Dedikacija meilės dainai

Visai prieš pat gražiausias metų šventes, gruodžio 22 d., galėjome pasimėgauti išankstine kalėdine dovana – Lied rečitaliu „Organum“ koncertų salėje.

Lied – germanų kraštų daina – suklestėjo romantizmo epochoje. Kūriniams būdinga meilės lyrika, idealizuoti gamtos vaizdai, mistika, fatališki siužetai, heroizmas. Tiek poezijoje, tiek muzikoje ypač svarbus lyrinio herojaus pasaulėjautos, emocinio krūvio perteikimas. Ilgainiui gilėjo Lied apimtis, dramatizmas, subjektyvumas, emocinis krūvis. Žodžio ir muzikos ryšys čia be galo glaudus, poetinis žodis – raktas į kūrinio prasmę ir įtaigą.

Raktus šio koncerto kūriniams puikiai pritaikė du jauni, perspektyvūs Lietuvos muzikai, šiuo metu studijuojantys Vokietijoje, Diuseldorfo Roberto Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje.

Tenoras Ilja Aksionovas koncertinę bei operinę patirtį pradėjo kaupti dar būdamas diskantu. Jį buvo galima išgirsti Princo vaidmeny Rachelės Portman operoje „Mažasis princas“, kaip solistą Leonardo Bernsteino „Mišiose“ ir Eduardo Balsio „Nelieskite mėlyno gaublio“. Vėliau ėjo dainavimo studijos pas prof. Virgilijų Noreiką. Nuo 2017 m. studijuoja Diuseldorfo R. Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Konrado Jarnoto klasėje. Vokietijoje atliko Flutės (B. Britteno „Vasarvidžio nakties sapnas“), Tamino (W.A. Mozarto „Užburtoji fleita“), Alfredo (J. Strausso „Šikšnosparnis“), Ramiro (G. Rossini „Pelenė“) vaidmenis. 2015 m. Ilja laimėjo I vietą tarptautiniame konkurse „Kaunas sonorum“ bei II vietą konkurse „Citta di Barletta“ Italijoje kartu su pianistu Gustu Raudoniumi.

Pianistas Gustas Raudonius 2015 m. Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje baigė fortepijoną ir kompozicijos fakultatyvą, 2019 m. baigė VDU Muzikos akademiją, doc. Donaldo Račio klasę. Nuo 2020 m. studijuoja fortepijoną (prof. Lisa Eisner-Smirnova) ir Lied atlikimo meną (prof. Hansas Eijsackersas) Diuseldorfo R. Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje. Kaip solistas koncertavo Vokietijoje, Liuksemburge, Lenkijoje ir Lietuvoje. 2017 m. susidomėjo Lied, parengė programų su Ilja Aksionovu ir Saule Šeryte (mecosopranas).

Ilja ir Gustas kartu muzikuoti pradėjo dar besimokydami Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, o oficialiai dviese pasirodė 2017 m., projekte „Jaunieji Vaidilos klasikos talentai“, pristatę prancūzų kompozitorių dainų programą. Šiuo metu atlikėjai tęsia veiklą Vokietijoje, kur kartu studijuoja Lied atlikimo meną, rengia koncertines programas. 2020 m. abu sėkmingai įveikė atranką ir dalyvavo tęstiniuose tarptautiniuose Udo Reinamanno Lied meistriškumo kursuose Briuselyje (Belgija). Kursai vyksta per visą koncertinį sezoną Karališkajame Briuselio operos teatre „La Monnaie“, meistriškumo pamokas veda tokie autoritetai kaip Christianne Stotijn, Peteris Gijsbertsenas, Juliane Banse, Henk Neven, Anne Sofie von Otter, Lucas Blondeelis, Hansas Eijsackers, Anne Le Bozec, Hartmutas Höllas.

2021 m. duetas pelnė specialųjį Spaudos prizą tarptautiniame „Lied-duo“ konkurse Hertogenbose (Nyderlandai), Lied kategorijoje.

Išvydus koncerto „Organum“ salėje anonsą, akį patraukė intriguojanti programa „Tolimai mylimajai“, sudaryta iš retai Lietuvoje skambančių kūrinių, pavadinimu kurianti aliuziją į senąją Lied žanro tradiciją. Koncerto idėjos autoriai ir atlikėjai, pasiskolinę Ludwigo van Beethoveno dainų ciklo pavadinimą, leidosi į kelionę po platų Vakarų Europos romantinės dainos pasaulį, vokiškai atliekamas dainas papildydami ir kūriniais britų, prancūzų bei olandų kalbomis. Skambėjo Franzo Schuberto, Roberto Schumanno, Johanneso Brahmso, Hugo Wolfo, Ludwigo van Beethoveno, Ferenco Liszto, Gabrielio Fauré, Henri Duparco, Karolio Szymanowskio, Herberto Howellso, Geraldo Finzi ir Alphonso Diepenbrocko kūriniai. Lyg šviežio žiemos oro gūsis bisui nuskambėjo Felikso Bajoro „Šių naktely“, kuri netikėtai harmoningai pritapo užsienio kalbų programos kontekste.

Programa „Tolimai mylimajai“, anot kūrėjų, „kruopščiai apmąstyta, nuolat kintanti ir auganti vientisa meninė patirtis“, kurią pilnavertiškai perteikti klausytojui yra tam tikras iššūkis. Atlikėjai savo jėgomis išvertė visų dainų tekstus, originalus ir vertimus sudėjo į pačių maketuotą ir spausdintą daugiau kaip 30 psl. apimties bukletą. Lietuviškus dainų žodžius koncerte skaitė aktorius Martynas Berulis. Nepriekaištingai apgalvotą programos pateikimą papildė techniniai šviesų sprendimai, subtiliai paryškinę atlikimo dramaturgiją.

Dueto kūrybą scenoje visų pirma pavadinčiau jaunatviškai entuziastinga, o kartu jau pasižyminčia minties gelme ir atlikimo branda. Šviesus, savitas I. Aksionovo balso tembras, santūriai palydėtas gestais ir veido mimika, sėkmingai perteikė tiek posminės struktūros Beethoveno ar Schuberto dainų specifiką, tiek išplėtotas, dramatines Diepenbrocko, Wolfo vokalines drobes. Ypač išraiškingas ir įtikinantis I. Aksionovo tenoras piano epizoduose, kurių kamerinėje muzikoje gausu. Liko įspūdis, kad kiekvienai dainai jis rado unikalią, atskirą spalvą, nuo pradžios iki galo sužaisdamas skirtingais jos atspalviais. O kulminaciniuose epizoduose pasigedau didesnės balso spalvų įvairovės. Turint omenyje, kaip ilgai formuojamas taisyklingas dainininkų balso valdymas, neabejoju, kad kitąsyk atvykęs I. Aksionovas džiugins dar brandesne, laisvesne vokaline technika visuose dinaminiuose planuose. Žavi dainininko ambicija viso koncerto kūrinius atlikti atmintinai. Minties koncentracija, akių kontaktas su publika, nepertraukiamas žvilgčiojimu į natas, tarnauja maksimaliam teksto raiškos ir prasmės perdavimui klausytojui. Malonu buvo sekti kūrinių dramaturgijos vingius, kartu su I. Aksionovu mėgautis kiekvienu daugtaškiu, kableliu, išgyventi logines teksto atramas. Šie atlikimo niuansai sunkiai atsiejami nuo kalbos mokėjimo. Dainininkas prisipažino kalbantis visomis koncerte skambėjusiomis kalbomis, išskyrus olandų, tačiau pastarosios gramatiką, fonetiką ir sakinių sandarą kaip tik studijuojantis. Norėtųsi palinkėti visiems į sceną žengiantiems dainininkams tokio nuoširdaus atsidavimo žodžio galiai ir tarties, ir prasmės atžvilgiu.

G. Raudoniaus skambinimas – vakarietiško tipo, neforsuoto garso, įvaldytos įvairios touché bei puikaus pedalų valdymo galimybės leidžia kartu su dainininku kurti savitą kiekvienos atliekamos dainos pasaulį. Galbūt dėl keleto dainų (Brahmso „Unbewegte laue Luft“ ir ypač Schuberto „Rastlose Liebe“) fortepijono partijos interpretacijos galima būtų diskutuoti: pasirinktoje dinaminėje skalėje norėtųsi didesnio pianistinio kibumo, aiškesnės smulkios pirštų technikos dainos faktūros skaidrumui išryškinti. G. Raudoniaus šių dviejų opusų atlikimas pasižymėjo matine spalva ir tam tikru judrios faktūros niveliavimu. Galbūt tokį atlikimo būdą pasirinkęs pianistas turėjo tam savo argumentų. Romantinė Lied muzika išties leidžia atlikėjui gana laisvai perskaityti ir interpretuoti muzikinį tekstą. G. Raudoniaus grojimą visų pirma galima įvardinti kaip intelektualų. Ir ne vien todėl, kad pianistas akivaizdžiai puikiai žino kiekvieną atliekamos dainos žodį, pilnavertiškai dalyvauja teksto diktuojamoje kūrinio dramaturgijoje, bet ir dėl to, kad pats ją režisuoja. Atlikėjai prisipažino, kad nors programas rengia ir kūrinius renkasi kartu, koncepcijų generatorius ir dueto idėjinis vadas – G. Raudonius.

Koncertinės programos kūriniai tarpusavyje siejami tematiniais, intonaciniais, kontrastingais ar papildančiais, o kartais net sunkiai apčiuopiamais potekstiniais ryšiais. Dainos pristatomos ir atliekamos grupėmis, kad itin glaudžiai susiję opusai skambėtų be pertraukų, beveik attaca, plojimai ar kiti trikdžiai nenutrauktų plonytės tęstinumo gijos. Ir visai nesvarbu, kad tarp šalia skambančių dainų sukūrimo – kelių dešimtmečių skirtumas ar jos atliekamos skirtingomis kalbomis. Svarbiausia – dramaturginis programos koncepcijos sumanymas ir įtikinamas jos atlikimas. Būtent tai ir džiugino šio vakaro klausytojus. Man asmeniškai imponavo ir dar viena nedidelė, bet labai svarbi detalė: visiškai atvertas fortepijono dangtis. Puikus koncertinis „Bösendorfer“ fortepijonas ir kamerinei muzikai ideali salės akustika sudarė visas sąlygas atskleisti kiekvienos Lied miniatiūros garsinį pasaulį, išjausti jos vidinę dramą.

Džiugina pasirinkto žanro išmanymas ir jaunų muzikų noras ne tik patiems pasirodyti scenoje, bet ir ieškoti, gilintis, o sužinojus – dalintis, skleisti, šviesti. Apie tai kalbėjomės su atlikėjais po koncerto.

Ką jums reiškia Lied žanras? Kaip jį apibūdintumėte?

Gustas Raudonius: Jaučiu, kad tai – mano žanras. Skaitau daug grožinės literatūros, man be galo svarbus ir įdomus žodis, tekstas, siužetas. Vien gražios muzikos, balso ir fortepijono man neužtenka. Noriu žinoti apie ką tai, kas vyksta. O kai žodį susieju su muzika, gimsta kažkas ypatingo – Lied.

Ilja Aksionovas: Man Lied – lyg miniopera. Dainuoti pavojinga, klaidos – kaip ant delno, nes trunka 3 minutes, o kiek spalvų, kiek visko nutinka! Su arija nesinori lyginti, arija – tai fragmentas, kūrinio ištrauka, o Lied – visuma, atmosfera, mini planeta. Dainuoju ir operą, ir Lied, tad aiškiai jaučiu skirtumus. Lied žanras – kur kas emocingesnis, laisvesnis, išraiškingesnis, čia platesnės balso raiškos ir interpretacijos galimybės. Svarbiausia – perteikti viską, kas yra tekste ir muzikoje.

Kaip bendradarbiaujate, rengdami Lied programą?

I. A.: Pianistą laikau lygiaverčiu partneriu. Vokalo melodija be fortepijono būtų niekas, kai kuriuose kūriniuose balsas irgi gali būti akompanimentas.

G. R.: Iljos vokalo pedagogas irgi kartais sako: „Klausyk, čia fortepijono partija daug svarbesnė, tavo funkcija tik perduoti žodį, o pagrindinė žinutė – pianisto rankose.“

I. A.: Lied muzikavimą galėčiau pavadinti poriniu šokiu, kur partnerių funkcijos lygiavertės ir nuolat kinta.

Kaip gimė šio koncerto programa?

G. R.: Rinkomės programą konkursui. Sugalvojau sudaryti programą, kuri atitiktų formalius reikalavimus, bet kartu turėtų konceptualią liniją, einančią per visus turus. Mums pavyko! Net žiuri nariai tai pastebėjo ir pagyrė. „Tolimai mylimajai“ programa nuolat kinta. Vieni kūriniai mūsų repertuare – jau keleri metai. Prie kitų dirbome paskutinius kelis mėnesius ar net prieš savaitę, nes staiga paaiškėjo, kad tas kūrinys labai tinka programai. Po koncerto jau žinau, ką balandžio mėnesį, koncertuodami Nyderlanduose, darysime kitaip.

Palyginkite Lietuvos ir Vokietijos Lied sklaidos situaciją.

I. A.: Vokietijoje tai vyksta plačiau, turtingiau, laisviau. Pastebėjau, kad Lietuvoje gana skurdus repertuaras, visi dainuoja tą patį. Turint omeny, koks didžiulis yra žanro palikimas, gaila, kad tiek mažai kūrinių pažįstame.

G. R.: Su mecosopranu Saule Šeryte rengdami programas specialiai ieškome Lietuvoje neskambančių dainų.

I. A.: Kita vertus, ir Vokietijoje galima pastebėti tam tikrą stagnaciją, dažniau girdimi, noriai klausomi tik vokiški tekstai. Pavyzdžiui, norėdami atlikti britiškų dainų programą, susidursime su tokia pat situacija, kokia yra dabar Lietuvoje: dainos nežinomos, retai dainuojamos, nesuprantamos. Ir ten lygiai taip pat svarbu versti užsienio kalbų tekstus. Situacija išties šiek tiek panaši, tik mastelis kitas.

G. R.: Noriu apginti Vokietijos Lied sceną. Ten tokie kamerinės muzikos rečitaliai – kur kas dažnesnis reiškinys. Įprasta, kad koncerte klausytojai gauna spausdintus dainų tekstus, net ir atliekamus jų gimtąja kalba. Atlikėjai gali tikėtis gana solidaus honoraro, koncertų organizatorių požiūris į šio žanro atlikėjus yra rimtas, jie nėra nuvertinami ar pozicionuojami kažkaip žemiau.

I. A.: Normalu, kad Lied Lietuvos scenoje atsirado vėliau, nei ten, kur radosi pats žanras. Publikos požiūris priklauso nuo to, ar jie supranta, kas atliekama. Svetima, nesuprantama kalba gali būti pagrindinis barjeras šio žanro sklaidai. Todėl savo koncertams visada atsakingai rengiamės, verčiame dainų tekstus, stengiamės padaryti koncerto turinį labiau prieinamą. Tai vienas mūsų tikslų: šviesti publiką, dalintis Lied žavesiu.

Ačiū už išsakytas mintis. Prasidedančių naujų metų proga palinkėsiu jūsų duetui nesustoti gilintis ir tobulėti bei nuolat grįžti ir dalintis savo pasiekimais su Lietuvos publika.