7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laima Slepkovaitė

Visa tai tikra

Nitai Hershkovitso rečitalis Paliesiaus dvare

Improvizuojantis pianistas iš Izraelio Nitai Hershkovitsas iki rečitalio, kurį jis skambino Paliesiaus dvare spalio 9-ąją, nebuvo visiškai nepažįstamas Lietuvos publikai. Mat praeityje jis labai glaudžiai bendradarbiavo su Avishai Cohenu, buvo jo trio narys 2015 metais, kai kontrabosininkas čia lankėsi pirmąkart. Vėliau N. Hershkovitsas išvyko į Niujorką įgyvendinti kūrybinių vizijų kaip solistas. Dabar jis – tarptautinio ryškumo muzikantas, apsistojo Tel Avive ir kuria savitus darbus, kurių naujausią padėjo įgyvendinti Izraelio kūrėja ir vokalistė KerenDun.

Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Nitai Hershkovits. Paliesiaus dvaro nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Kamerinė muzika kaip muzikinė draugystė

Pokalbis su konkurso „Tallinn 2021“ žiuri nariais, profesoriais Ralfu Gothóni ir Marje Lohuaru

Rugsėjo mėnesį Estijos muzikos ir teatro akademijoje įvyko I tarptautinis kamerinių fortepijoninių ansamblių konkursas „Tallinn 2021“. Tai pirmasis tokio tipo konkursas šalyje. Šia proga lankydamasi Estijos sostinėje, pakalbinau konkurso dalyvius, žiuri narius (vertinimo darbe dirbo ir prof. Valentinas Gelgotas). Siūlau pokalbį su konkurso komisijos pirmininku, suomių ir vokiečių pianistu, dirigentu, kompozitoriumi Ralfu Gothóni ir estų pianiste, Europos kamerinės muzikos mokytojų asociacijos pirmininke bei šio konkurso sumanytoja Marje Lohuaru.

Konkurso „Tallinn 2021“ komisijos pirmininkas Ralfas Gothóni ir žiuri nariai. Organizatorių nuotr.
Konkurso „Tallinn 2021“ komisijos pirmininkas Ralfas Gothóni ir žiuri nariai. Organizatorių nuotr.
Janis Maleckis, Evan Rothstein, Marje Lohuaru, Ralf Gothóni, Valentinas Gelgotas. R. Jakobson nuotr.
Janis Maleckis, Evan Rothstein, Marje Lohuaru, Ralf Gothóni, Valentinas Gelgotas. R. Jakobson nuotr.
Ivari Ilja ir Marje Lohuaru. Organizatorių nuotr.
Ivari Ilja ir Marje Lohuaru. Organizatorių nuotr.
Živilė Stonytė

Autentiškumo paieškos

Mintys po šių metų senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ šiemet klausytojus nudžiugino net vienuolika koncertų, kurie, kaip ir kasmet, vyko gražiausiose Vilniaus erdvėse – pirmiausia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje, Bernardinų bažnyčioje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, Valdovų rūmuose. Tai didžiausias Lietuvoje vykstantis senosios muzikos festivalis, kuris nuosekliai stengiasi atspindėti visas senosios muzikos epochas, kryptis, kviečia koncertuoti žymius atlikėjus. Ankstesniame tekste apie festivalį buvo aprašyti pirmieji du koncertai, o šį sudaro likusių koncertų (nors, deja, ne visus pavyko aplankyti) apžvalga.

Koncerto „Oratio Dominica“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Oratio Dominica“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Sabine Lutzenberger ir Norbert Rodenkirchen. V. Abramausko nuotr.
Sabine Lutzenberger ir Norbert Rodenkirchen. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“. R. Dakševič nuotr.
Ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“. R. Dakševič nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. J. Suslavičiūtės nuotr.
„GŠ ansamblis“. R. Dakševič nuotr.
„GŠ ansamblis“. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ pabaigos akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ pabaigos akimirka. R. Dakševič nuotr.
Laima Slepkovaitė

Įsimintinos džiazo dienos

„Vilnius Mama Jazz“ ir Miuncheno lietuviško džiazo dienos

Regis, išsipildė iš kinų folkloro kildinamas prakeiksmas, linkintis „gyventi įdomiais (pokyčių) laikais“. Gyvename taip įdomiai ir dinamiškai, kaip nė nesapnavome. Atitinkamai festivaliai laviruoja esamomis sąlygomis, gaudydami „langus“, palankius atlikėjų kelionėms ir saugius publikos sukvietimui, improvizuodami ir prisitaikydami pagal aplinkybes.

Vladimiras Tarasovas, Vytautas Labutis, Mindaugas Vadoklis, Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas, Vytautas Labutis, Mindaugas Vadoklis, Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Vytautas Labutis ir Vladimiras Čekasinas_D. Klovienės nuotr.
Vytautas Labutis ir Vladimiras Čekasinas_D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
„The Honkin' Dudes Brass Band“. D. Klovienės nuotr.
„The Honkin' Dudes Brass Band“. D. Klovienės nuotr.
„Brave Noises“ Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotr.
„Brave Noises“ Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotr.
Dmitrijus Golovanovas Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotrauka.
Dmitrijus Golovanovas Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotrauka.
Viktorija Gečytė ir „The Vibe Tribe“ Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotr.
Viktorija Gečytė ir „The Vibe Tribe“ Miuncheno klube „Unterfahrt“. LKI nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Didingas akordas

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo naują koncertų sezoną

Pagaliau pradėta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija. Todėl savo naująjį, 33-iąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pradeda viešėdamas Nacionalinėje filharmonijoje. Spalio 3 d. vykusiame koncerte buvo tęsiamas sumanymas atlikti visas Antono Brucknerio bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas (aštuonias jų orkestras jau įrašė į kompaktines plokšteles). Šįkart koncerte skambėjo Šostakovičiaus Aštuntoji.

Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Skiriama Beethovenui

Lietuvos kamerinio orkestro 61-ojo sezono atidarymo koncertas su Sergejumi Krylovu

Prasidėjęs koncertinis sezonas baigia užpildyti dėl pandemijos susidariusias spragas. Daug planuotų ir po kelis kartus perkėlinėtų koncertų pagaliau pasiekė sales. Vienas jų – Nacionalinėje filharmonijoje spalio 2 d. įvykęs Sergejaus Krylovo vadovaujamo Lietuvos kamerinio orkestro koncertas, kurį kolektyvas skyrė Ludwigo van Beethoveno 250-osioms metinėms ir buvo numatęs atlikti 2020 metų pavasarį.

Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Stanevičiūtė

Muzika iš paslapties, tylesnės už tylą...

In memoriam  Broniui Kutavičiui (1932 09 13 – 2021 09 29)

Išėjo Bronius Kutavičius... Per Dievo tarnui atseikėtą ilgą amžių tiek pakylėtų žodžių ištarta apie kūrėją ir žmogų, kad neišvengsi pasikartojimo ir pasijusi bežodė. Kutavičius nemėgo, tiesiog nekentė patetikos, tad turbūt jį įžeisčiau tokią akimirką vardindama nuopelnus ir garbes. O ir kas pasvertų, kas anuomet turėjo didesnę vertę – valstybinis apdovanojimas ar nonkonformistams padrąsinti Osvaldo Balakausko įsteigta 4 rublių 99 kapeikų vertės „Obuolio premija“.

V. Braziūno nuotr.
V. Braziūno nuotr.
A. Baltėno nuotr.
A. Baltėno nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Bronius Kutavičius ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Bronius Kutavičius ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Sujungiantis Italiją ir Lietuvą

Pokalbis su pianistu Vincenzo De Martino

Pianistas Vincenzo De Martino, gimęs Kaljaryje, Italijoje, nuo 2015 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje, čia įgijo magistro laipsnį. 2021 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūrą, liko gyventi Lietuvoje. Jis yra įvairių tarptautinių pianistų konkursų finalistas ir nugalėtojas, tarp jų – tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso 2018 metais. De Martino aktyviai koncertuoja Italijoje ir Baltijos šalyse kaip solistas, akompaniatorius bei kamerinių ansamblių narys. Neseniai pianistas įrašė albumą „Lietuvos ir Italijos portretai“. Šia proga ir kalbiname atlikėją.

Vincenzo De Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo De Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Bružaitė

Metų laikai su muzika ir ne tik

Koncertas ir aktuali diskusija autoriams bei muzikos naudotojams

Vasaros sezono perėjimą į rudenį Kaune įprasmino renginys, kurio pavadinimas labai simboliškas minėtam gamtos pasikeitimui. „Metų laikai“ – taip pavadintas dviejų renginių ciklas įvedė į darbingą muzikinį sezoną su lietuviška gaida bei jaukiu pokalbiu ir autoriams, ir muzikos naudotojams aktualiomis temomis. Projektą sumanė ir įgyvendino koncertinė įstaiga „Kauno santaka“, kuri globoja du orkestrus ir vieną ansamblį. Būtent Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) tapo šios idėjos vėliavnešiu.

 Kolektyvo „Ąžuolynas“ koncertas Kauno sobore. D. Čėplos nuotr.
Kolektyvo „Ąžuolynas“ koncertas Kauno sobore. D. Čėplos nuotr.
„Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
„Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
„Ąžuolynas“. T. Raižio nuotr.
„Ąžuolynas“. T. Raižio nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Realistiška „Gražiosios malūnininkės“ herojaus istorija Paliesiaus dvare

Įspūdžiai iš Iano Bostridge’o ir Saskijos Giorgini koncerto

Franzo Schuberto vokalinis ciklas „Gražioji malūnininkė“, sukurtas pagal Wilhelmo Müllerio eiles, reprezentuoja ne tik Schuberto kūrybą ir Lied žanrą, bet ir romantizmo epochos estetinį ir teminį naratyvus. Laipsniška „Gražiosios malūnininkės“ herojaus transformacija iš jaunatviško optimizmo į nusivylimą ir net tyliąją tragediją pasakojama lyriškai, kiekvienoje ciklo dainoje pabrėžiant vis kitokią emociją.

Ian Bostridge. S. Martinonio nuotr.
Ian Bostridge. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas