7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

2021-ieji muzikoje: kas labiausiai įsiminė?

Visi menininkų metai verti pagarbos. Jų darbai išryškina įvairias tendencijas: inovatyvumą, gyvenamąjį laiką atspindinčias kūrybines paieškas, edukacines pastangas. Tenkinantys snobų kultūrą, menininkų saviraišką įvairiuose žanruose, kūrybos terpėse. Deja, mes ne viską pamatome. Gailiuosi, kad iš arčiau neturiu galimybės matyti žymaus sujudimo Klaipėdos muzikiniame teatre.

Operos „Rožės kavalierius“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Vilniaus fortepijono festivalis. Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus fortepijono festivalis. Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis operoje „Traviata“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis operoje „Traviata“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Kauno styginių kvartetas. J. Danielevičiaus nuotr.
Kauno styginių kvartetas. J. Danielevičiaus nuotr.
Brigita Jurkonytė

Geri draugai ant medžių neauga

Sigito Mickio operos vaikams „Mamulė Mū“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

„Nepasakysiu nieko naujo – tai žinoma nuo seno: geri draugai ant medžių neauga, bet... kartais ten gyvena. Tai jei įsiropšt į medį gali, kodėl kartais draugą aplankyt pamiršti?“ – tokį priekaištą Varna išsako savo draugei karvei Mamulei Mū, kuri, savarankiškai išmokusi laipioti po medžius ir kalnus, pamiršta pasisvečiuoti medyje įsikūrusios Varnos namuose. Bet ar Mamulė Mū nusipelnė tokios kritikos?

Aistė Miknytė (Mamulė), Edmundas Seilius (Varna). M. Aleksos nuotr.
Aistė Miknytė (Mamulė), Edmundas Seilius (Varna). M. Aleksos nuotr.
Aistė Miknytė (Mamulė), Paulius Prasauskas (Dabita). M. Aleksos nuotr.
Aistė Miknytė (Mamulė), Paulius Prasauskas (Dabita). M. Aleksos nuotr.
Edmundas Seilius (Varna), Aistė Miknytė (Mamulė). M. Aleksos nuotr.
Edmundas Seilius (Varna), Aistė Miknytė (Mamulė). M. Aleksos nuotr.
Edmundas Seilius (Varna), Kotryna Chmieliauskaitė (Ūkininkė). M. Aleksos nuotr.
Edmundas Seilius (Varna), Kotryna Chmieliauskaitė (Ūkininkė). M. Aleksos nuotr.
Operos orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Operos orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Operos „Mamulė Mū“ kūrybinė komanda. M. Aleksos nuotr.
Operos „Mamulė Mū“ kūrybinė komanda. M. Aleksos nuotr.
Laima Slepkovaitė

Visada neprilygstamas ir laukiamas

Gregory Porteris ir Kauno simfoninis orkestras Kauno „Žalgirio“ arenoje

Koncertas buvo lauktas: bene prieš dvejus metus „Kaunas Jazz“ paskelbė apie planuojamą Gregory Porterio koncertą su Kauno simfoniniu orkestru, bet numatytu laiku jam nebuvo lemta įvykti. Kantriai perkėlinėtas, perplanuotas susitikimas tapo tikrove gruodžio 6 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune, lengvai sutalpinusioje daugiau nei keturis tūkstančius dainininko gerbėjų (kurių dauguma daugiau nei metus saugojo bilietus). Tai buvo penktasis džiazo vokalo žvaigždės apsilankymas Lietuvoje.

Gregory Porteris Kauno „Žalgirio“ arenoje. M. Patašiaus nuotr.
Gregory Porteris Kauno „Žalgirio“ arenoje. M. Patašiaus nuotr.
Gregory Porteris Kauno „Žalgirio“ arenoje. M. Patašiaus nuotr.
Gregory Porteris Kauno „Žalgirio“ arenoje. M. Patašiaus nuotr.
Gregory Porteris, grupė ir Kauno simfoninis orkestras. M. Patašiaus nuotr.
Gregory Porteris, grupė ir Kauno simfoninis orkestras. M. Patašiaus nuotr.
Dirigentas Vilmantas Kaliūnas ir Kauno simfoninis orkestras. M. Patašiaus nuotr.
Dirigentas Vilmantas Kaliūnas ir Kauno simfoninis orkestras. M. Patašiaus nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Bacho magija Paliesiuje

Pianisto Piotro Anderszewskio rečitalio įspūdžiai

Gruodžio 12 d. Paliesiaus dvaro salėje „Pasaga“ klausytojai patyrė tikrą dvasios katarsį, kai užgniaužę kvapą klausėsi dvylikos Johanno Sebastiano Bacho Preliudų ir Fugų iš „Gerai temperuoto klavyro“. Skambino lenkų pianistas Piotras Anderszewskis, garsėjantis kaip perfekcionistas. Jis kruopščiai atsirenka kompozitorius ir kūrinius. Jo interpretacijos nuolat apdovanojamos bei skamba prestižiškiausiose scenose: Vienos „Konzerthaus“, Berlyno filharmonijos, „Wigmore Hall“, „Carnegie Hall“ ir pan., jis groja su Londono simfoniniu, Londono filharmonijos, Berlyno filharmonijos bei kitais orkestrais.

Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Piotr Anderszewski. A. Jakšto nuotr.
Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Kristupas Antanaitis

Orkestro ir balso susitikimas

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir soprano Laurynos Bendžiūnaitės koncertas

Gruodžio 9-ąją muzikos gerbėjai rinkosi į Nacionalinę filharmoniją, kurioje šeimininkavo šiuo metu namų dėl rekonstrukcijos neturintis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Orkestras ir solistė Lauryna Bendžiūnaitė publikai padovanojo žymiausio XX a. britų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Keturias prancūziškas dainas“ ir lenkų muzikos pasididžiavimo Witoldo Lutosławskio „Silezijos triptiką“.

Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Ugnius Babinskas

Žvilgsnis už natų

Pokalbis su kompozitoriais Vykintu Baltaku ir Thomu Hummeliu

Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, kurio metu skirtingose erdvėse surengta iš viso 17 įvairių koncertų. Koncertas „LENdscapes“ patraukė mano dėmesį dėl savo originalios koncepcijos. Renginyje kompozitoriaus bei dirigento Vykinto Baltako vadovaujamas Lietuvos ansamblių tinklas muzikavo kartu su vokiečių kompozitoriaus Thomo Hummelio atsivežtu Brėmeno garsiakalbių orkestru („Bremen Loudspeaker Orchestra“).

Vykintas Baltakas koncerte „LENdscapes“. K. Bingelio nuotr.
Vykintas Baltakas koncerte „LENdscapes“. K. Bingelio nuotr.
Thomas Hummelis festivalyje „Gaida“. K. Bingelio nuotr.
Thomas Hummelis festivalyje „Gaida“. K. Bingelio nuotr.
Vykintas Baltakas, Thomas Hummelis ir Lietuvos ansamblių tinklas. K. Bingelio nuotr.
Vykintas Baltakas, Thomas Hummelis ir Lietuvos ansamblių tinklas. K. Bingelio nuotr.
Brėmeno garsiakalbių orkestras. R. Dakševič nuotr.
Brėmeno garsiakalbių orkestras. R. Dakševič nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdingas dialogas su Čiurlioniu

Pianisto Dmitryjaus Mayborodos rečitalis Valdovų rūmuose

Vilniečiams labai pasisekė – pastaruoju metu galėjo susipažinti su daugybe skirtingais talentais pasižyminčių fortepijono muzikos atlikėjų ir gėrėtis jų savitai atliekamais vertingais kūriniais. Tarp Nacionalinėje filharmonijoje besitęsiančio VII Vilniaus fortepijono festivalio koncertų įsiterpė lapkričio 29 d. M.K. Čiurlionio namų organizuotas Dmitryjaus Mayborodos (Vokietija), Lietuvoje viešėjusio pirmą kartą, rečitalis Valdovų rūmuose.

Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Dmitryj Mayboroda. Organizatorių nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Festivalis užbaigtas didingai, netgi mistiškai

VII Vilniaus fortepijono festivalio paskutiniuose koncertuose filharmonijoje – Lovre Marušićius ir Andrius Žlabys

Gruodžio 2 d. rečitalyje turėjome išgirsti konkurso Klivlande nugalėtoją ispaną Martíną García García. Tačiau pianistas į Vilnių atvykti negalėjo, tad festivalio publika susipažino su kitu šio konkurso laureatu, antrąją premiją pelniusiu kroatu Lovre Marušićiumi. Norintiems būtinai išgirsti ispanų pianistą siūlau susirasti internete šių metų XVIII F. Chopino konkurso įrašus. García García jame dalyvavo ir pelnė trečiąją premiją.

Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Lovre Marušić. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Andrius Žlabys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Andrius Žlabys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Nacionalinės filharmonijos I-ojo laipsnio garbės ženklu „Tarnauju muzikai“ apdovanota profesorė Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Nacionalinės filharmonijos I-ojo laipsnio garbės ženklu „Tarnauju muzikai“ apdovanota profesorė Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Virtuozo viražai

VII Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje – Pietro de Maria rečitalis

Lapkričio 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje savitą rečitalį surengė svečias iš Italijos Pietro De Maria, paskambinęs Muzio Clementi, Ludwigo van Beethoveno ir Fryderyko Chopino kūrinių. Jau subrandinęs savo atlikimo stilių, patyręs atlikėjas, keleto svarbių tarptautinių konkursų (P. Čaikovskio Maskvoje, D. Ciani Milane, G. Andos Ciuriche ir kt.) laureatas ir diplomantas, Šv. Cecilijos akademijos Romoje ir Zalcburgo Mozarteumo pedagogas, P. De Maria surengė nemažai rečitalių ir pasirodymų su orkestrais, kuriems dirigavo žymūs batutos meistrai. Kaip rašoma išsamiai parengtame buklete, pianisto įrašų išleido garsi kompanija „Decca“, kurioje jis įgrojo visus Chopino kūrinius, klavesinu įrašė Johanno Sebastiano Bacho „Gerai temperuotą klavyrą“ ir „Goldbergo variacijas“. Už šiuos įrašus pianistas sulaukė palankių įvertinimų.

Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Pietro De Maria. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Praeinantis ir amžinasis laikas

Pokalbis su kompozitore Raminta Šerkšnyte

Rugsėjo pabaigoje Kronbergo (Vokietija) akademijos festivalyje „Frau macht Musik“ ypatingos sėkmės sulaukė naujausias kompozitorės Ramintos Šerkšnyės opusas „...ir tai praeis...“ smuikui, violončelei, vibrafonui ir styginių orkestrui. Kūrinį premjerai parengė kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ ir solistai smuikininkas Gidonas Kremeris (orkestro įkūrėjas ir vadovas), violončelininkė Erica Piccotti bei vibrafonininkas Andrejus Puškariovas. Spalio pradžioje šis kūrinys taip pat nuskambėjo Kijeve, iškilmingame renginyje, skirtame paminėti Babij Jaro masinių žudynių 80-metį. Ta proga Raminta Šerkšnytė mielai sutiko pasidalyti keliomis mintimis.

Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnyė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Gidonas Kremeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Gidonas Kremeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas