7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Stonytė

Živilė Stonytė

Prisiminus Konstituciją

Vroclavo baroko ansamblio koncertas, skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osioms metinėms

2021-ieji, greta kitų reikšmingų minėtinų progų, Lietuvoje buvo paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Seimas pažymėjo, kad tai yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje, taip pat akcentuota, kad joje deklaruojama pagarba žmogaus teisėms. Visus metus ši sukaktis buvo minima siauresniuose ar platesniuose visuomenės sluoksniuose, įvairūs jos aspektai svarstyti tarp istorikų, kultūrologų ir politikų. Metams baigiantis, Valdovų rūmuose surengta tarptautinė mokslinė konferencija (spalio 20–21 d.), atidaryta paroda.

Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblio vadovas ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblio vadovas ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Stonytė

Autentiškumo paieškos

Mintys po šių metų senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ šiemet klausytojus nudžiugino net vienuolika koncertų, kurie, kaip ir kasmet, vyko gražiausiose Vilniaus erdvėse – pirmiausia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje, Bernardinų bažnyčioje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, Valdovų rūmuose. Tai didžiausias Lietuvoje vykstantis senosios muzikos festivalis, kuris nuosekliai stengiasi atspindėti visas senosios muzikos epochas, kryptis, kviečia koncertuoti žymius atlikėjus. Ankstesniame tekste apie festivalį buvo aprašyti pirmieji du koncertai, o šį sudaro likusių koncertų (nors, deja, ne visus pavyko aplankyti) apžvalga.

Koncerto „Oratio Dominica“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Oratio Dominica“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Sabine Lutzenberger ir Norbert Rodenkirchen. V. Abramausko nuotr.
Sabine Lutzenberger ir Norbert Rodenkirchen. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“. R. Dakševič nuotr.
Ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“. R. Dakševič nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. J. Suslavičiūtės nuotr.
„GŠ ansamblis“. R. Dakševič nuotr.
„GŠ ansamblis“. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ akimirka, dirigentas Bartosz Izbicki. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ pabaigos akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Bogurodzica“ pabaigos akimirka. R. Dakševič nuotr.
Živilė Stonytė

Marija, Siono dukra

Estų ansamblis „Vox clamantis“ pradėjo festivalį „Banchetto musicale“

Vilniuje vėl prasidėjo kasmetinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Rugsėjo 6 d. įvyko koncertas „Actus tragicus“, atkeltas iš praėjusių metų (neįvykęs dėl pandemijos apribojimų). Dvi Johanno Sebastiano Bacho ir Georgo Philippo Telemanno kantatos įprasmino pernai festivalyje gvildentą „Gyvenimo ir mirties“ temą.

Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
Živilė Stonytė

Rojaus paukščiai tarp Japonijos ir Lietuvos

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Chiune Sugiharai atminti

Praeitą savaitgalį Lietuvoje baigėsi Sugiharos savaitė (spalio 12–18 d.), renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Chiune Sugiharos atminimui. Paskaitos, diskusijos, sporto varžybos, koncertai, galiausiai Kaune atidengta skulptūra pažymėjo, įprasmino ir aktualizavo Japonijos ir Lietuvos ryšį. Sugiharos metai Lietuvoje šiemet švenčiami visus metus – minimos šio Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip šešis tūkstančius gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės, kartu ir jo 120-osios gimimo metinės.

Kristina Reiko Cooper (violončelė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Kristina Reiko Cooper (violončelė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Mizuki Aita (vibrafonas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr
Mizuki Aita (vibrafonas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Koncerto akimirka. A. Žukovo nuotr.
Živilė Stonytė

„Banchetto musicale“ koncepcijos ir idėjos

Mintys po 30-ojo senosios muzikos festivalio

Kaip ir kiekvieną ankstyvą rudenį, nuskambėjo festivalio „Banchetto musicale“ koncertai. Šiemet, nors ir sudėtingomis sąlygomis, įvyko jau 30-asis, jubiliejinis, festivalis, iš kurio programos galima buvo spręsti apie jo rengėjų užmojus ir galimybes. Šiame tekste norisi atkreipti dėmesį į festivalio idėjų ir koncepcijų daugiaplaniškumą, kuris, mano galva, daro šį renginį išskirtinį Lietuvos kontekste, atveria naujų galimybių. Festivalis kasmet parenka pagrindinę temą, į kurią ragina atkreipti dėmesį dalyvaujančius atlikėjus; atsižvelgiant į ją dėliojamos ir koncertų programos. Šiemet paskelbtoji tema – „Gyvenimas ir mirtis“, kurios traktuotę bandyta atskleisti įvairiais pjūviais: kaip šias temas suvokė katalikai ir protestantai, kaip apie tai svarstė skirtingų kraštų, socialinių sluoksnių atstovai.

Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Ansamblis „Morgaine“ ir solistai R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Ansamblis „Morgaine“ ir solistai R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Ansamblis „Morgaine“ ir solistai R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Ansamblis „Morgaine“ ir solistai R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Solistė Nora Petročenko. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „Stella, quam viderant magi“ akimirka. Solistė Nora Petročenko. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Ansamblis „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Ansamblis „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Iris Oja ir ansamblis  „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Iris Oja ir ansamblis „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Iris Oja ir ansamblis  „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncertas „To see, to hear, to kiss, to die...“. Iris Oja ir ansamblis „Floridante“. R. Dakševič nuotr.
Koncerto „To see, to hear, to kiss, to die...“ akimirka.  R. Dakševič nuotr.
Koncerto „To see, to hear, to kiss, to die...“ akimirka. R. Dakševič nuotr.
Živilė Stonytė

Anapus plaktukų ir stygų

Klavesinas jubiliejiniame festivalyje „Banchetto musicale“

Daugelis Lietuvos kultūrinių renginių šiemet negalėjo įvykti jiems įprastu laiku. O tiems, kurie nusprendė į koncertus kviesti klausytojus kaip numatyta, prireikė nemažai ryžto derinant atlikėjų atvykimą, sales, skelbiant programas. Tokius išbandymus atlaikė ir senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ rengėjai. Festivalis vyksta kasmet rugsėjį ir būtų tikrai apmaudu, jeigu nebūtų įvykęs būtent 30-asis, jubiliejinis, festivalis, kuris per tris savo gyvavimo dešimtmečius ir  užsiaugino gerbėjų ratą, ir nusipelnė būti vadinamas vienu ryškiausių (jei ne vieninteliu) senajai muzikai skirtu renginiu.

Chloé de Guillebon. V. Abramausko nuotr.
Chloé de Guillebon. V. Abramausko nuotr.
Weronika Janyst.  V. Abramausko nuotr.
Weronika Janyst. V. Abramausko nuotr.
Pieteris Janas Verhoyenas. V. Abramausko nuotr.
Pieteris Janas Verhoyenas. V. Abramausko nuotr.
Alina_Rotaru. V. Abramausko nuotr.
Alina_Rotaru. V. Abramausko nuotr.
Corina_Marti. V. Abramausko nuotr.
Corina_Marti. V. Abramausko nuotr.
Živilė Stonytė

Užfiksuota lietuviška muzika

Natų leidybos naujienos

Praėjusį šeštadienį, kovo 14 d., Bažnytinio paveldo muziejuje buvo pristatytas natų smuikui solo leidinys „Iš arti“ – jame publikuotus lietuvių kompozitorių kūrinius griežė smuikininkė Rusnė Mataitytė. Pasirodžiusios praėjusių metų pabaigoje ir tęsdamos vieną iš natų leidinių serijų, šios natos paskatino pažvelgti į natų leidybą Lietuvoje (tiksliau, Vilniuje) ir aptarti, kokie gi natų leidiniai radosi pastaruoju metu. Žinoma, nepretenduojame į išsamią ir analitinę apžvalgą – tiesiog tai naujienos, galbūt padėsiančios platesniam atlikėjų ratui sužinoti apie pasirodžiusias lietuviškas natas.
 
2014 m. mokslo žurnalo „Knygotyra“ numeryje buvo išspausdintas išsamus Dariaus Kučinsko straipsnis, aptariantis natų leidybą Lietuvoje – leidėjus, poreikius ir situaciją. Iš jo matyti, kad natų leidybos imasi visai nedaug leidėjų, ir ši sritis tebėra ryškiai marginalinė. Prisimenamas Kaune gyvenęs ir dirbęs Jonas Petronis, kuris leido vien natas, – po jo tokių specializuotų leidyklų ir neatsirado. Kita vertus, akivaizdu, kad tam tikras poreikis yra, nors ir labai nedidelis. Pabrėždamas, kad natų leidybą inspiruoja „kultūrinis visuomenės išsivystymo lygis ir konkrečiai – muzikinės bendruomenės socialinio bendravimo poreikis“, D. Kučinskas straipsnyje išskiria kelias Lietuvos muzikos bendruomenės grupes. Pirmąją, gausiausią, sudaro su švietimo ir ugdymo sistema susiję asmenys, o antrąją – atlikėjai, iš kurių dauguma yra meno saviveiklos dalyviai, taip pat profesionalūs muzikai (ir įvairūs jų ansamblių dariniai). Būtent šiai grupei, į kurią įeina akademinės muzikos atstovai, labiausiai ir reikia muzikos natų leidinių – muzikos kompozicijų publikavimo.

Živilė Stonytė

Sėkmingai atplaukęs laivas

Adriano Banchieri madrigalinė komedija Valdovų rūmuose

Nors jau įpusėjo sausis, vis dar smagu prisiminti vieną naujametinį koncertą Vilniuje – 2014 m. gruodžio 31 d. Valdovų rūmuose parodytą Adriano Banchieri madrigalinę komediją „Laivas iš Venecijos į Padują“ („Barca di Venetia per Padova“). Madrigalinė komedija – mums apskritai menkai pažįstamas senosios muzikos žanras, beveik nežinoma ir kūrinio autoriaus muzika, taigi vakarinis naujametinis koncertas tarp gausios šventinių renginių pasiūlos tikrai intrigavo. Tačiau pasiūlyme apsilankyti šiame renginyje būta ir žinomų dėmenų: pirmiausia, vieta – Valdovų rūmai, kurių erdvėse jau yra įvykęs ne vienas įsimintinas senosios muzikos projektas (kasmet čia vyksta ir dalis senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ renginių, paskutinėmis senųjų metų dienomis čia lankydamasi grožėjausi senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ atliekama ispanų Renesanso kalėdinės muzikos programa); tada – atlikėjai, kol kas Lietuvoje pagrindinė senosios muzikos spiritus movens – choras ir konsortas „Brevis“ (vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas), kurių sumanymai pristatyti vieną ar kitą mums nežinomo kūrėjo pavardę, užsienio ansamblį ar parengti muzikos programą dažniausiai baigiasi išskirtinius muzikinius ir estetinius įspūdžius paliekančia švente. Lietuvių atlikėjus papildė žymus ispanų ansamblis iš Barselonos „Le Tendre Amour“ (vadovas Estebanas Mazeras) – puiki tarptautinė atlikėjų grupė, žavinti savo gaiviu, neakademiniu požiūriu į senąją muziką, o jų nuoširdų muzikavimą iškart pajunta ir publika.

„Laivas iš Venecijos į Padują“. V. Abramausko nuotr.
„Laivas iš Venecijos į Padują“. V. Abramausko nuotr.
Živilė Stonytė

Akademiška ar gyvybinga?

„Senosios muzikos akademijos“ („Academy of Ancient Music“) koncertas Vilniaus festivalyje

2014-ųjų birželio 12 d. Vilniaus festivalio rengėjai suteikė mums puikią progą iš arčiau susipažinti su „Senosios muzikos akademija“ („Academy of Ancient Music“) ir gyvai pasiklausyti šio žymaus baroko orkestro atliekamos muzikos. Keliolika britų atlikėjų, išsidėstę Nacionalinės filharmonijos scenoje, sukūrė puikios nuotaikos vakarą, nuvedė prie aukščiausių baroko muzikos kulminacijų.
 
Regis, dar visai neseniai „Senosios muzikos akademijos“ vardas siejosi su Christoferiu Hogwoodu, kuris 1973 m. įkūrė šį kolektyvą. Tapęs viena iš senojo atlikimo legendų, Ch. Hogwoodas drauge su orkestru plėtojo savo autentiškumo paieškas, skleisdamas jas įrašais (išleido apie 200 kompaktinių plokštelių) ir koncertuose. Laikas greit bėga ir, regis, nė nepastebėjome, kad jau aštuonerius metus orkestrui vadovauja kitas muzikas – Richardas Eggaras. Būdamas taip pat žymus klavišininkas, jis turėjo išlaikyti pelnytą gerą orkestro vardą. Regis, neblogai sekasi: „Senosios muzikos akademijos“ koncertų kalendorius labai intensyvus, jie rengiami daugelyje žemynų, o patys orkestrantai juokauja, kad nekoncertavo tik Antarktidoje. Orkestro įkūrėjas Ch. Hogwoodas kartais komentuoja jų koncertų programas, yra atsidavęs Georgo Friedricho Händelio operų statytojas, daug dėmesio šiuo metu skiria ir XIX–XX a. muzikos interpretavimui bei įrašams.

„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Stonytė

Muzika, pakeitusi laiką

Muzikologų konferencija, skirta Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui

Dvidešimto amžiaus Baltijos muzikos recepcija, aktualieji 7-ojo dešimtmečio muzikos istorijos ypatumai, kaip muzikoje gimsta nacionaliniai herojai – šiuos klausimus 2012 m. rugsėjo 12 d. svarstė tarptautinės diskusijos Vilniuje dalyviai: prof. Donatas Katkus, muzikologė Vita Gruodytė (Prancūzija), etnomuzikologas Valdis Muktupāvelas (Latvija), Estijos nacionalinio transliuotojo „Klassikaraadio“ direktorė Tiia Teder ir įrašų kompanijos „Toccata Classics“ vadovas Martinas Andersonas (Jungtinė Karalystė). Diskusija buvo surengta kaip tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.“, šiemet skirtos lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui, renginys. Diskusiją moderavo muzikologė Veronika Janatjeva. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis jos mintimis.

Bronius Kutavičius. 1979 liepa. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Bronius Kutavičius. 1979 liepa. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Bronius Kutavičius. 1972 m. Valerijaus Koreškovo nuotr.
Bronius Kutavičius. 1972 m. Valerijaus Koreškovo nuotr.
Bronius Kutavičius Rodukoje. 1988 m. Algirdo Tarvydo nuotr.
Bronius Kutavičius Rodukoje. 1988 m. Algirdo Tarvydo nuotr.