7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Džiaugsmas muzikuoti

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu

Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.

Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gražina Montvidaitė

Ruduo su Tarptautiniu Šv. Jokūbo festivaliu

Pokalbis su festivalio organizatoriumi, valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovu ir vyr. dirigentu Artūru Dambrausku

Rugsėjo 11-ąją prasidėjo vienuoliktasis sakralinės muzikos festivalis, užgimęs Vilniuje ir kasmet vis plačiau skambantis Šv. Jokūbo piligriminiame kelyje esančiose bažnyčiose. Apie festivalio pradžią ir šių metų svarbiausius akcentus kalbamės su choro „Vilnius“ meno vadovu ir vyr. dirigentu, festivalio organizatoriumi Artūru Dambrausku.

Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Apie Čiurlionio ir Skriabino muzikos namus

Čiurlionio namų, Nacionalinės filharmonijos ir Tytuvėnų festivalio renginys – Peterio Laulo rečitalis

Įdomu, kad praėjusi savaitė Vilniaus koncertiniame gyvenime įgijo gana ryškų Aleksandro Skriabino muzikos profilį (tai gana reta) – trečiadienį (rugsėjo 22 d.) skambėjo įvairių jo kūrybos tarpsnių fortepijoninė muzika, o šeštadienį (25 d.) Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte – „Ekstazės poema“. Šiame kontekste dar galima buvo pastebėti ir kitą muzikos kontūrą – švelnesnį ir ne tokį ryškų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.

Peter Laul. K. Pleitos nuotr.
Peter Laul. K. Pleitos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Fanfaromis atvertas naujas sezonas

Orkestro „Trimitas“ 65-ojo sezono pradžios koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ per ilgus gyvavimo dešimtmečius išgyveno ir pakilimų, ir atoslūgių. Grojęs smagius maršus, įvairių žanrų fantazijas, akompanavęs garsiems operos solistams ir populiariems estrados dainininkams, marširavęs gatvėmis per įvairias šventes, pastaruoju metu kolektyvas keičia meninės veiklos kryptį ir atmeta ilgainiui susiformavusį stereotipinį įvaizdį. Jis siekia tapti koncertuojančiu kolektyvu, puoselėjančiu profesionaliąją pučiamųjų kultūrą Lietuvoje, atliekančiu rimtą pučiamiesiems orkestrams kuriamą muziką.

Leifas Karlssonas ir orkestras „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
Leifas Karlssonas ir orkestras „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir dirigentas Leifas Karlssonas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir dirigentas Leifas Karlssonas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir solistas Rimvydas Savickas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir solistas Rimvydas Savickas. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Muzika, kuri suartina

Nadios Kolmykovos, Loukia Loulaki ir Monikos Mašanauskaitės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

Rugsėjo 20-osios vakaras Kaune, pasitikęs per greitai užklupusia dargana, tarsi savaime kvietė ieškoti šiltesnių ir jaukesnių vietų, kurios ne tik sušildytų mintis, bet ir nuvytų bereikalingą slogutį. Tokį vakarą praleisti norisi ne tik namuose. Turbūt geriausiai ūpą kelia puikios muzikos koncertai. Vienas toks tą vakarą įvyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur klausytojų laukė trys žavios atlikėjos, susibūrusios į fortepijoninį trio.

Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Brigita Jurkonytė

Liliputų ir milžinų karalystėse

Zitos Bružaitės operos vaikams „Guliverio kelionės“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

„Tikriausiai filosofai neklysta, mums sakydami, kad didumas ir mažumas tėra lyginamosios sąvokos. Gal likimo bus lemta, kad liliputai atras tautą, kur žmonės bus tiek už juos mažesni, kiek jie buvo mažesni už mane. O kas žino, gal ta baisi milžinų rasė tebus tikra liliputų tauta, palyginus su žmonėmis, gyvenančiais kokioje nors tolimoje pasaulio dalyje, kurios mes dar neatradome?“ – rašė Jonathanas Swiftas.

Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Algė Gudaitytė

Inspiruojanti laisvė

Nauja Lukiškių kalėjimo versija

Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre žinomas tikrai visiems. Apipintas istorijomis, gandais, ten kalėjusių ar dirbusių pasakojimais, jis nepaliauja žadinti žmonių fantazijų ir emocijų jau daugybę metų. Baigtas statyti 1904 m., per visą laiką iki pat uždarymo 2019 m. vasarą jis nepakeitė savo išvaizdos ir funkcijos: buvo naudojamas kaip įkalinimo įstaiga. Nuo 2021 m. kovo Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą laimėjo muzikos agentūra „8 Days A Week“. Su vienu iš jos įkūrėjų, Martynu Butkevičiumi, ir kalbuosi saulėtą rytą. Būtent Lukiškėse.

Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Eiti koja kojon

Pokalbis su fortepijoninio trio „Meta“ nariais Marija Pranskute, Julija Bagdonavičiūte ir Deividu Dumčiumi

Fortepijoninio trio „Meta“ pavadinimas ispaniškai reiškia „tikslą“. Bendrų muzikinių tikslų jau ketverius metus drauge siekia Aukštojoje Hanoverio muzikos, teatro ir medijų mokykloje studijuojanti pianistė Julija Bagdonavičiūtė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai smuikininkė Marija Pranskutė ir violončelininkas Deividas Dumčius.

Fortepijoninis trio „Meta“: Marija Pranskutė, Julija Bagdonavičiūtė ir Deividas Dumčius. Ansamblio archyvo nuotr.
Fortepijoninis trio „Meta“: Marija Pranskutė, Julija Bagdonavičiūtė ir Deividas Dumčius. Ansamblio archyvo nuotr.
Fortepijoninis trio „Meta“: Marija Pranskutė, Julija Bagdonavičiūtė ir Deividas Dumčius. Ansamblio archyvo nuotr.
Fortepijoninis trio „Meta“: Marija Pranskutė, Julija Bagdonavičiūtė ir Deividas Dumčius. Ansamblio archyvo nuotr.
Julija Bagdonavičiūtė, Deividas Dumčius, Marija Pranskutė. Ansamblio archyvo nuotr.
Julija Bagdonavičiūtė, Deividas Dumčius, Marija Pranskutė. Ansamblio archyvo nuotr.
Julija Bagdonavičiūtė, Deividas Dumčius, Marija Pranskutė. Ansamblio archyvo nuotr.
Julija Bagdonavičiūtė, Deividas Dumčius, Marija Pranskutė. Ansamblio archyvo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Vienintelis pėdsakas – muzika

Michaelo Nymano operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ premjera „Permainų muzikos“ festivalyje

Penkių valandų kelionė, kad pamatytum valandos trukmės operą – tai ne tik svetimų pokalbių nuogirda lūkuriuojant fojė, bet ir tikrų tikriausia realybė, mane ištikusi praėjusį trečiadienį, rugsėjo 15-ąją. Tikiu, kad traukiniu Vilnius–Klaipėda ne viena dardėjau į uostamiestį tam, kad pamatyčiau „Permainų muzikos“ festivalį atidariusią, pirmąkart Lietuvoje pastatytą Michaelo Nymano operą „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“.

Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Gunta Gelgotė (Ponia P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Gunta Gelgotė (Ponia P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pristatyta litvakų ir šiuolaikinių Izraelio kompozitorių muzika

Šv. Kristoforo orkestro koncertas 80-osioms Holokausto Lietuvoje metinėms

Pastarosiomis dienomis įvairiose Lietuvos vietose rengiamos eisenos, skirtos prieš aštuonis dešimtmečius prasidėjusioms žydų žudynėms. Į tragiškų įvykių atminties renginius įsitraukia vis daugiau Lietuvos piliečių, plečiasi renginių geografija, randasi naujos skaudžios atminties gaivinimo formos.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
Modestas Barkauskas. A. Žukovo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas