Mintys po „Vilnius Jazz 2021“
Artėjant festivaliui „Vilnius Jazz“, buvau užklupta netikėto prašymo parekomenduoti koncertą, kurį tikrai vertėtų aplankyti. Skaičiau po kelis kartus kiekvieną spalio 14–17 d. numatytos programos eilutę ir žinojau, kad negaliu atsakyti į šį paprastą klausimą, nes būsimoji muzika tuo metu dar nebuvo gimusi. Daugelyje festivalių pramatyti ateitį su tam tikra paklaida nesunku, mat atvyksta garsenybės su pažįstamu braižu, įprastai atliekantys naujausio albumo kūrinius. „Vilnius Jazz“ viskas yra kitaip: kas įvyks – tas įvyks čia ir dabar, scenoje. Tai nėra festivalis, kur susitinkama su seniai lauktais atlikėjais iš savo kasdieninio grojaraščio. Čia ateinama susitikti su muzika, kurios dar nėra, ir nė neįsivaizdavai, kaip tau jos reikia.








Pokalbis su choro dirigentu, kompozitoriumi Gintautu Venislovu
Pilna salė klausytojų, susirinkusių į choro koncertą, dažniausiai tikisi išgirsti klasikinius kūrinius, o atlikimas, atrodo, turėtų būti panašus į giedojimą bažnyčioje. Nors tai yra svarbi chorinio repertuaro dalis, tai tikrai nėra viskas, ką jis sugeba. Kaskart novatorišku projektu tai įrodo „Polifonijos“ meno vadovas Linas Balandis, sugalvodamas, kaip dar naujai atskleisti ir praplėsti choro kaip instrumento galimybes. Koncertuose apimanti nuostaba jau tampa natūralia būsena, o projektuose sutelktų kūrėjų bendras rezultatas kūrinio žanro apibrėžimą daro praktiškai neįmanomą.
Nacionalinės filharmonijos koncertas „Giya Kancheli „Exil“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Spalio 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir pianistės Audronės Kisieliūtės inicijuotas kamerinis ansamblis – Valentinas Gelgotas, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Tomas Ramančiūnas, Donatas Bagurskas, Karolis Jurgaitis – atliko Vidmanto Bartulio ir Giya Kancheli kūrinius.
Mintys po Šv. Kristoforo orkestro organizuoto Tarptautinio kompozitorių konkurso
Lietuvoje menas vertinamas chaotiškai, tiksliau – meno vertė sąmoningai maišoma. Jei norisi komerciškai pareklamuoti kokį vienadienį popsiuką, šaukiant, koks tai „fantastiškas dalykas“, reikia tikras vertybes arba nutylėti, arba nutaisyti joms skeptišką veidą. Šiandien toks tikrų meno atradimų nuvertinimas klesti, kai specialistų meno reiškinių įvertinimus ir analizes, taigi, rimtą refleksiją, pakeičia reklaminiai muilo burbulai.
31-ojo tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje
Festivalis „Gaida“ šiemet susitelkia į aktualius individualumo ir kolektyviškumo aspektus: lyderis ir komanda, kūrėjas ir atlikėjai, solistas ir orkestras arba, muzikiniais terminais kalbant, „solo – tutti“ ir pan. Atidarymo koncertui buvo parengta įspūdinga Estijos nacionalinio vyrų choro (meno vadovas ir dirigentas Mikkas Uleoja) bei trimitininko Markuso Stockhauseno programa. Atlikėjai puikiai žinomi tarptautiniu mastu. Estijos nacionalinis vyrų choras pelnęs prestižinį „Grammy“ apdovanojimą, o trimitininkas yra nuolatinis įvairių festivalių dalyvis, šiuolaikinių kūrinių pirmasis atlikėjas, apie 25 metus bendradarbiavęs su vienu iškiliausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių, savo tėvu Karlheinzu Stockhausenu. Koncerto programoje skambėjo kompozitorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos ir Škotijos kūriniai.






Pianistės Annos Geniušienės rečitalis „Organum“ salėje
Spalio 9-ąją „Organum“ fortepijonų salono koncertų salėje įvyko jaunos pianistės Annos Geniušienės rečitalis. Salonui persikėlus į naujas patalpas, ir atlikėjui, ir klausytojui atsivėrė dar geresnės akustikos galimybės. Salonas yra puikioje vietoje, Savanorių prospekto pradžioje, inovatyviai dekoruotomis lubomis, erdvesnis ir dar jaukesnis nei buvo.
Lietuvos kariuomenės orkestro 30-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Spalio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje 30-metį paminėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Į salę rinkosi kariuomenės žmonės, kitų pučiamųjų orkestrų muzikantai, buvę šio kolektyvo nariai, grojančiųjų šeimos. Šis orkestras nuo įkūrimo dienos, 1991 m. rugsėjo 4 d., reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose protokoliniuose ir visuomeniniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai kolektyvas, kuris yra atsakingas už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, už tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas.








Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre netrukus, spalio 29 d., įvyks daugiaprasmių simbolių kupino baletų diptiko „Pragiedrėjusi naktis / Šventasis pavasaris“ premjera. Dešimtmetį LNOBT baleto trupei vadovavęs Krzysztofas Pastoras kuria baletą „Pragiedrėjusi naktis“ pagal Arnoldo Schönbergo to paties pavadinimo opusą, įkvėptą Richardo Dehmelio eilių, o naujasis baleto trupės vadovas Martynas Rimeikis pristato savąją Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ interpretaciją.
Dirigento Vytauto Marijošiaus 110-osioms metinėms paminėti. Maestro prisimena jo dukra Gražina Ignė Marijošius
Neseniai „atšventėme“ profesionaliojo operos meno Lietuvoje 100-metį. Rašau kabutėse, nes pandemija viską sustabdė ir tikrasis šventimas, matyt, dar priešaky. Tačiau progos prisiminti iškilius menininkus niekas neatims. Rugsėjo 10-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta opera „Rožės kavalierius“ buvo skirta dirigento, pianisto bei pedagogo Vytauto Marijošiaus (1911–1996) atminimui. Gaila, įprastos tokioms progoms parodėlės teatro fojė nebuvo.






Valstybinio Vilniaus kvarteto ir bičiulių koncertas „Nuo kvarteto iki septeto“
Spalio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs kamerinės muzikos koncertas sukvietė gražų būrį atlikėjų. Tai Valstybinio Vilniaus kvarteto nariai Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir penki kviestiniai muzikantai – Lukášas Vondráčekas (fortepijonas, Čekija), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Julius Klimavičius (fagotas), Indrė Kuleševičienė (valtorna) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas).