trupės nare Neringa Česaityte

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre birželio 18 d. įvyko jau šeštasis projekto „Kūrybinis impulsas“ pasirodymų vakaras. Tai labai reikšminga kūrybinės raiškos erdvė, tačiau pulsacija neapsiriboja konkrečiu renginiu. Impulsas – kūrybos vyksmo būtinoji sąlyga, tad, baigiantis teatro sezonui, kalbamės su vis labiau ryškėjančia teatro baleto trupės nare Neringa Česaityte.

2016-ieji solistei pasiūlė naujus vaidmenis – LNOBT baleto meno vadovo, choreografo Krzysztofo Pastoro pastatytame balete „Romeo ir Džuljeta“ (premjera – 2016 m. spalio 28, 29 d.) įkūnyta Džuljeta; gruodžio 31 d. vakarą Vasilijaus Medvedevo spektaklyje „Don Kichotas“ (premjera – 2016 m. balandžio 29 d.) pirmą kartą šoktas Amūras.

Neringa Česaitytė (Džuljeta). M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta). M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Vaizdinis pojūčio išgyvenimas – kaip atrodo sužadinta juslė?

Žmogus pasaulį pažįsta penkiomis juslėmis: rega, klausa, uosle, skoniu, lytėjimu. Vienos jų netekus, sustiprėja kita(-os). Kartais pavyksta žadinant vieną pojūtį sujaudinti ir kitą. Tai žymima sinestezijos terminu. Būtent juslės yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto grafinio dizaino studentų kurto projekto dėmesio objektas, kūrybinių ieškojimų, meninių sprendimų dalykas; o rezultatas – šiandien matomas leidinys. Nuotraukų albume – skirtingai, savitai pamatytos, užfiksuotos juslinės patirtys. Kūrybinio darbo pradžia – vieną juslių žyminti tema, burtų keliu tapusi kiekvieno menininko asmeniškai suvokta idėja, o pažvelgus pro fotoobjektyvą, virtusi iškalbinga pajausto vaizdo fotografija. Su autoriais – Jonu Bulota, Ričardu Dovgialo, Kamile Šimkute – kalbamės apie nuotraukas, įprasminančias jutiminius išgyvenimus.

 

Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.
Kamilė Šimkutė, „Chinmudra“. 2015 m.