Įspūdžiai iš Peterio Laulo rečitalio Čiurlionio namuose
Sausio 6 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko įspūdingas fortepijono rečitalis „Sidabro amžius“, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Aleksandro Skriabino kūrinius skambino Peteris Laulas (Estija, Rusija). Čiurlionio namų vadovas pianistas Rokas Zubovas pristatė visą koncertų ciklo „Čiurlionio dialogai“ idėją. Anot jo, Čiurlionio namai jau pradėjo aktyviai rengtis artėjančioms Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kurios bus minimos 2025 metais. Vienas tikslų – noras pasiekti, kad Čiurlionio kūrybos interpretacija sulauktų kuo daugiau tarptautinių refleksijų. Todėl 2020-aisiais rengiamas koncertų ciklas pavadinimu „Čiurlionio dialogai“.
Šiame koncertų cikle kviečiami dalyvauti užsienio šalių kūrėjai, kurių kiekvienas pristato Čiurlionio kūrybos interpretacijas, siejamas su sava kultūrine aplinka. „Ir štai jau sausio mėnesį pianistas Peteris Laulas savo rečitalio programoje derino du XX a. pradžios genijus – Čiurlionį ir Skriabiną. Kovo mėnesį į Lietuvą esame pakvietę Izraelio kompozitorių ir pianistą Uri Brenerį, kuris jau ankstyvoje jaunystėje buvo susižavėjęs Čiurlionio tapyba ir pagal ją jau ne vieną dešimtmetį kuria labai įdomią muziką. Jo koncertai drauge su lietuviais muzikantais vyks Kaune ir Vilniuje. Čia skambės jo kūriniai „Auka“, „Rex“ ir fortepijoniniai preliudai, įkvėpti įvairių Čiurlionio paveikslų, taip pat „Žydiška siuita“, pristatanti kompozitoriaus kultūrinę terpę“, – pasakojimą tęsia R. Zubovas, pridurdamas apie viso sezono planus. Tai kovo mėnesį laukiantis labai įdomus susitikimas su Kanadoje gyvenančiu pianistu Alexandru Panizza, kurio koncertinėje programoje greta Čiurlionio kūrinių skambės Kanados ir Argentinos kompozitorių muzika. Pianistas reziduoja Toronte, tačiau jo šaknys – Argentinoje. Pianisto žmona muzikologė Cintia Cristia taip pat skaitys paskaitą apie peizažo įtaką įvairių tautų muzikai. Tikimasi, kad paskaita taps diskusijų vakaru, žinant, kiek Čiurlionio muzikinei raiškai buvo svarbus peizažas.
Gegužės–birželio mėnesių sandūroje įvairiuose Lietuvos miestuose savo kūrybinę programą pristatys ir Čiurlionio namų rengiamame cikle viešės septyni įdomūs jauni muzikai iš Latvijos, parengę programą „Zodiakas“. Čia į dvylika Čiurlionio muzikinių opusų kūrybingai pažvelgta pro džiazo ir šiuolaikinės kamerinės muzikos stilistikos prizmę. Rudenį ciklą papuoš svečiai iš Norvegijos, JAV ir Latvijos. Taigi per metus klausytojai galės išgirsti labai įvairių Čiurlionio kūrybos interpretacijų. „Mes Čiurlionio namuose labai tikimės, kad visi šie muzikai tęs pažintis su mūsų didžiojo genijaus kūryba ir su ja supažindins savo šalių klausytojus“, – sakė R. Zubovas.
Aktyviai koncertuojantis pianistas, Sankt Peterburgo valstybinės konservatorijos profesoriaus Adamo Sandlerio auklėtinis, įvairių tarptautinių konkursų laureatas Peteris Laulas 2000 m. laimėjo pirmą premiją tarptautiniame A. Skriabino pianistų konkurse Maskvoje. Po to šio unikalaus kompozitoriaus muzika tapo itin svarbi pianisto kūrybinėje veikloje. P. Laulo rečitaliai vyko pagrindinėse Rusijos scenose, jo klausėsi Paryžiaus, Niujorko, Amsterdamo, Utrechto, Brėmeno, Monpeljė, Tokijo, Liuksemburgo, Briuselio ir kitų miestų publika, įrašų išleido nemažai garsių tarptautinių kompanijų.
Kaip juokavo Čiurlionio namų vadovas R. Zubovas, šis žymus pianistas sutiko koncertuoti tokioje mažoje, jaukioje kamerinėje aplinkoje iš dalies todėl, kad jam patinka „Bechsteino“ firmos instrumentai. Savo dvejų dalių programoje P. Laulas kūrinius paskirstė taip, kad pradėdavo Čiurlionio, o baigdavo Skriabino opusais. Neįprasta buvo girdėti šį scenų galiūną atsargiai, tarsi nedrąsiai traktuojant Čiurlionio „Mažąją sonatą“, „Humoreską“, du Noktiurnus, nes šie trapūs kūriniai, atrodė, netilpo į jo ryškaus, labai įtaigaus atlikimo stiliaus rėmus. Antroje koncerto dalyje skambėjo Čiurlionio 1901 m. vasarą sukurti šeši Preliudai (pradedant VL 186 ) ir Mažų peizažų ciklas „Jūra“. Pastarasis buvo lyg labiau „prisijaukintas“, nors vis jautėsi pianisto noras labiau paryškinti, sureikšminti turinį.
Visai kitaip P. Laulas skambino Skriabino kūrinius: atmintinai, grįsdamas labai ryškiais kontrastais, vyravo galingi, neįprasti Skriabino kūrinių interpretacijoms sąskambiai, pasitaikė ir išjaustų, ramiai išklausytų muzikos salelių. Be ankstyvųjų šio kompozitoriaus opusų – trijų Pjesių, op. 2, dvejų Noktiurnų, op. 5, ir keturių dalių Sonatos Nr. 3 fis-moll, op. 23, skambinamos giliai dramatiškai, vientisai, įtraukiančios į jausmų gelmę, – girdėjome ir Valsą, op. 38, Etiudus Nr. 3 ir Nr. 5, op. 42. Taip pat skambėjo ir įspūdingi vėlyvieji, galbūt reikšmingiausi fortepijoninės Skriabino kūrybos pavyzdžiai: Sonata Nr. 9, op. 68 („Juodosios mišios“), dvi Poemos, op. 71, ir Poema „Verse la flamme“ („Į liepsną“), op. 72, kuriuose ypač jautėsi ryški, galinga P. Laulo asmenybės aistra šiai muzikai, su didžiule vidine jėga išgaunami kokybiški garsūs sąskambiai, vos telpantys nedidelėje jaukioje muziejinėje patalpoje.
Bisui šis originalus menininkas labai subtiliai ir jautriai paskambino du Skriabino ankstyvuosius, lyriškus, dažnai pianistų atliekamus Preliudus bei Preliudą ir Noktiurną kairei rankai. Nekantriai lauksime kitų įdomių Čiurlionio namų koncertų.