7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laima Slepkovaitė

Patirti, ko dar nebuvai patyręs

Mintys po „Vilnius Jazz 2021“

Artėjant festivaliui „Vilnius Jazz“, buvau užklupta netikėto prašymo parekomenduoti koncertą, kurį tikrai vertėtų aplankyti. Skaičiau po kelis kartus kiekvieną spalio 14–17 d. numatytos programos eilutę ir žinojau, kad negaliu atsakyti į šį paprastą klausimą, nes būsimoji muzika tuo metu dar nebuvo gimusi. Daugelyje festivalių pramatyti ateitį su tam tikra paklaida nesunku, mat atvyksta garsenybės su pažįstamu braižu, įprastai atliekantys naujausio albumo kūrinius. „Vilnius Jazz“ viskas yra kitaip: kas įvyks – tas įvyks čia ir dabar, scenoje. Tai nėra festivalis, kur susitinkama su seniai lauktais atlikėjais iš savo kasdieninio grojaraščio. Čia ateinama susitikti su muzika, kurios dar nėra, ir nė neįsivaizdavai, kaip tau jos reikia.

„NoJo Airlines“ ir Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
„NoJo Airlines“ ir Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Dalius Naujokaitis ir „Suo Suo“. D. Klovienes nuotr.
Dalius Naujokaitis ir „Suo Suo“. D. Klovienes nuotr.
„NoJo Airlines“. D. Klovienes nuotr.
„NoJo Airlines“. D. Klovienes nuotr.
Laima Griciūtė, Dalius Naujokaitis ir „NoJo Airlines“. D. Klovienės nuotr.
Laima Griciūtė, Dalius Naujokaitis ir „NoJo Airlines“. D. Klovienės nuotr.
Agusti Fernandez. D. Klovienės nuotr.
Agusti Fernandez. D. Klovienės nuotr.
Christian Windfeld. D. Klovienės nuotr.
Christian Windfeld. D. Klovienės nuotr.
Jonathon Haffner. D. Klovienes nuotr.
Jonathon Haffner. D. Klovienes nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Gražina Montvidaitė

Frenkelių istorija, papasakota per muziką ir viltį

Pokalbis su choro dirigentu, kompozitoriumi Gintautu Venislovu

Pilna salė klausytojų, susirinkusių į choro koncertą, dažniausiai tikisi išgirsti klasikinius kūrinius, o atlikimas, atrodo, turėtų būti panašus į giedojimą bažnyčioje. Nors tai yra svarbi chorinio repertuaro dalis, tai tikrai nėra viskas, ką jis sugeba. Kaskart novatorišku projektu tai įrodo „Polifonijos“ meno vadovas Linas Balandis, sugalvodamas, kaip dar naujai atskleisti ir praplėsti choro kaip instrumento galimybes. Koncertuose apimanti nuostaba jau tampa natūralia būsena, o projektuose sutelktų kūrėjų bendras rezultatas kūrinio žanro apibrėžimą daro praktiškai neįmanomą. 

Koncerto akimirka. Organizatorių nuotr.
Koncerto akimirka. Organizatorių nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sielos virpesių muzika

Nacionalinės filharmonijos koncertas „Giya Kancheli „Exil“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spalio 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir pianistės Audronės Kisieliūtės inicijuotas kamerinis ansamblis – Valentinas Gelgotas, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Tomas Ramančiūnas, Donatas Bagurskas, Karolis Jurgaitis – atliko Vidmanto Bartulio ir Giya Kancheli kūrinius.

Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.
Pranas Parūtis

Kūryba, inspiruota orkestro

Mintys po Šv. Kristoforo orkestro organizuoto Tarptautinio kompozitorių konkurso

Lietuvoje menas vertinamas chaotiškai, tiksliau – meno vertė sąmoningai maišoma. Jei norisi komerciškai pareklamuoti kokį vienadienį popsiuką, šaukiant, koks tai „fantastiškas dalykas“, reikia tikras vertybes arba nutylėti, arba nutaisyti joms skeptišką veidą. Šiandien toks tikrų meno atradimų nuvertinimas klesti, kai specialistų meno reiškinių įvertinimus ir analizes, taigi, rimtą refleksiją, pakeičia reklaminiai muilo burbulai.

Šv. Kristoforo orkestras ir dirigentas Modestas_Barkauskas
Šv. Kristoforo orkestras ir dirigentas Modestas_Barkauskas
Maciej Balenkowski. P. Markowski nuotr.
Maciej Balenkowski. P. Markowski nuotr.
Monika Sokaitė

Pradžia su balsais ir trimitu

31-ojo tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

Festivalis „Gaida“ šiemet susitelkia į aktualius individualumo ir kolektyviškumo aspektus: lyderis ir komanda, kūrėjas ir atlikėjai, solistas ir orkestras arba, muzikiniais terminais kalbant, „solo – tutti“ ir pan. Atidarymo koncertui buvo parengta įspūdinga Estijos nacionalinio vyrų choro (meno vadovas ir dirigentas Mikkas Uleoja) bei trimitininko Markuso Stockhauseno programa. Atlikėjai puikiai žinomi tarptautiniu mastu. Estijos nacionalinis vyrų choras pelnęs prestižinį „Grammy“ apdovanojimą, o trimitininkas yra nuolatinis įvairių festivalių dalyvis, šiuolaikinių kūrinių pirmasis atlikėjas, apie 25 metus bendradarbiavęs su vienu iškiliausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių, savo tėvu Karlheinzu Stockhausenu. Koncerto programoje skambėjo kompozitorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos ir Škotijos kūriniai.

Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras, dirigentas Mikkas Uleoja. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras, dirigentas Mikkas Uleoja. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras, dirigentas Mikkas Uleoja. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras, dirigentas Mikkas Uleoja. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras ir Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Markusas Stockhausenas. K. Bingelio nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Kerinčios pasakos prie fortepijono

Pianistės Annos Geniušienės rečitalis „Organum“ salėje

Spalio 9-ąją „Organum“ fortepijonų salono koncertų salėje įvyko jaunos pianistės Annos Geniušienės rečitalis. Salonui persikėlus į naujas patalpas, ir atlikėjui, ir klausytojui atsivėrė dar geresnės akustikos galimybės. Salonas yra puikioje vietoje, Savanorių prospekto pradžioje, inovatyviai dekoruotomis lubomis, erdvesnis ir dar jaukesnis nei buvo.

Anna Geniušienė. M. Erler nuotr.
Anna Geniušienė. M. Erler nuotr.
Anna Geniušienė. A. McKenzie nuotr.
Anna Geniušienė. A. McKenzie nuotr.
Anna Geniušienė ir Daiva Tamošaitytė. „Organum“ nuotr.
Anna Geniušienė ir Daiva Tamošaitytė. „Organum“ nuotr.
Naujoji „Organum“ koncertų salė. J. Šopos nuotr.
Naujoji „Organum“ koncertų salė. J. Šopos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kariuomenė ir muzika – neatskiriami

Lietuvos kariuomenės orkestro 30-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Spalio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje 30-metį paminėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Į salę rinkosi kariuomenės žmonės, kitų pučiamųjų orkestrų muzikantai, buvę šio kolektyvo nariai, grojančiųjų šeimos. Šis orkestras nuo įkūrimo dienos, 1991 m. rugsėjo 4 d., reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose protokoliniuose ir visuomeniniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai kolektyvas, kuris yra atsakingas už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, už tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas.

Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Elvina Baužaitė

Diriguoti šiuos kūrinius – tikra dovana

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre netrukus, spalio 29 d., įvyks daugiaprasmių simbolių kupino baletų diptiko „Pragiedrėjusi naktis / Šventasis pavasaris“ premjera. Dešimtmetį LNOBT baleto trupei vadovavęs Krzysztofas Pastoras kuria baletą „Pragiedrėjusi naktis“ pagal Arnoldo Schönbergo to paties pavadinimo opusą, įkvėptą Richardo Dehmelio eilių, o naujasis baleto trupės vadovas Martynas Rimeikis pristato savąją Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ interpretaciją.

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Šventasis pavasaris“ repeticija LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Nublokštas už Atlanto

Dirigento Vytauto Marijošiaus 110-osioms metinėms paminėti. Maestro prisimena jo dukra Gražina Ignė Marijošius

Neseniai „atšventėme“ profesionaliojo operos meno Lietuvoje 100-metį. Rašau kabutėse, nes pandemija viską sustabdė ir tikrasis šventimas, matyt, dar priešaky. Tačiau progos prisiminti iškilius menininkus niekas neatims. Rugsėjo 10-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta opera „Rožės kavalierius“ buvo skirta dirigento, pianisto bei pedagogo Vytauto Marijošiaus (1911–1996) atminimui. Gaila, įprastos tokioms progoms parodėlės teatro fojė nebuvo.

Vytautas Marijošius diriguoja JAV. LLMA fondo nuotr.
Vytautas Marijošius diriguoja JAV. LLMA fondo nuotr.
Vytautas Marijošius. R. Geniušo asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Marijošius. R. Geniušo asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Marijošius. LLMA nuotr.
Vytautas Marijošius. LLMA nuotr.
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus laiškas Onai Narbutienei. Iš O. Narbutaitės asmeninio archyvo
Vytauto Marijošiaus kapas JAV Putname. Gražinos Ignės Marijošius  asmeninio archyvo nuotr.
Vytauto Marijošiaus kapas JAV Putname. Gražinos Ignės Marijošius asmeninio archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kamerinės muzikos klasika: malonūs atradimai

Valstybinio Vilniaus kvarteto ir bičiulių koncertas „Nuo kvarteto iki septeto“

Spalio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs kamerinės muzikos koncertas sukvietė gražų būrį atlikėjų. Tai Valstybinio Vilniaus kvarteto nariai Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir penki kviestiniai muzikantai – Lukášas Vondráčekas (fortepijonas, Čekija), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Julius Klimavičius (fagotas), Indrė Kuleševičienė (valtorna) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas).

Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Lukášas Vondráčekas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Lukášas Vondráčekas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Lukášas Vondráčekas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Lukášas Vondráčekas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Donatas Bagurskas, Indrė Kuleševičienė, Julius Klimavičius, Vytautas Giedraitis. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Donatas Bagurskas, Indrė Kuleševičienė, Julius Klimavičius, Vytautas Giedraitis. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas