Mirgos Gražinytės triumfas

Apie dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą tylėti negalima. Visa mūsų kultūrinė spauda turėtų apie ją rašyti kasdien. Ypač pastarąsias dvi savaites, kai Mirga Gražinytė surengė aštuonių koncertų turą žymiausiose JAV koncertų salėse. Tai kažkas tokio, ko mes dar nepajėgūs suvokti. Niekada tokių gastrolių ir tokios sėkmės nebuvo patyręs nė vienas mūsų dirigentas. Šis pasiekimas man primena Violetos Urmanos triumfą „Metropolitan“ operoje arba Rūtos Meilutytės olimpinį Londono auksą. Tai mūsų laikmečio ir mūsų laisvos Lietuvos žodis pasauliui. Labai ryškus ir tvirtas.

Tai buvo ne tik Gražinytės, bet ir Birmingamo simfoninio orkestro (Didžioji Britanija) gastrolės JAV, kuriose taip pat dalyvavo vienas ryškiausių britų violončelininkų Sheku Kanneh-Masonas. Gastrolės planuotos prieš kelerius metus, bet jas teko perkelti dėl kovido ir Mirgos šeimos pagausėjimo.

Galiausiai įvykęs turas kalba pats už save. Gražinytės koncertai buvo surengti „Granada“ teatre Santa Barbaroje (10 d.); „Segerstrom Center for the Arts“ (11 d.) ir „Disney Hall“ (12 d.) Los Andžele; Mondavi centro Jacksono salėje Sakramente (15 d.); Louise’o M. Davieso simfoninėje salėje San Fransiske (16 d.); „Hill Auditorium“ Detroite (19 d.); Strathmoro muzikos centre Vašingtone (21 d.); „Carnegie Hall“ Niujorke (22 d.).

Koncertų programa truputį keitėsi, bet jos pagrindą sudarė Claude’o Debussy „Jūra“ ir Edwardo Elgaro Koncertas violončelei, atlikti daugiausia kartų. Taip pat skambėjo Thomo Adès „The Exterminating Angel Symphony“; Ralpho Vaughano Williamso „Fantazija Thomo Tallio tema“; Mieczysławo Weinbergo „Žydiškoji rapsodija“; Benjamino Britteno Keturi fragmentai iš operos „Peteris Grimesas“; Josepho Haydno Koncertas violončelei C-dur.

Gražinytės pasirodymą stebėjau spalio 16 d. San Fransisko Louise’o M. Davieso salėje. Pastatyta 1980 m. ir rekonstruota 1992 m. salė pasižymi puikia akustika, suplanavimu, dizainu ir erdve (telpa beveik 3000 žiūrovų). Ji yra svarbiausia ir pagrindinė ne tik San Fransisko, bet ir visos įlankos akademinės muzikos salė. Puikiai išreklamuotas koncertas surinko gausią auditoriją. Tarp klausytojų taip pat buvo ir čia gyvenantys lietuviai, iš vakaro paminėję San Fransisko lietuvių bendruomenės 70-metį. Ypač aktyviai lietuviai rinkosi į koncertus Los Andžele ir Niujorke – ten, kur istoriškai susitelkusios gausesnės mūsų tautiečių bendruomenės.

Koncertus lydėjo išsamūs ir labai palankūs muzikos kritikų straipsniai pagrindiniuose miestų dienraščiuose. Juose aprašyta tiek Gražinytės istorija, tiek dabartinės gastrolių ypatybės (Mirga į gastroles išvyko su visa šeima, kurioje ir keturių mėnesių kūdikis), tiek jos dirigavimo maniera.

Klausantis koncerto San Fransiske buvo malonu stebėti puikų dirigentės ir orkestro ryšį, ypač gerą tarpusavio supratimą ir didelį profesionalumą. Kiekvienas Mirgos mostas, judesys, veido ir, svarbiausia, akių žvilgsnis užtikrintai vedė visą kolektyvą meno aukštumų link. Įvaldžiusi platų raiškos priemonių arsenalą, dirigentė jas taikė labai tikslingai ir racionaliai. Tuo pačiu metu vyko unikalus spontaniškas kūrybos procesas, kuris pirmiausia įtraukė kiekvieną orkestro muzikantą ir visus salėje esančius klausytojus.

Publika maloniai nustebino savo inteligencija ir išsilavinimu. Jokių netyčia krintančių daiktų ar kitokių pašalinių garsų. Priešingai – puikus muzikos supratimas, kūrinių formos suvokimas. Bet publika anaiptol nebuvo konservatyvi ar per daug „objektyvi“ – savo emocijas ir susižavėjimą reiškė audringais plojimais ir ovacijomis. O dirigentę ir solistą kvietė į sceną po kelis kartus ne tik koncerto pabaigoje, bet ir atlikus kiekvieną kūrinį.

Pradėjusi gastroles Vakarų pakrantėje, Gražinytė su koncertais apkeliavo visas Jungtines Valstijas ir savo pasirodymus su orkestru triumfuodama užbaigė garsiojoje „Carnegie Hall“ salėje.