7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Jonas Vytautas Bruveris

Jonas Vytautas Bruveris

Apie gyvenimą dainose

Karinos Firkavičiūtės knyga

Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo pristatyta dr. Karinos Firkavičiūtės knyga „Życie w pieśni karaimskiej – Life in Karaim songs – Gyvenimas karaimų dainose – Tirlik karaj jyrlarynda“. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, leidimą finansavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Vroclavo miestas.

Jonas Vytautas Bruveris

Talentingosios muzikos pionierės

Apie moterų muzikių įnašą į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją

Dar pernai koncerte M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje išklausyta didžiųjų koncertų salių verta programa ir jos atlikimas – smuikininkės Saulės Kondrotaitės pagriežta Johanno Sebastiano Bacho Čakona iš Antrosios partitos smuikui solo ir Johanneso Brahmso Koncertas smuikui ir orkestrui, op. 77 (fortepijonu skambino Inga Vyšniauskaitė), – paskatino mane žvilgtelti į praeitį. Menininko kūryba yra unikalus įnašas į kultūrą, bet – ir jos eigos padarinys.

Elena Strazdaitė-Bekerienė
Elena Strazdaitė-Bekerienė
Emilija Pilotaitė-Armonienė
Emilija Pilotaitė-Armonienė
Graźyna Bacewicz
Graźyna Bacewicz
Kotryna Vinciūtė. Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Kotryna Vinciūtė. Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Marijona Čižauskienė. Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Marijona Čižauskienė. Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Rusnė Mataitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė. D. Matvejevo nuotr.
Saulė Kondrotaitė ir Inga Vyšniauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Saulė Kondrotaitė ir Inga Vyšniauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Sesuo Bernarda-Marija Venskutė.  Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Sesuo Bernarda-Marija Venskutė. Nuotrauka iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo
Jonas Vytautas Bruveris

Čiurlionis ir kiti lietuviai Varšuvoje

Valstybės atkūrimo šimtmečio aidai kultūroje

1908 m. gegužės 15 d. „Vilniaus žinios“ Nr. 107 (945) išspausdino tokį skelbimą: „Subatoje gegužės 17 (30) d. Vilniuje Pagirių gelžkelio kliube (Chersono gatvė; ten dabar „Vaidilos“ teatras – J. B.) bus įrengtas pirmasis Lietuvių Dailės Draugijos KONCERTAS beturčių dailininkų naudai. Koncerte dalyvaus žinomoji Varšavos operos primadonė p. Stojevska, pijanista-kompozitorius p. M. Čiurlianis, Peterburgo konservatorijos tenoras p. Petrauskis ir p. Čiurlianio vedamas lietuvių choras.“ Skelbimas pakartotas kitos dienos laikraščio pirmame puslapyje, apie vakare įvyksiantį koncertą primenama gegužės 17 d. numeryje ir pranešama dar štai kas: „Dasižinojome, kad Varšavos Operos dainininkė primadona p. Stajauskaitė negalės dalyvauti parengtame šiame Dailės Draugijos koncerte dėlei jo suvėlinimo.“ Žinoma, dainininkei būtų akompanavęs pats Čiurlionis, greičiausiai ji būtų padainavusi ir ką nors lietuviška. O Čiurlionio skambinimą, Petrausko (kuriam, aišku, akompanavo Čiurlionis) bei choro dainavimą gegužės 24 d. „Vilniaus žiniose“ poetiškai aprašė Gabrielė Petkevičaitė (deja, nepaminėjo, ką jie atliko).

Juozo Damijonaičio „ABC pradžiamokslis“ su M.K. Čiurlionio pieštu viršeliu
Juozo Damijonaičio „ABC pradžiamokslis“ su M.K. Čiurlionio pieštu viršeliu
„Senųjų lietuviškų šelako plokštelių antologija“
„Senųjų lietuviškų šelako plokštelių antologija“
Varšuva. XX a. pradžia
Varšuva. XX a. pradžia
Jonas Vytautas Bruveris

Valstybės atkūrimas ir kultūra

Keletas istorijos štrichų

Minint valstybės atkūrimo 100-metį, spaudoje bei radijo pokalbiuose yra pasitaikę apgailestavimų, kad neužsimenama apie tai, kaip į Nepriklausomybės Akto paskelbimą anuomet atsiliepta meno gyvenime – nejaugi nebuvo skirta kokio koncerto, spektaklio?

Jonas Vytautas Bruveris

Praėję Kalbos kultūros metai

2017-ieji buvo paskelbti Kalbos kultūros metais. Valstybinė lietuvių  kalbos komisija gal vėl papildė ar pakoregavo kadaise paskelbtą kalbos klaidų sąrašą, per radiją kalbininkė besispyriojantį neišmanėlį mokė taisyklingai kirčiuoti kokio gal jau ištuštėjusio kaimelio pavadinimo įnagininką ir pan. O seimūnai, visokie pareigūnai ir šiaip žmonės tebekalba kaip kalbėję.

Jonas Vytautas Bruveris

Balsas, kalbąs ir be žodžių

Mintys, inspiruotos naujo televizijos filmo apie Giedrę Kaukaitę

Filmas „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) lyg ir panašus į kitus tokio žanro – pasakojimo apie menininko gyvenimą ir kūrybą – filmus; primenami ir parodomi svarbiausi įvykiai, apie filmo heroję kalba kiti asmenys, aišku, ir ji pati. Šiemet gražų jubiliejų pasitinka ir kūrybinės veiklos 50-metį švenčia dainininkė Giedrė Kaukaitė. 1968-ieji – sėkmingi dainininkės metai: baigta konservatorija, laimėti trys konkursai, pavasarį debiutas Operos ir baleto teatre, o tų pačių metų rudenį prasidėjusi stažuotė Milano teatro „La Scala“ akademijoje.

Kaukaitė. Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kaukaitė. Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“. Nacionalinė filharmonija. 1997 m.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“. Nacionalinė filharmonija. 1997 m.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. B. Kutavičiaus kūrinių koncertas Muzikos akademijos salėje. 1982 m.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. B. Kutavičiaus kūrinių koncertas Muzikos akademijos salėje. 1982 m.
Giedrė Kaukaitė Pakruojo kultūros centre. N. Padorienės nuotr.
Giedrė Kaukaitė Pakruojo kultūros centre. N. Padorienės nuotr.