Į Paliesių vėl sugrįžo Gidonas Kremeris

Pirmą kartą Gidoną Kremerį išgirdau, kai man dar nebuvo nė dvidešimties. Juodu su Tatjana Grindenko koncertavo Kauno filharmonijoje dar būdami konservatorijos aspirantai. Jau tada jų muzikavimas man paliko didžiulį įspūdį. Vėliau sekiau šio muziko kūrybos kelią, pirkdavau jo įrašus, daug klausiausi jo atliekamos muzikos. Svajojau vėl jį išgirsti gyvai. Ir štai sužinojau, kad gruodžio 15-ąją G. Kremeris grieš Mieczysławo Weinbergo kūrinius Paliesiaus dvare. Po koncerto man netgi pavyko pabendrauti su maestro ir gauti jo autografą.

Kalbėdamas su Paliesiaus dvaro šeimininku Juliumi Ptašeku nusistebėjau, kad G. Kremeris labai dažnai čia lankosi. J. Ptašekas mane patikino, kad tai tikrai neatsitiktinumas. Maestro labai patinka „Pasagos“ salės akustika, jis drauge su Viliumi Keru ir jo komanda čia daro įrašus, naudojasi sveikatingumo paslaugomis Paliesiaus klinikoje, na ir, žinoma, rengia koncertus šioje puikioje koncertų erdvėje.

Šį kartą maestro griežė Lenkijoje gimusio kompozitoriaus M. Weinbergo kūrybą: septynių dalių Sonatą Nr. 2 smuikui solo, op. 9, drauge su smuikininke iš Latvijos, orkestro „Kremerata Baltica“ nare Madara Pētersone – trijų dalių Sonatą dviem smuikams, op. 69, ir penkių dalių Sonatą Nr. 1 smuikui solo, op. 82, kurios natas pamatęs pajutau ne tik jos grožį, bet ir sudėtingumą. 2019 m. gruodžio 8-oji –  kompozitoriaus Weinbergo 100-mečio sukaktuvės. Pastaraisiais metais pastebimas jo kūrybos renesansas, į kurį svarų indėlį yra įnešęs G. Kremeris. Jis su orkestru „Kremerata Baltica“ įrašė Weinbergo kamerines simfonijas, pats aranžavo smuikui ir atliko 24 preliudų ciklą violončelei solo, op. 100. Įrašas darytas 2017 m. Paliesiaus dvare ir išleistas 2019 metais. Pernai pasirodė ir dar viena kompaktinė plokštelė – bendrame projekte su „Kremerata Baltica“, dirigente Mirga Gražinyte-Tyla ir jos vadovaujamu Birmingamo miesto simfoniniu orkestru įrašytos Weinbergo Simfonijos Nr. 2 ir 21. Praėjusį spalį daugiau nei 10-ies G. Kremerio koncertų ciklas taip pat buvo skirtas Weinbergo kūrybai. Daug šio kompozitoriaus kamerinės muzikos skambėjo ištisus metus vykusiuose smuikininko koncertuose.

Iš Paliesiaus dvare skambėjusios programos bene labiausiai įstrigo Sonata dviem smuikams, op. 69, atlikta su smuikininke M. Pētersone. Kūrinys nėra labai novatoriškas, trys jo dalys lyg klasikinėje sonatoje surikiuotos kontrasto principu – greita, lėta, greita (Allegro molto, Adagio, Allegro) – skambėjo suprantamai ir įtaigiai. Abu smuikai vienas kitą papildo, keičia, lyg leisdami vienas kitam pailsėti. Beje, smuikininkė verta savo partnerio ir griežė tikrai puikiai. Kadangi M. Pētersone mūsų publikai kiek mažiau pažįstama, tik priminsiu, kad 2013 m. ji su pagyrimu baigė Latvijos muzikos akademiją, 2015 m. įgijo magistro laipsnį, o 2019 m. baigė Serguei’aus Aziziano solistų klasę Danijos karališkojoje muzikos akademijoje. Nuo 2011 m. M. Pētersone groja kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, kuriam vadovauja G. Kremeris. Šiuo metu ji muzikuoja Nicolas Lupot smuiku, pagamintu 1810 m. Paryžiuje, priklausančiu G. Kremeriui.

Kitos dvi programos sonatos kur kas modernesnės, bet man pasirodė kiek mažiau įtaigios muzikine kalba, bet ne atlikimo meistriškumu, kurio tikrai nestokojo maestro G. Kremeris.