7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Elegantiškoji Kauno „Traviata“

Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Jūratė Katinaitė
Nr. 1 (1408), 2022-01-07
Muzika
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.

Šimtmečio „Traviata“ grįžo kaip nugalėtoja, trykšdama emocijų fejerverkais ir tikrut tikrutėliu publikos ažiotažu. Vilnietiškosios „Traviatos“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre bilietai iššluoti, planuojami papildomi spektakliai pavasarį. Naujųjų išvakarėse LRT parodyto Niujorko „Metropolitan Opera“ spektaklio peržiūros mediatekoje per parą šoktelėjo dvigubai aukščiau nei visų iki šiol rodytų operų mėnesio peržiūros. Net kuklus, prašmatnių reginių nepateikiantis LRT Klasikos „Operos vakaras“ su Naujųjų išvakarėse pristatytu vilnietiškos „Traviatos“ premjeros radijo įrašu per porą dienų įsiveržė į perklausų lyderius. Išpirkti ir visi numatyti „Traviatos“ spektakliai Kaune.

Ar beverta ką nors tarti kritikui? Nugalėtojai neteisiami, publikos meilė – geriausia spektaklio recenzija. Ir visgi pažvelkime įdėmiau į Kauno „Traviatą“, kurios premjerą antrąją šv. Kalėdų dieną pristatė muzikos vadovas Ričardas Šumila ir choreografė Anželika Cholina, šiuo spektakliu debiutuojanti kaip operos režisierė. Deja, mačiau tik vienintelį spektaklį, neteko išgirsti, kaip Violetos ir Alfredo vaidmenis parengė Gabrielė Bukinė ir Egidijus Bavikinas.

Kauno scena dar labiau pastiprino šventinę šimtmečio dvasią, juk būtent šiame teatre 1920 m. gruodžio 31-ąją „taurę linksmybių“ kėlė Kipras Petrauskas ir Adelė Galaunienė. Atminty įaugusi garsi puotos scenos nuotrauka žadina vaizduotę... Beje, anoji „Traviata“ buvo netradicinė. Ne dėl meninių užmačių, o dėl ribotų išteklių tiek Violeta, tiek kitos spektaklio dalyvės vilkėjo ne XIX a. vidurio paryžietiškais apdarais, o tuomet madingomis art deco stiliaus suknelėmis, išsitrauktomis iš savo namų spintų. Šimtmečio „Traviatai“ režisierė taip pat pasirinko istoriškai neapibrėžtą laiką, tačiau prabangios suknelės primena mūsų dienų aukštosios mados šou. Kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė ir Violetą, ir kitas dalyves išpuošė ryškiai raudonos ir juodos spalvos suknelėmis su kūrybiškais XIX a. aprangos inkliuzais. Gerai įsižiūrėjęs rastum ir art deco stiliaus detalių, kurios pasitarnautų lyg tiltas į aną, istorinę „Traviatą“, bet tokių užduočių, regis, statytojai sau nekėlė. Dailininkė individualizavo kiekvieną scenoje esančią moterį: visos choristės vienodo silueto sukniomis, tačiau dekoltė forma, kelios detalės kiekvienai suteikia išskirtinumo.

Kostiumų stilingumas, elegancija, klasikiniai siluetai – vienas svarbiausių A. Cholinos šokio spektaklių stilistikos bruožų. Žiūrovai nuo pradžios užburiami grakščių moterų ir lieknų vyrų gracingais judesiais, akinami elegantiškų kostiumų klosčių žvilgesiu. Tačiau puošnūs vaizdiniai nespinduliuoja linksmybe ir nerūpestingumu, iš jų dvelkia liūdesys, lyg tragediją pranašaujantis taurus miros kartėlis, išryškėjantis prabangaus aromato kompozicijoje.

Vakaruose choreografai vis dažniau imasi operos režisūros ir tai turi vieną svarbų privalumą – jų netrikdo muzika, kaip kad dažnai nutinka dramos režisieriams, griebiantiems už gerklės siužetą ir paleidžiantiems vėjais muziką. Muziką girdi, jos paiso ir A. Cholina, preciziškai ritmiškai reguliuodama mizanscenų plastiką. Na, nebūtų choreografė, jei nepasitelktų papildomų personažų – šokėjų. Tačiau kartkartėmis mažytė Kauno scena atrodo pergrūsta šokėjų ir choristų, nukenčia taip svarbi režisierei elegancija. Violetos puotoje šokančiųjų judesiuose ir aprangoje – aiški aliuzija į bordelio linksmybes. Violeta – eskortinė kurtizanė, ne pigi kekšė, kad jos namuose dėtųsi tokie dalykai, kaip iš patrauklių moteriškų užpakaliukų sumeistrautas puotautojų stalas. Puotos scena labiau primena ne Paryžiaus salonų prabangą, o „Mulen Ružo“ kabaretą. Na, po to sustiprėja kontrastas su Violetos scena ir kavatina.

Kadangi tiek daug nedidukės scenos tūrio užpildo veikėjai ir jų kostiumai, scenografijai tenka kuklesnė užduotis. Scenografas Marijus Jacovskis įrėmina sceną masyviomis „akmeninėmis“ kolonomis, kurios dėl apšvietimo (šviesų dailininkas Audrius Jankauskas) virsta tai malachitinėmis, tai lazuritinėmis, tai granitinėmis. Iš scenos gilumos į mus žvelgia dama su kamelijomis, o virš personažų pakimba didžiulis laikrodis. Būtų mano valia, artimiausius 20 metų uždrausčiau režisieriams, tiksliau, scenografams, naudoti laikrodį „Traviatos“ pastatymuose. Kai 2005 m. Zalcburgo festivalyje (Willy Deckerio pastatymas) scenos šone atsirado grėsmingai didelis laikrodis, į kurį baugščiai žvilgčiodavo Violeta (Anna Netrebko), tai buvo nauja, gaivu, tos tai greičiau, tai lėčiau lekiančios rodyklės matavo likusį Violetos laiką. O po to prasidėjo tarptautinis įvairiausių laikrodžių paradas, lydintis kone visus „Traviatos“ pastatymus, neaplenkęs ir naujojo LNOBT. Kitaip tariant, Violetos laikrodis tapo XXI a. „Traviatos“ kliše. Šįkart laikrodžio sceninę užduotį gaivino virsmas į užmiesčio peizažą, kuriame Violetos laikas stabtelėjo keliuose laiminguose mėnesiuose.

Zalcburgo pastatymą priminė ir mirties personažas, šiame pastatyme įgijęs ne susirūpinusio daktaro, o žavaus meilužio, leidusio Violetai darsyk pasinerti į gyvenimo geismą, pavidalą.

Violetos vaidmenį atliko jauna dainininkė Agnė Stančikaitė, jau pasirodžiusi LNOBT „Turandot“ ir „Bohemos“ spektakliuose. Pirmame veiksme jai teko mėgautis vyrų nešiojamai ant rankų, tačiau atrodo, kad dainininkei tai labiau kėlė stresą, nes po to ji turėjo dainuoti garsiąją gausiomis koloratūromis inkrustuotą kavatiną, kurią ji išdainavo techniškai tvarkingai, bet pristigo atlikimo įprasminimo. Užtat antrame veiksme dainininkė atsigavo ir pademonstravo gražų dainavimą, šiltą tembrą, emocingą vaidybą, puikų ansambliškumą su partneriais. Gerai jai sekėsi ir finale, jaudinančiai suskambo jos „Addio del passato“.

Puikus Violetos ir Alfredo – Tomo Pavilionio – duetas, įtikinanti jų aistra. Kartkartėmis dainininko balsas tarsi atsidurdavo ties galimybių riba, tačiau vaidmeniui tai suteikė raiškaus emocingumo, pažeidžiamumo. 

Ryškus, stiprus, bauginantis Laimono Pautieniaus Žoržas Žermonas. Visuomet malonu matyti ir girdėti šį dainininką, jo talentingą vaidybą, ryškias mizanscenas ir niuansuotą vokalinę partiją.

Žavinga Flora – Kristina Siurbytė. Ne pirmą kartą pagalvoju, kodėl Verdi Florai pagailėjo kad ir nedidelės arijos... Netikėtai spalvinga, kad nepasakius komiška, yra Anina – Ieva Vaznelytė. Na, ir visa plejada išraiškingų vyrų – Raimondas Baranauskas (Baronas Diufolis), Žanas Voronovas (Gastonas), Žygimantas Galinis (Markizas), Giedrius Prunskus (Daktaras Grenvilis).

Pagirtinas KVMT choras (chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė). Nedideliame teatre – artimas kontaktas su žiūrovais, tad kiekvienas choristas – matomas, girdimas. Choras gali pateikti daugiau spalvų, jiems nereikia forsuoti balsų, kad užpildytų garsais salę.

Na, ir darniai, beveik kameriškai su išryškintais soliniais epizodais skambėjo orkestras, kurį kartu su dirigentu Juliumi Geniušu parengė pastatymo muzikinis vadovas Ričardas Šumila, dirigavęs premjerą. Jiedu tapo šimtmečio „Traviatos“ čempionais, parengė abi – Vilniaus ir Kauno – premjeras. Kaunietiškoji – subtilesnė, garsas nepalyginamai arčiau publikos, kas veikia ir fiziškai įtaigiau, nors tempai, bendra koncepcija – ta pati. Vivat, šimtmečio „Traviata“!

Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Agnė Stančikaitė (Violeta) ir Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Alfredas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Žermonas) ir Agnė Stančikaitė (Violeta). M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
„Traviatos“ statytojai ir atlikėjai. M. Aleksos nuotr.