Prancūziški garsovaizdžiai

Prancūzų institutas Lietuvoje savo interneto svetainėje paskelbė džiugią informaciją – 2022 m. sausio 1 d. prasidėjo pusmetį truksiantis Prancūzijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Ta proga Institutas, Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė filharmonija suvienijo kūrybines jėgas ir filharmonijoje sausio 16 d. surengė koncertą „Prancūziški garsovaizdžiai“. Renginyje susibūrė veržlūs ir perspektyvūs jaunieji europiečiai – prancūzų styginių kvartetas „Möbius“ (Quentinas Vogelis, Pierre’as-Alainas Baronas, Clementas Pimenta, o neatvykusį violončelininką pakeitė Rugilė Juknevičiūtė), Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ narės bei Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ remiami jaunieji Lietuvos talentai: smuikininkės Ugnė Katinskaitė ir Liepa Jurgutavičiūtė, klarnetininkai Amelija Lapinskaitė ir Rokas Makštutis, akordeonininkai Jonas Vozbutas ir Mantas Lizzi, violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė ir dvi baleto artistės Eva Bugakova bei Nora Straukaitė. Popietę vedė Rasa Murauskaitė.

Koncerto pradžioje sveikinimo žodį tarė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje ponia Alix Everard. Ji pabrėžė, kad muzika ir šokis – universalios pasaulio kalbos, simbolizuojančios Europos idėją: vienyti gerbiančias įvairovę jaunas kartas, siekti tautų solidarumo.

Renginio programoje skambėjo prancūzų ir lietuvių kompozitorių muzika: Osvaldo Balakausko Styginių kvartetas Nr. 3, Camille’io Saint-Saёnso „Mirties šokis“, Francko Angelis’o „Hommage à Paco“, Jeano-Jacques’o Rousseau „Kaimo būrėjas“, Léo Delibes’o „Naïla Waltz“ ir trys Pierre’o Thilloy kūriniai – „Linkėjimai iš Balkanų“, „Aria Marcella“ ir pirmą kartą pasaulyje – naujas kūrinys, parašytas specialiai šiam koncertui, „Eglės legenda“, op. 255.

Pirmoje koncerto dalyje visi atlikėjai pasirodė kamerinių ansamblių sudėtimi. Didžiausią įspūdį padarė violončelininkės R. Juknevičiūtės bei akordeonininko J. Vozbuto įsijautimas, charizma, nuolat besišypsantys veidai. Dar prieš prasidedant renginiui jie duetu atliko koncertinėje programoje nenumatytą įžanginį kūrinį, grįstą Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos finalo tema „Odė džiaugsmui“, kuri, kaip žinome, yra Europos Sąjungos himnas. Norėjosi, kad tą vakarą juodu ir daugiau muzikuotų kartu. Manyčiau, šiems muzikantams verta apsvarstyti dueto idėją. Taip pat džiugino ir prancūzų styginių kvarteto „Möbius“ nariai su R. Juknevičiūte. Žinia, kvartetas susibūrė vos prieš trejus metus, tačiau jo atliekamas Balakausko Styginių kvartetas Nr. 3 nuskambėjo savitai, atlikėjai jam suteikė prancūziško grožio ir subtilumo dvasios. Sužavėjo muzikantų aksominis garso tembras, romantiška atlikimo maniera. Visi to vakaro muzikantai, be abejo, taip pat labai talentingi ir puikiai grojo, nors kartais kai kam gal pristigo meninės drąsos, kai kam – kūrybinio polėkio, emocijų scenoje.

Minėtinas balerinų E. Bugakovos ir N. Straukaitės duetas. Jos atliko choreografių Deimantės Karpušenkovienės ir Rūtos Kudžmaitės sukurtą šokį pagal Delibes’o „Naïla Waltz“ muziką. Balerinos pasižymi gerais fiziniais duomenimis, gracija, muzikos pajauta. Tačiau peršasi mintis, kad joms artimesnis solinio šokio žanras, nes duete pasigedau sinchroniškumo.

Antroje koncerto dalyje publika išgirdo prancūzų kompozitoriaus Thilloy kūrinį „Eglės legenda“, op. 255, sukurtą Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga. Skelbiama, kad su šia nauja kompozicija Thilloy tarsi grįžo prie populiarios lietuviškos pasakos, kurią jau gvildeno 2012 m. savo oratorijoje „Eglė žalčių karalienė“ chorui ir orkestrui bei 2018 m. 100-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga parašytame opuse „Eglės svajonė“. Premjerinį kūrinį atliko jungtinis visų koncerto muzikantų ansamblis, balerinų duetas (choreografiją sukūrė Martynas Rimeikis), prisijungė trys Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ narės bei violončelininkas Deividas Dumčius. Kūriniui dirigavo prancūzas Davidas Hurpeau. Koliažinės struktūros, bene 25 minučių trukmės kūrinys padarė nevienareikšmį įspūdį. Atrodė, muzika, šokis ir liaudies daina tarpusavyje nelabai ką turi bendro. Vienoda muzikinė tematika ilgainiui pabodo, trūko intensyvesnės plėtotės ir kulminacijos.

Dėkojame organizatoriams ir jauniesiems talentams už šventišką, vienijantį renginį! Vive l’Europe!