Muzika

Rūta Mikelaitytė-Kašubienė

Artėja prancūzų pianisto Roger Muraro rečitalis X tarptautiniame M.K. Čiurlionio muzikos festivalyje

Be galo džiugu jau netrukus prasidėsiančio jubiliejinio, dešimtojo, M.K. Čiurlionio festivalio programoje matyti net keletą labai ryškių žvaigždžių. Akivaizdu, kad festivalis auga, plečiasi, rado vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime ir klausytojų širdyse. Puiku, kad koncertuoti šiame festivalyje sutinka pasaulinio lygio atlikėjai.

Gražina Montvidaitė

Pokalbis su choro dirigentu Sigitu Vaičiulioniu

Šis pokalbis yra ciklo „Šiauliuose gimusi muzika“ dalis. Ciklo sumanymas – pakalbinti Šiauliuose gyvenančius muzikos profesionalus, kurie patys kuria, atlieka muziką arba yra išugdę ne vieną kartą muzikų, garsinančių miesto vardą visoje šalyje ir už jos ribų. Šių pokalbių tikslas – atsukti rampos šviesas į iškilius ir talentingus Šiaulių muzikus, pristatyti juos platesnei auditorijai.

Edmundas Gedgaudas

Giedrės Kaukaitės knygą „Mano Eldoradas“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pasitikus

Neseniai pasirodė ilgai laukta Giedrės Kaukaitės prisiminimų knyga „Mano Eldoradas“. Jos turinį taikliai nusako mažytė paantraštė – „...apie aną ir šį laiką...“ Nepaprastai gyvu, įtraukiančiu, literatūriškai talentingu stiliumi dainininkė knygoje pasakoja ne tik apie savo gyvenimo vingius ir itin turtingą sceninę patirtį, bet atskleidžia ir meno pasaulio kontekstus, dalijasi šiandien aktualiais pamąstymais, pateikia intriguojančius sutiktų menininkų mini portretus.

Vytautė Markeliūnienė

Valentinas Silvestrovas, Katia ir Marielle Labèque su simfoniniu orkestru festivalyje „Gaida“

Į tokią gražią polifoniją šį rudenį susipynė kompozitorių sukaktys, jubiliejai. Toji polifonija net ir vienkartiniame XXXII „Gaidos“ festivalio koncerte (spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje) išniro kaip atgarsis kažko svarbaus iš praeities. Minime Broniaus Kutavičiaus 90-metį, įvairiais lygiais – nuo moksleivių koncertų mokyklose iki profesionalų pasirodymų svarbiausiose koncertinėse institucijose, operos teatruose. Minime ir Vytauto Landsbergio 90-metį, Osvaldo Balakausko 85-metį. Įkvepianti karta!

Darius Kučinskas

Aštuonių koncertų turas žymiausiose JAV koncertų salėse

Apie dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą tylėti negalima. Visa mūsų kultūrinė spauda turėtų apie ją rašyti kasdien. Ypač pastarąsias dvi savaites, kai Mirga Gražinytė surengė aštuonių koncertų turą žymiausiose JAV koncertų salėse. Tai kažkas tokio, ko mes dar nepajėgūs suvokti. Niekada tokių gastrolių ir tokios sėkmės nebuvo patyręs nė vienas mūsų dirigentas. Šis pasiekimas man primena Violetos Urmanos triumfą „Metropolitan“ operoje arba Rūtos Meilutytės olimpinį Londono auksą. Tai mūsų laikmečio ir mūsų laisvos Lietuvos žodis pasauliui. Labai ryškus ir tvirtas.

Laima Slepkovaitė

Festivalio „Vilnius Jazz 2022“ įspūdžiai

„Mes dažnai priimame džiazo laisvę kaip savaime suprantamą dalyką, bet ji tokia nėra. Daugybėje šalių groti džiazą sudėtinga ir net pavojinga. Tai yra politinis veiksmas“, – dalijosi mintimis britų pianistas Alexanderis Hawkinsas, su Neilu Charlesu ir Stephenu Davisu atvėręs festivalį „Vilnius Jazz“ muzika, įkūnijančia giliai susigėrusią į savastį, brandžią laisvę.

Ieva Pakalniškytė

Pokalbis su džiazo saksofonininku Leonardu Pilkausku naujausio albumo „How deep is her voice“ pasirodymo proga

 

Nuo ko prasidėjo tavo muzikinės patirtys ir ieškojimai? Kaip visa ta pradžia išsigrynino į atradimus ir darbus dabarties kūryboje?

Nuo to laiko, kai prieš dešimt metų po studijų užsienyje apsigyvenau Lietuvoje, kasmet suorganizuoju mažą muzikinį projektą ir koncertinį turą su svečiais iš užsienio. Tuose projektuose visada pristatau savo naujas kompozicijas, arba senas, bet jau atliekamas kitaip.

Daiva Tamošaitytė

Violončelininko Rimanto Armono jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje 

Paprastai jubiliejinės datos, jeigu švenčiamos viešai ir pažymi garsių kultūros veikėjų sukaktis, nestokoja pompastikos ir privalomo pagerbimo dozės. Tačiau būna išimčių. Spalio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas liudijo, kad Lietuvos kultūra dar turi asmenybių, kurioms nereikia papildomos paspirties ir reklamos, nes jų darbai kalba už save ir gyvena nepertraukiamą visavertį gyvenimą. Tą vakarą, pavadintą „...Et toute ma vie...“ („...Ir visas mano gyvenimas...“) pasirodė ne tik pats jubiliatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, violončelininkas profesorius Rimantas Armonas, kaip solistas koncerto pradžioje atlikęs Johanno Sebastiano Bacho Preliudą iš Siuitos violončelei solo G-dur, BWV 1007, bet ir jo ištikima bendražygė žmona Irena Uss (fortepijonas), kaip kamerinio ansamblio „Armonas Uss Duo“ narė kartu atlikusi Ottorino Respighi Adagio con variazioni, bei sūnus violončelininkas Edvardas Armonas – visi trys muzikai pagrojo Jurgio Juozapaičio kūrinį „Mėnulio šviesa“ ir Franzo Schuberto Adagio iš „Okteto“ (Alexanderio Vlasovo aranžuotė). Pirmą dalį baigė Enrique Granadoso „Madrigalas“ violončelei ir fortepijonui.

Rengėjų inf.

Pokalbis su Pianiste Hélène Papadopoulos

Pianistė Hélène Papadopoulos gimė Paryžiuje, Prancūzijoje. Strasbūro konservatorijoje pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir su pagyrimu baigė Amy Lin klasę, tuomet grįžo į Paryžių ir tęsė savo studijas „École Normale de Musique Cortot“, kur mokėsi pas Jean-Marc Luisada.

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro debiutas

Jau įprasta, kad rudens sezonas Lietuvos kultūrinių renginių panoramoje yra intensyvus, o norint nepasimesti jų gausybėje tenka apsibrėžti prioritetus. Štai stebint pučiamųjų muzikos pulsą, patraukliomis programomis sostinės renginių gretas papildė naujas festivalis „Vilnius Winds“, visą rugsėjo mėnesį kvietęs susipažinti su naujausiomis pučiamųjų muzikos tendencijomis. Jį inicijavo pastaruoju metu ryškiai debiutuojantis Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, atsisakęs senosios reprezentacinio orkestro tapatybės (anksčiau – „Trimitas“) ir stojęs į kitų to paties rango Lietuvos orkestrų gretas.