Talentingų muzikų desantas

XVI Tarptautiniame menų festivalyje „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ (festivalio direktorė Irena Zacharova) turėjome progą pasiklausyti keturių koncertų su talentingais muzikantais, iš kurių du pirmieji džiugino melomanus Šv. Kotrynos bažnyčioje, o kiti du – Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Pirmasis koncertas pernai gruodžio 4 d. buvo skirtas jauniausiems festivalio dalyviams, Tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkams, Centrinės muzikos mokyklos prie Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijos fortepijono klasės auklėtiniams Rodionui Šakirovui ir 2018 m. analogiškame renginyje toje pačioje bažnyčioje jau koncertavusiam Valentinui Malininui (abiejų pedagogė Mira Marčenko). Jaunučių atlikėjų talentas ir profesinė branda ne pagal amžių sujaudino klausytojus. Talentingos pedagogės M. Marčenko išugdytų pianistų meistriškumas, rafinuotas atlikimo stilius, protingai sudėliota programa atskleidė menininkų gabumus.

Dvylikametis Rodionas yra pelnęs pirmąsias vietas tarptautiniuose konkursuose Rusijoje, Japonijoje, Meksikoje, Vokietijoje ir kt., dalyvavęs tarptautiniuose festivaliuose, surengęs rečitalių Estijoje, Italijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Rusijoje.

Šv. Kotrynos bažnyčios akustika nelabai palanki pianistams – garsai sklando po visą erdvę, net šiek tiek pakinta fortepijono tembras. Tik sėdint pirmose eilėse geriausiai galima vertinti garso kokybę. Sukauptai, sklandžiai Rodionas savo programą pradėjo Jeano Philippe’o Rameau „Tamburinu“, Felixo Mendelssohno „Gondolininko daina“ A-dur ir Etiudu f-moll. Skambant Aleksandro Borodino pjesei „Vienuolyne“ stebino įtaigus muzikinių įvaizdžių perteikimas, spalvingumas, didžiulė dėmesio koncentracija. Aleksandro Skriabino Preliudų, op. 11 (Nr. 2, 4, 6, 9, 10, 13, 14 ), traktuotėje stulbino, atrodė, suaugusio žmogaus mąstymo branda, įsigilinimas į muzikos esmę ir sugebėjimas tai perteikti. Sklandžiai nuskambėjo ir Fryderyko Chopino Polonezas c-moll, o Sergejaus Prokofjevo Etiude, op. 2 Nr. 4, pajutome ir ryškų pianisto temperamentą mėgaujantis šia energija pulsuojančia muzika. Sužavėjo ir bisui subtiliai paskambinta Alessandro Marcello Koncerto obojui d-moll antros dalies transkripcija fortepijonui, jaudino švelnios ir skaidrios melodijos.

Vienuoliktokas Valentinas Malininas – ne tik kelių tarptautinių konkursų ir festivalių laureatas bei diplomantas (Austrijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Italijoje), bet ir kompozitorius, rašantis muziką fortepijonui, kameriniams ansambliams ir orkestrui. Valentinas savo programą pradėjo trimis Johanno Sebastiano Bacho choralais (Ferruccio Busoni transkripcija fortepijonui). Linkęs į meditacinį atlikimo stilių, pianistas šią muziką traktavo jautriai, kiek prigesintu garsu, tarsi atsargiai. Dėl per tyliai skambinamos boso partijos (gal nepasitikėjo salės akustika?) net neatrodė, kad šie choralai buvo rašyti vargonams. Įdomiai, charakteringai nuskambėjo du Busoni Preliudai iš 24 preliudų fortepijonui, op. 37 (Nr. 5, 3). Juose aštrius, ryškius, energija žaižaruojančius sąskambius keitė svajingos, skaidriomis spalvomis papuoštos, subtiliai traktuojamos melodijos. Bet vėl trūko ryškesnio bosų garso.

Sodriai ir romantiškai skriejo Roberto Schumanno Romansų, op. 28 Nr. 1 b-moll ir Nr. 2 Fis-dur, garsai: po pakilios, judrios tėkmės pirmajame, dainingai, gražiai skambėjo jautriai atliekamos antrojo frazės. Dar vieną savo talento pusę Valentinas pademonstravo ryškiai, labai laisvai techniškai skambindamas įžymųjį Chopino Polonezą As-dur, op. 53, „Herojinį“.

Koncerto kulminacija tapo tobulas trijų Skriabino Etiudų, op. 65, atlikimas. Įvairių jautrių dvasios virpesių persunkta Skriabino muzika jaudino, o jauno atlikėjo gili, tikra šios muzikos pajauta kėlė nuostabą. Beje, po koncerto Valentinas sakė, kad Skriabino muzika jam ypač artima. Bisui pianistas virtuoziškai paskambino šiuolaikinio pianisto ir kompozitoriaus Marco-André Hamelino Etiudą Nr. 3 „After Paganini–Liszt“ iš ciklo „All the Minor Keys“, kuriame kartais prašmėžuodavo ir žinoma „Campanellos“ tema.

***

Gruodžio 10 d. koncerte „Paryžiaus kompozitoriai“ turėjome progą susipažinti su retai scenose skambančių prancūzų kompozitorių kūriniais, kuriuos duetu perteikė Maskvoje gerai žinomi atlikėjai – klarnetininkas Jevgenijus Varavko ir pianistė Jekaterina Nemirovič-Dančenko (legendinio teatro režisieriaus proanūkė).

Klarnetininkas J. Varavko yra Maskvos P. Čaikovskio ir Paryžiaus Ecole Normale de Musique absolventas, Rusijos Gnesinų muzikos akademijos koledžo pedagogas. J. Nemirovič-Dančenko studijas taip pat baigė P. Čaikovskio konservatorijoje, garsių profesorių Tatjanos Nikolajevos ir Dmitrijaus Baškirovo klasėse. 2019 m. rudenį ji buvo pakviesta profesorės pareigoms į Ženevos konservatoriją.

Fortepijono repertuare gausu aukščiausios prabos kūrinių, kurie skamba pasaulio scenose. Klarneto rečitaliai kur kas retesni, o ir žymių kompozitorių, rašiusių šiam instrumentui, yra mažiau. Prieš kiekvieną kūrinį J. Varavko rusiškai pasakojo apie kompozitorius, jų mokytojus, kūrybinę aplinką, o koncerto vedėja vertė į lietuvių kalbą. Nemažai skambėjo modernistų „Šešeto“ (Georges Auric, Louis Durey, Arthur Honegger, Darius Milhaud, Francis Poulenc, Germaine Tailleferre) ir jų kolegų opusų. Kaip sakė atlikėjas, šiai grupei priklausė ir Jacques’as Ibert’as, nors jis nebuvo įrašytas į oficialų „Šešeto“ sąrašą. Kūrėjai siekė muzikos originalumo, atsinaujinimo, pabrėždavo muzikos konstruktyvumą, urbanistinius motyvus, naudojo džiazo, populiariosios muzikos (šokių, šansonečių) ir stilizuotus senųjų epochų elementus.

Koncerte atrodė, kad abu atlikėjai stengėsi prie šių idėjų derinti kūrinių atlikimo stilių. Nors pirmoje koncerto dalyje skambėjo nemažai skirtingų autorių opusų (Charles’io-Marie Widoro, Gabrielio Pierné, Augusto Holmès), o klarneto ir fortepijono partijose buvo gausu pasažų ir melodingų frazių, harmoninį pagrindą buvo sunkoka išgirsti dėl vos pakelto fortepijono dangčio. Panašiai nuskambėjo ir pasaulyje pripažintų kompozitorių konstruktyviai, akademiškai traktuoti kūriniai: Milhaud Koncertinis duetas, Maurice’o Ravelio Habaneros formos vokalizas, Ibert’o „Mažas baltas asiliukas“ iš fortepijoninio ciklo „Istorijos“ ir Claude’o Debussy Rapsodija. Atlikėjai profesionaliai, meistriškai perteikė šiuos modernios muzikinės kalbos tekstus.

Po pertraukos festivalio vadovei pasiūlius atlikėjams fortepijono dangtį atverti plačiai, jau kur kas ryškiau ir įvairiau suskambo dar trys aštresnės ritmikos ir linksmesnės nuotaikos Serge’o Lanceno, Tailleferre’o ir Poulenco kūriniai. Klausytojai gausiais aplodismentais išprašė biso. Meistriški atlikėjai pakiliai atliko vieną iš Astoro Piazzollos Tango.

***

Festivalį „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 19 d. pratęsė dar du talentai iš Rusijos: vienas ryškiausių jaunosios kartos atlikėjų, savo pasiekimais stebinanti asmenybė, pianistas Andrejus Korobeinikovas, koncerte skambinęs solo ir neįtikėtinai jautriai akompanavęs sopranui Yanai Ivanilovai.

A. Korobeinikovas jau žinomas Lietuvos publikai. Jis aukso medaliu baigė P. Čaikovskio konservatoriją, stažavosi Karališkajame muzikos koledže Londone, o vos sulaukęs 20-ies jau buvo tapęs Rusijos, JAV, Italijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir kitų šalių tarptautinių konkursų nugalėtoju. Be to, studijavo teisės mokslus, dėstė Europos teisės universiteto Maskvos fakultete, tapo San Marino Tarptautinės mokslų akademijos nariu. Tarptautinių konkursų laureatė sopranas Yana Ivanilova studijavo pas Valentiną Levko, Niną Dorliak, Ingeborgą Wamser, yra dainavusi Maskvos Didžiajame teatre, Maskvos „Naujojoje operoje“, Ženevos „Victoria Hall“, Londono „Westminster Abbey“, Niujorko „Millennium Theatre“, Toronto „Glenn Gould Studio“ ir kitose scenose.

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo visas pluoštas melomanams gerai žinomų Čaikovskio romansų, „Dumka“ fortepijonui, op. 59, ir kelios pjesės iš fortepijoninio ciklo „Metų laikai“. Filosofas ir jautrus muzikas A. Korobeinikovas savitai traktavo šiuos kūrinius. Laisvė frazuojant lyrinę romantiką ar meditacinę muzikos tėkmę, spalvingas ir labai lankstus jos perteikimas, ryškus temperamentas, ritmo reikšmių pabrėžimas tiesiog hipnotizavo. Stebino neįprastas „Metų laikų“ pjesių atlikimas. Atrodė, jog jį jaudina ne gamtos ar žmonių veiklos joje perteikimas, o subtilūs sielos virpesiai įvairiais mėnesiais.

Y. Ivanilovai pradėjus dainuoti aukštu, tyru balsu, tuoj pasireiškė jos gebėjimas labai jausmingai traktuoti švelnius romansus apie meilę, įsijautimas į besikeičiančias nuotaikas, plastiškas frazavimas, ryškios kulminacijos. Įdomu, kad antroje koncerto dalyje Rachmaninovo romansuose ji atskleidė kitą savo talento ypatybę. Romansuose, op. 34, „Mūza“, „Besiblaškantis vėjas“‚ „Kokia laimė“ ir Aštuoniuose romansuose, op. 38 (sukurtuose 1916 m., po kurių Rachmaninovas daugiau nerašė vokalui), vyravo maksimalus susikaupimas, liūdesys, meditacinė nuotaika. Jos skaidrus, tarsi šilkas švelniai sruvenantis vokalas skleidė palaimos pojūtį. A. Korobeinikovas čia taip pat ryškiai parodė savo gebėjimus, nes Rachmaninovo fortepijono partijose gausu ne tik prasmingo turinio, bet ir sudėtingos techninės medžiagos.

Solo pianistas įspūdingai paskambino tris Rachmaninovo Preliudus: op. 23 c-moll ir Es-dur bei op. 32 gis-moll, audringai – Etiudą-paveikslą, op. 39 Nr. 3 fis-moll, ir du Skriabino Etiudus, op. 2 cis-moll ir op. 8 Nr. 12 dis-moll. Bisui talentingas duetas nepaprastai tyliai, švelniai, žaviai perteikė Rachmaninovo romansą „Alyvos“.

***

XVI tarptautinio menų festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ uždarymo koncerte 2020 m. sausio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje melomanus džiugino folkloro ansamblis „Gorda“ iš Tbilisio. Pasak festivalio vadovės I. Zacharovos, pastangos pasikviesti šį Gruzijoje žymų, balsingą kolektyvą truko trejus metus. Ansamblyje dainuoja G. Mtatsmindeli aukštosios mokyklos studentai ir absolventai, kurie profesionaliai tyrinėja bei atlieka gruzinų folklorą. Ansamblio įkūrėjai – broliai Damianas ir Giorgis Gordeladzės, kurių šeima 2010 m. nugalėjo Valstybinio Gruzijos folkloro centro rengiamą konkursą. „Gordos“ atlikėjai – įvairių Gruzijos regionų (Imiretijos, Kachetijos, Megrelijos) atstovai. Jie atlieka retas senovines dainas, naudodami archajinę krimančuli ir jodliavimo techniką bei kai kurioms dainoms akompanuoja styginiais liaudies instrumentais panduri (ypač populiarus Rytų Gruzijoje), čonguri (labiau paplitęs Vakarų Gruzijoje) ar čiboni.

Įdomu buvo susipažinti su įtaigiai, tauriai, ryškiai, skambiai ar subtiliai švelniai improvizaciniu stiliumi ansamblio atliekamomis įvairių regionų dainomis. Klausytojus užbūrė itin švariu unisonu skambantys epizodai, įdomaus tembro atskirų solistų dainavimas su kolektyvo pritarimu (trepsėjimu, plojimais), o ypač dainos, kuriose panaudota krimančuli ar jodliavimas. Smagu buvo stebėti šiuos aukštus, laibus, gražius dainininkus, kai keli jų imdavo net ir mažais žingsneliais šokti (pavyzdžiui, Svanetijos regiono liaudies ratelio dainoje). Ryškiai jodliavimo techniką išgirdome Gurijos regiono karinėje-istorinėje dainoje apie Ali-Pašą. Pakiliai, skambiai buvo interpretuota Kachetijos karinė-istorinė daina, kurią 1977-ųjų rugsėjį kosminis zondas „Voyager 1“ nuskraidino į visatos platybes kaip visos žmonijos žinutę nežemiškoms civilizacijoms. Tai – „Čakrulo“, reiškianti „suvienyti“, „ sutvirtinti priesaika“.

Dar labiau publika suūžė koncerto pabaigoje išgirdusi pirmuosius „Suliko“ garsus. „Gorda“ žinomą dainą traktavo subtiliai, švelniai, o bisui padainavo ryškų ir džiugų „Pavasarį“. Paklausti, apie ką dainuoja, „Gordos“ vyrai tuoj pat atsako, kad vien apie meilę. Klausytojai tai jaučia, gėrėdamiesi jų aistra atliekamai muzikai.

***

Post scriptum. Vykstant festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ renginiams, greta jų ryškiai suskambo atskiras, Nacionalinės filharmonijos rengiamas, kamerinės muzikos koncertas „Žiemos kelionė“ gruodžio 15 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Šioje vokalinės muzikos popietėje, panašiai kaip 19-os dienos festivalio koncerte, dalyvavo aukšto profesinio meistriškumo atlikėjai, tik ryškiai skyrėsi atliekamų kūrinių stilistika bei traktuotės. Muziejuje girdėjome įspūdingą Franzo Schuberto vokalinį ciklą „Žiemos kelionė“, kurį įtaigiai ir maksimaliai nuotaikingai interpretavo baritonas Modestas Sedlevičius ir su juo ne viename Lied konkurse pirmąsias vietas pelniusi ukrainiečių pianistė Anna Anstett. Užsienyje gyvenantis M. Sedlevičius studijavo Lietuvoje ir Vokietijoje, stažavosi „La Scala“ teatro akademijoje Italijoje, dainavo šio teatro operos spektakliuose. Dainininkas yra konkursų Vokietijoje ir Austrijoje laureatas, pelnė II vietą I Tarptautiniame Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurse. Neseniai M. Sedlevičius sukūrė Valentino vaidmenį Charles’io Gounod operoje „Faustas“ Sankt Galeno (Šveicarija) operos teatre, kurio vyriausiasis dirigentas yra Modestas Pitrėnas. A. Anstett studijuoja Karlsrūhės (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje, kaip solistė pianistė yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą.

Talentingas duetas sužavėjo visišku panirimu į muziką, sugebėjimu rafinuotai stilingai perteikti kūrinio turinio gelmę. „Žiemos kelionė“ – ypač tragiškas, sklidinas nevilties ir sielos išgyvenimų ciklas. Schubertas jį baigė likus porai mėnesių iki mirties, kai sirgo, skurdo, atrodė palūžęs ir niūrus. Tragiškas nuotaikas jis įspūdingai perteikė dainose pagal Wilhelmo Müllerio eilėraščius. M. Sedlevičius savo gražiu baritonu dainavo tauriai skausmingai, net rūsčiai, o fortepijono partijos garsai švelniai, labai jautriai ir prasmingai kūrė kelionės įspūdį ir likimo neišvengiamumo nuotaiką.