Muzika

Kristupas Bubnelis

Nauja Onutės Narbutaitės kompaktinė plokštelė „Heliografija“ („Mama Studios“, 2021)

Kūrinio teritoriją apibrėžia menininko žvilgsnis, kuris arba smelkiasi į tikrovės esmę, arba panoraminiu judesiu apžvelgia jos horizontą. Esti ir statiška žvilgsnio trajektorija, nevalinga, tarsi laukianti atsitiktinių įvykių, nepriklausančių nuo stebėtojo valios, galios ir fantazijos. Paliekanti švarią erdvę iš pirmo žvilgsnio atsitiktinėms tikrovės atspindžių sferoms, tarsi pirmosiose fotografijose, kuriose svarbi ne tiek tikrovės reprezentacija, kiek ją įkūnijantis šviesos ir šešėlių žaismas.

Jonė Punytė-Svigarienė

Tenoro Marcelio Beekmano ir pianisto Justo Šerveniko koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Vasario 9 d. į Nacionalinės filharmonijos salę rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai, suvilioti medijose sklindančios viešųjų ryšių informacijos apie olandų tenorą Marcelį Beekmaną, kuris su lietuvių pianistu Justu Šerveniku parengė puokštę romantinių dainų, skirtų visagaliam meilės jausmui. Džiugu, kad publikos, vertinančios Lied žanrą, susirinko išties nemažai.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Pianistas Aleksandras Kašpurinas ir Césaro Francko oratorija Kaune

Kauno valstybinėje filharmonijoje vasario 4-ąją (kitą dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), diriguojant maestro Robertui Šervenikui, skambėjo Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo Aleksandro Kašpurino atliekamas Sergejaus Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30, ir Césaro Francko oratorija „Atpirkimas“ („Rédemption“), skirta 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.

Laima Slepkovaitė

Išėjo pianistas, džiazo kritikas ir Mokytojas Olegas Molokojedovas

Vasario 3 d. pasklido žinia apie Olego Molokojedovo mirtį – labai netikėta, skaudi, džiazuomenėje pasėjusi našlaitystės liūdesį. Mat kiekvienam teko ar groti drauge, ar iš jo mokytis, ar klausytis, skaityti jo tekstus, bendrauti, ginčytis – įvairiais būdais judėti muzikinės tiesos link su jo pagalba. Jis turėjo sąlytį su daugybe žmonių ir skleidė galingą įtaką, o aš tiesiog per vėlai įsijungiau į džiazo šeimą, kad pajėgčiau aprėpti jo indėlio į Lietuvos džiazą mastelį. Geriausiai papasakoti savo istoriją galėjo tik jis pats.

Laimutė Ligeikaitė

Nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rūtos Lipinaitytės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Dažnai būna, kad muzikos kūrinys dėl vienokių ar kitokių priežasčių ilgai laukia atlikimo, o kai tai įvyksta, personifikuojant sakoma – „gimė kūrinys“. Kaip žmogus. Ir, matyt, nuo „krikštatėvių“ – atlikėjų – priklauso, ar gimė po laiminga žvaigžde. Čia išryškėja dar viena graži linija: kai kūrinio imasi talentingi ir entuziastingi, lietuvių muziką mylintys atlikėjai, būkime tikri – kūrinys įvyks ir gyvuos!

Algimantas Kubiliūnas

Įspūdžiai iš Gabijos Natalevičienės ir Mykolo Natalevičiaus koncerto Kaune

Apie koncertus dažniausiai sakoma: „labai patiko“, „muzikantai puikiai grojo“, „skambėjo įdomūs kūriniai“ ir pan. Šį kartą tokiais apibūdinimais nekalbėsiu, tik pasakysiu, kad sausio 19 d. Kauno filharmonijoje išgirdome Gabiją Natalevičienę kaip aukščiausio profesionalumo pianistę, puikiai suvokiančią, ką ir kaip groja. Susidomėjęs klausiausi ir Mykolo Natalevičiaus muzikavimo, nes pas mus, Lietuvoje, labai mažai kompozitorių, atliekančių savo kūrinius.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

(1936 01 08 – 2022 01 27)

Neramų pasaulį po sunkios ligos paliko muzikologas Jonas Algimantas Puišys. Atgulė Saltoniškių kalnelyje greta mamos ir brolio.

Daug košės kartu kabliuota. Buvo romus, inteligentiškas, klausantis ir išgirstantis. Toks tylus ir nesusireikšminantis, kad šiandien apie ilgai gyvenusį muzikologą net sunku rasti duomenų. Užtat darbais jo gyvenimas labai reikšmingas.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Pokalbis su keturiasdešimtmetį atšventusio Kauno styginių kvarteto nariais

Keturiasdešimtmetį pernai gruodžio mėnesį atšventęs Kauno styginių kvartetas gali pelnytai didžiuotis repertuaro gausa ir įvairiapusiškumu, įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro Kauno kompozitorių kūriniai, ir skirtingos patirties nariais. Donato Katkaus suburto Kauno styginių kvarteto, griežiančio nuo 1981 m., pirmoji sudėtis buvo tokia: Ilona Klusaitė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Vitalija Raškevičiūtė (altas), Vita Stanionytė (violončelė).

Kristupas Antanaitis

Operos solistės Olgos Peretyatko ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro koncertas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini, prieš keletą metų pradėjęs eiti šias pareigas, žiniasklaidai pateikė nemažai planų, kurių didžioji dalis jau įgyvendinta. Vienas iš jų – bel canto meno pažinimas. 2017-ųjų vasarą Vilniaus festivalyje maestro pristatė Vincenzo Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“, po metų dirigavo Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėją“, 2020-aisiais išvydome Gaetano Donizetti veikalą „Ana Bolena“.

Živilė Ramoškaitė

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius kolektyvo gimtadienį pirmąsyk šventė Nacionalinėje filharmonijoje. Savo namų šiuo metu neturintis orkestras dabar repetuoja Lenkų kultūros namuose, koncertuoja Valdovų rūmuose, rengia koncertus kituose Lietuvos miestuose. Norisi pasidžiaugti, kad filharmonijos vadovybė suprato šio, iš tiesų neeilinio, koncerto svarbą ir suteikė galimybę sausio 21 d. surengti jį savo patalpose.