7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Stonytė

Živilė Stonytė

Užfiksuota lietuviška muzika

Natų leidybos naujienos

Praėjusį šeštadienį, kovo 14 d., Bažnytinio paveldo muziejuje buvo pristatytas natų smuikui solo leidinys „Iš arti“ – jame publikuotus lietuvių kompozitorių kūrinius griežė smuikininkė Rusnė Mataitytė. Pasirodžiusios praėjusių metų pabaigoje ir tęsdamos vieną iš natų leidinių serijų, šios natos paskatino pažvelgti į natų leidybą Lietuvoje (tiksliau, Vilniuje) ir aptarti, kokie gi natų leidiniai radosi pastaruoju metu. Žinoma, nepretenduojame į išsamią ir analitinę apžvalgą – tiesiog tai naujienos, galbūt padėsiančios platesniam atlikėjų ratui sužinoti apie pasirodžiusias lietuviškas natas.
 
2014 m. mokslo žurnalo „Knygotyra“ numeryje buvo išspausdintas išsamus Dariaus Kučinsko straipsnis, aptariantis natų leidybą Lietuvoje – leidėjus, poreikius ir situaciją. Iš jo matyti, kad natų leidybos imasi visai nedaug leidėjų, ir ši sritis tebėra ryškiai marginalinė. Prisimenamas Kaune gyvenęs ir dirbęs Jonas Petronis, kuris leido vien natas, – po jo tokių specializuotų leidyklų ir neatsirado. Kita vertus, akivaizdu, kad tam tikras poreikis yra, nors ir labai nedidelis. Pabrėždamas, kad natų leidybą inspiruoja „kultūrinis visuomenės išsivystymo lygis ir konkrečiai – muzikinės bendruomenės socialinio bendravimo poreikis“, D. Kučinskas straipsnyje išskiria kelias Lietuvos muzikos bendruomenės grupes. Pirmąją, gausiausią, sudaro su švietimo ir ugdymo sistema susiję asmenys, o antrąją – atlikėjai, iš kurių dauguma yra meno saviveiklos dalyviai, taip pat profesionalūs muzikai (ir įvairūs jų ansamblių dariniai). Būtent šiai grupei, į kurią įeina akademinės muzikos atstovai, labiausiai ir reikia muzikos natų leidinių – muzikos kompozicijų publikavimo.

Živilė Stonytė

Sėkmingai atplaukęs laivas

Adriano Banchieri madrigalinė komedija Valdovų rūmuose

Nors jau įpusėjo sausis, vis dar smagu prisiminti vieną naujametinį koncertą Vilniuje – 2014 m. gruodžio 31 d. Valdovų rūmuose parodytą Adriano Banchieri madrigalinę komediją „Laivas iš Venecijos į Padują“ („Barca di Venetia per Padova“). Madrigalinė komedija – mums apskritai menkai pažįstamas senosios muzikos žanras, beveik nežinoma ir kūrinio autoriaus muzika, taigi vakarinis naujametinis koncertas tarp gausios šventinių renginių pasiūlos tikrai intrigavo. Tačiau pasiūlyme apsilankyti šiame renginyje būta ir žinomų dėmenų: pirmiausia, vieta – Valdovų rūmai, kurių erdvėse jau yra įvykęs ne vienas įsimintinas senosios muzikos projektas (kasmet čia vyksta ir dalis senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ renginių, paskutinėmis senųjų metų dienomis čia lankydamasi grožėjausi senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ atliekama ispanų Renesanso kalėdinės muzikos programa); tada – atlikėjai, kol kas Lietuvoje pagrindinė senosios muzikos spiritus movens – choras ir konsortas „Brevis“ (vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas), kurių sumanymai pristatyti vieną ar kitą mums nežinomo kūrėjo pavardę, užsienio ansamblį ar parengti muzikos programą dažniausiai baigiasi išskirtinius muzikinius ir estetinius įspūdžius paliekančia švente. Lietuvių atlikėjus papildė žymus ispanų ansamblis iš Barselonos „Le Tendre Amour“ (vadovas Estebanas Mazeras) – puiki tarptautinė atlikėjų grupė, žavinti savo gaiviu, neakademiniu požiūriu į senąją muziką, o jų nuoširdų muzikavimą iškart pajunta ir publika.

„Laivas iš Venecijos į Padują“. V. Abramausko nuotr.
„Laivas iš Venecijos į Padują“. V. Abramausko nuotr.
Živilė Stonytė

Akademiška ar gyvybinga?

„Senosios muzikos akademijos“ („Academy of Ancient Music“) koncertas Vilniaus festivalyje

2014-ųjų birželio 12 d. Vilniaus festivalio rengėjai suteikė mums puikią progą iš arčiau susipažinti su „Senosios muzikos akademija“ („Academy of Ancient Music“) ir gyvai pasiklausyti šio žymaus baroko orkestro atliekamos muzikos. Keliolika britų atlikėjų, išsidėstę Nacionalinės filharmonijos scenoje, sukūrė puikios nuotaikos vakarą, nuvedė prie aukščiausių baroko muzikos kulminacijų.
 
Regis, dar visai neseniai „Senosios muzikos akademijos“ vardas siejosi su Christoferiu Hogwoodu, kuris 1973 m. įkūrė šį kolektyvą. Tapęs viena iš senojo atlikimo legendų, Ch. Hogwoodas drauge su orkestru plėtojo savo autentiškumo paieškas, skleisdamas jas įrašais (išleido apie 200 kompaktinių plokštelių) ir koncertuose. Laikas greit bėga ir, regis, nė nepastebėjome, kad jau aštuonerius metus orkestrui vadovauja kitas muzikas – Richardas Eggaras. Būdamas taip pat žymus klavišininkas, jis turėjo išlaikyti pelnytą gerą orkestro vardą. Regis, neblogai sekasi: „Senosios muzikos akademijos“ koncertų kalendorius labai intensyvus, jie rengiami daugelyje žemynų, o patys orkestrantai juokauja, kad nekoncertavo tik Antarktidoje. Orkestro įkūrėjas Ch. Hogwoodas kartais komentuoja jų koncertų programas, yra atsidavęs Georgo Friedricho Händelio operų statytojas, daug dėmesio šiuo metu skiria ir XIX–XX a. muzikos interpretavimui bei įrašams.

„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
„Senosios muzikos akademija“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Stonytė

Muzika, pakeitusi laiką

Muzikologų konferencija, skirta Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui

Dvidešimto amžiaus Baltijos muzikos recepcija, aktualieji 7-ojo dešimtmečio muzikos istorijos ypatumai, kaip muzikoje gimsta nacionaliniai herojai – šiuos klausimus 2012 m. rugsėjo 12 d. svarstė tarptautinės diskusijos Vilniuje dalyviai: prof. Donatas Katkus, muzikologė Vita Gruodytė (Prancūzija), etnomuzikologas Valdis Muktupāvelas (Latvija), Estijos nacionalinio transliuotojo „Klassikaraadio“ direktorė Tiia Teder ir įrašų kompanijos „Toccata Classics“ vadovas Martinas Andersonas (Jungtinė Karalystė). Diskusija buvo surengta kaip tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.“, šiemet skirtos lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui, renginys. Diskusiją moderavo muzikologė Veronika Janatjeva. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis jos mintimis.

Bronius Kutavičius. 1979 liepa. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Bronius Kutavičius. 1979 liepa. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Bronius Kutavičius. 1972 m. Valerijaus Koreškovo nuotr.
Bronius Kutavičius. 1972 m. Valerijaus Koreškovo nuotr.
Bronius Kutavičius Rodukoje. 1988 m. Algirdo Tarvydo nuotr.
Bronius Kutavičius Rodukoje. 1988 m. Algirdo Tarvydo nuotr.