7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Elvina Baužaitė

Mažojo instrumento magija

Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro fleitininke Lina Baublyte

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro piccolo fleita Lina Baublytė – šio pokalbio asmenybė, jos klausiu apie mažąjį, bet savo balsu tiek daug laisvės teikiantį instrumentą, skatinantį vaizduotę kurti ištisas – siužetines ir emocines – istorijas.

Lina Baublytė. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė Nacionaliniame simfoniniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė Nacionaliniame simfoniniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Lina Baublytė. „Pro akis“ nuotr.
Lina Baublytė. „Pro akis“ nuotr.
Lietuvos fleitų kvartetas. L. Baublytė antra iš dešinės. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos fleitų kvartetas. L. Baublytė antra iš dešinės. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Prancūziški garsovaizdžiai

Lietuvos ir Prancūzijos jaunųjų talentų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Prancūzų institutas Lietuvoje savo interneto svetainėje paskelbė džiugią informaciją – 2022 m. sausio 1 d. prasidėjo pusmetį truksiantis Prancūzijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Ta proga Institutas, Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė filharmonija suvienijo kūrybines jėgas ir filharmonijoje sausio 16 d. surengė koncertą „Prancūziški garsovaizdžiai“.

Prancūzų styginių kvarteto „Möbius“ nariai ir Rugilė Juknevčiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Prancūzų styginių kvarteto „Möbius“ nariai ir Rugilė Juknevčiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė, Amelija Lapinskaitė, Jonas Vozbutas, Rugilė Juknevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė, Amelija Lapinskaitė, Jonas Vozbutas, Rugilė Juknevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė ir Rugilė Juknevičiūtė._D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė ir Rugilė Juknevičiūtė._D. Matvejevo nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Jonas Vozbutas. D. Matvejevo nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Jonas Vozbutas. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Makštutis ir Mantas Lizzi. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Makštutis ir Mantas Lizzi. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Katinskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Pierre’o Thilloy kūrinio „Eglės legenda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Pierre’o Thilloy kūrinio „Eglės legenda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Eva Bugakova ir Nora Straukaitė. D. Matvejevo nuotr.
Eva Bugakova ir Nora Straukaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vienijanti malda

Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Lietuvos operos ir baleto teatre buvo skirtas laisvės gynėjams

Sausio 13-ąją Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila) ir choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), pagerbdami Sausio 13-osios didvyrius, atliko Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Parengė ir dirigavo teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini. Solistai – pirmą kartą Lietuvoje dainuojanti Chiara Isotton (Italija), Justina Gringytė, Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. Koncerto režisierius Gediminas Šeduikis, scenografijos ir vaizdo projekcijų autorius Gintaras Makarevičius, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
Vitoldas Rimkus

Solistai iš orkestro

2022 m. Nacionalinės filharmonijos simfoninių koncertų ciklą pradėjo LNSO muzikantai solistai

Pirmasis 2022 m. koncertas pelnytai patikėtas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (meno vadovas Modestas Pitrėnas) solistams ir dirigentui Karoliui Variakojui. Renginys ypatingas ne tik dėl jame dalyvavusių penkiolikos solistų, dviejų su puse valandos trukmės bei pandeminėmis kaukėmis pasidabinusios publikos. Stilistiškai, instrumentiškai spalvingą programą vienijo ir Vilniaus kaip Šiaurės Jeruzalės motyvas. Neseniai pasaulis minėjo žymaus mąstytojo, teologo, filosofo Vilniaus Gaono 300 metų gimimo jubiliejų. Praėję 2021-ieji – tragiškojo Holokausto aštuoniasdešimtosios metinės. Koncerte girdėjome kūriniuose įprasmintas ilgesingas žydų tautos raudas, temperamentingus šokius ir įvairiaspalvę klezmerių muziką. Vakaro nuotaika jau atliepė ir pavasario dvelksmą. Muzika alsavo jausmingomis audromis, permainingomis emocijomis, spalvomis, o pabaigoje išgirdome ir vyturio giesmes.

Tomas Bieliauskas, Egidijus Stanelis, Julius Klimavičius, Antanas Taločka. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Bieliauskas, Egidijus Stanelis, Julius Klimavičius, Antanas Taločka. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Rudvalis. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Rudvalis. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Juozapaitienė, Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Juozapaitienė, Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Morozova ir Monika Kiknadzė. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Morozova ir Monika Kiknadzė. D. Matvejevo nuotr.
Marija Grikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Marija Grikevičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Rimantas Valančius ir Mindaugas Gecevičius. D. Matvejevo nuotr.
Rimantas Valančius ir Mindaugas Gecevičius. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Ramančiūnas, Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Ramančiūnas, Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Po tamsos visada ateina šviesa

Pokalbis su dainininke Egle Stundžiaite

Jauna dainininkė, Nacionalinio operos ir baleto teatro stažuotoja Eglė Stundžiaitė yra ryškiai matoma šio teatro scenoje, dalyvavo spektakliuose „Karmen“, „Sarsuela“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Amžinybė ir viena diena“, dirba „Vilnius City Opera“ projektuose, stažavosi Italijoje, Norvegijoje, intensyviai koncertuoja su įvairiais kolektyvais. Vienas iš pastarųjų svarbių dainininkės sceninio kelio tarpsnių – Lietuvos žiūrovams gerai žinomo  režisieriaus Vasilijaus Barchatovo kvietimas atlikti Margaritos vaidmenį unikalios Charles’io Gounod operos „Faustas“ interpretacijos premjeroje (dirigentas Artemas Abaševas), kurią režisierius pastatė Rusijos Piotro Čaikovskio nacionaliniame Permės teatre.

Eglė Stundžiaitė. J. Misevič nuotr.
Eglė Stundžiaitė. J. Misevič nuotr.
Eglė Stundžiaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Eglė Stundžiaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš operos „Faustas“. Centre (sėdi) Eglė Stundžiaitė (Margarita). A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Scena iš operos „Faustas“. Centre (sėdi) Eglė Stundžiaitė (Margarita). A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Eglė Stundžiaitė (Margarita) operoje „Faustas“. A. ir N. Chuntomovų nuotr.
Kristupas Antanaitis

Atgimusi autentika prie arbatos

Spektaklių-arbatvakarių dešimtmečio vakaras

Spektaklio-arbatvakario „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės Manifestas“ premjeros įvyko prieš 10 metų Vilniaus rotušėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Tuomet aktorė Eglė Tulevičiūtė su sūnumi dailininku Kristijonu Sipariu, matyt, net neplanavo, kad įkurs „Arbatvakarius“, kurie per dešimtmetį parodys net 18 skirtingos tematikos vaidinimų, tarp kurių vakarai-spektakliai apie Joną Basanavičių, Liudą Truikį, senąjį Vilnių ar šv. Kalėdų tradicijas. Pernai gruodžio 18 ir 19 dienomis Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje įvyko dešimtmečio renginys, kuriame parodytas naujai atgaivintas pirmasis spektaklis apie Žaną d’Ark. Šis šventiniame šurmulyje gal kiek paskendęs reiškinys vertas būti prisimintas.

Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo Karaimų metai

Pokalbis su muzikologe, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte

2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, daugiau nei 600 metų karaimai yra Lietuvos dalis, tačiau drįstu teigti, kad vis tiek ši bendruomenė nėra gerai pažįstama. Pradėdami Karaimų metus, kalbiname muzikologę, žymiausią savo tautos muzikos kultūros tyrinėtoją, Lietuvos kultūrai bei visuomenei daug nusipelniusios šeimos atstovę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę doc. dr. Kariną Firkavičiūtę.

Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
Jūratė Katinaitė

Elegantiškoji Kauno „Traviata“

Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Šimtmečio „Traviata“ grįžo kaip nugalėtoja, trykšdama emocijų fejerverkais ir tikrut tikrutėliu publikos ažiotažu. Vilnietiškosios „Traviatos“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre bilietai iššluoti, planuojami papildomi spektakliai pavasarį. Naujųjų išvakarėse LRT parodyto Niujorko „Metropolitan Opera“ spektaklio peržiūros mediatekoje per parą šoktelėjo dvigubai aukščiau nei visų iki šiol rodytų operų mėnesio peržiūros.

Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Iljos Aksionovo metamorfozė

Dainininko Iljos Aksionovo ir pianisto Gusto Raudoniaus koncerto „Organum“ salėje atgarsiai

2021 m. gruodžio pabaigoje išgirdome du Lietuvos menininkus – dainininką Ilją Aksionovą ir pianistą Gustą Raudonių, studijuojančius Diuseldorfo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje. Šis duetas tarptautiniame „Lied-duo“ konkurse Hertogenbose (Nyderlandai) apdovanotas specialiuoju prizu už artistiškumą ir kitą sezoną kviečiamas sugrįžti rečitaliui su nauja programa.

Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Dedikacija meilės dainai

Dainininko Iljos Aksionovo ir pianisto Gusto Raudoniaus koncertas „Organum“ salėje

Visai prieš pat gražiausias metų šventes, gruodžio 22 d., galėjome pasimėgauti išankstine kalėdine dovana – Lied rečitaliu „Organum“ koncertų salėje.

Dainininkas Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius „Organum“ koncertų salėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Dainininkas Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius „Organum“ koncertų salėje. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas