7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Atgimusi autentika prie arbatos

Spektaklių-arbatvakarių dešimtmečio vakaras

Kristupas Antanaitis
Nr. 2 (1409), 2022-01-14
Muzika Kultūra
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.

Spektaklio-arbatvakario „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės Manifestas“ premjeros įvyko prieš 10 metų Vilniaus rotušėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Tuomet aktorė Eglė Tulevičiūtė su sūnumi dailininku Kristijonu Sipariu, matyt, net neplanavo, kad įkurs „Arbatvakarius“, kurie per dešimtmetį parodys net 18 skirtingos tematikos vaidinimų, tarp kurių vakarai-spektakliai apie Joną Basanavičių, Liudą Truikį, senąjį Vilnių ar šv. Kalėdų tradicijas. Pernai gruodžio 18 ir 19 dienomis Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje įvyko dešimtmečio renginys, kuriame parodytas naujai atgaivintas pirmasis spektaklis apie Žaną d’Ark. Šis šventiniame šurmulyje gal kiek paskendęs reiškinys vertas būti prisimintas.

Arbatvakariai – tai XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kuriuose buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimas ir bendravimas. Šie lietuviški vakarai turėjo didžiausią pasisekimą. Anų laikų Vilniaus gyventojai – ir lietuviai, ir nelietuviai – gausiai ten rinkdavosi. Po arbatvakarių, kaip rašoma, atsirasdavo nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuvių kalbos.

Spektaklio pradžioje K. Siparis, vilkėdamas XIX a. kostiumą, kaip tikras artistas, sodriu ir skambiu balsu (nestebina, nes jo senelis buvo žymus Lietuvos operos solistas bei režisierius Rimantas Siparis) pristatė publikai vakaro programą ir papasakojo siužetą bei įdomią istoriją apie Verdi operą. Publikai per rankas buvo paleistas pirmosios Žanos – soprano Erminios Frezzolini – ranka rašytas laiškas, rastas Italijos archyvuose, o tai leido dar geriau suvokti kūrinį ir epochą, apie kurią netrukus bus pasakojama.

Giuseppe’s Verdi opera „Žana d’Ark“ sukurta 1845-aisiais ir pirmą kartą parodyta Milano teatre „La Scala“. Lietuvoje ši opera nė karto nestatyta, nors yra labai melodinga ir išraiškinga. Tad nenuostabu, kad penkios menininkės – Laima Šulskutė (fleita), Vita Šiugždinienė (violončelė), Eglė Perkumaitė (fortepijonas), Natalija Katilienė (vokalas) ir Eglė Tulevičiūtė (aktorė) – pasirinko būtent šį kūrinį „Arbatvakario“ muzikiniam apipavidalinimui (aranžuočių autorius Žygimantas Čmieliauskas).

Spektaklyje pasakojama Žanos d’Ark istorija iki sudeginimo ant laužo, o vėliau veiksmas rutuliojasi taip, kad ji grįžta į mūsų pasaulį ir lanko žmones, pasmerkusius ją žūčiai. Siužeto vingiai plėtojasi Prancūzijoje, matome arkivyskupą, karvedžius, patį Prancūzijos karalių Karolį VII. Žiūrovui užduodama nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar Žanai verta prisikelti ir reabilituotis, ar ne? Juk sudegti jai prireikė tik pusvalandžio, o būti išteisintai – net 500 metų. Aktorės E. Tulevičiūtės dramatinį ir išraiškingą pasakojimą papildo nuostabi Verdi muzika, pritaikyta trims instrumentams. Įdomu, kad violončelė atlieka išimtinai tik Karolio VII partiją, tad klausydamasis sodraus instrumento skambesio užsimerkęs gali įsivaizduoti tenorą operos teatro scenoje.

Per valandą išgirstame daug operos muzikos – uvertiūros temų, arijų bei ansamblių, o dramatiškai išraiškingiausios ir sunkiai perteikiamos instrumentais vietos yra atliekamos solistės N. Katilienės. Taip scenoje matome tarsi dvi Žanas – skaitovę ir solistę. Viena yra kovotoja, ieškanti atsakymų ir norinti atkurti istorinę tiesą, o kita atrodo tarsi jau susitaikiusi su savo likimu ir nuolankiai einanti priimti lemties. Tokie skirtingi paveikslai, sukurti dviejų talentingų menininkių, išties nepaliko abejingų.

Maždaug 40 žiūrovų Šlapelių namo svetainėje jaukiai dalyvavo vakare, o atkurta tarpukario laikų aplinka bei nuotaika leido suvokti, kad tokiu pačiu „formatu“ anuomet ir vyko įvairūs susibūrimai, tokiose svetainėse publika gėrėjosi ne vienu įstabiu kūriniu. Belieka pasidžiaugti, kad šiandieninėje Lietuvoje po truputį atgyja XX a. pr. tradicijos, leidžiančios geriau pažinti savo ir pasaulio istoriją.

Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė ir Natalija Katilienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Eglė Tulevičiūtė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.
Arbatvakario akimirka. Vita Šiugždinienė. Organizatorių nuotr.