Pučiamųjų muzikos festivalis „Vilnius Winds“

Jau įprasta, kad rudens sezonas Lietuvos kultūrinių renginių panoramoje yra intensyvus, o norint nepasimesti jų gausybėje tenka apsibrėžti prioritetus. Štai stebint pučiamųjų muzikos pulsą, patraukliomis programomis sostinės renginių gretas papildė naujas festivalis „Vilnius Winds“, visą rugsėjo mėnesį kvietęs susipažinti su naujausiomis pučiamųjų muzikos tendencijomis. Jį inicijavo pastaruoju metu ryškiai debiutuojantis Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, atsisakęs senosios reprezentacinio orkestro tapatybės (anksčiau – „Trimitas“) ir stojęs į kitų to paties rango Lietuvos orkestrų gretas. 

Šie pokyčiai, atrodo, nustebino net ir muzikų bendruomenę, o kilusios diskusijos parodė, kad žinios apie pučiamųjų muziką Lietuvoje vis dar ribotos. Vienas diskusijų objektų – sąvokos „simfoninis“ reikšmė, mūsų krašte išimtinai siejama su simfoninio orkestro sudėtimi ar simfoninio ciklo forma. Kaip po festivalio pasakojo orkestro meno tarybos pirmininkas, kompozitorius Laimis Vilkončius, „simfonizmo reikšmė pirmiausia sietina su kolektyvinio muzikavimo tradicija, kildinama iš senovės graikų laikų. Mūsų amžiuje tai paprasčiausiai žymi didelių ansamblių koncertinio atlikimo praktiką. Štai JAV egzistuoja net simfoniniai chorai.“ Kompozitoriui antrino ir orkestro meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Leifas Karlssonas: „Reikėtų pasakyti, kad daugybę metų veikia Pasaulinė simfoninių pučiamųjų orkestrų ir ansamblių asociacija „World Association for Symphonic Bands and Ensembles“ (WASBE), liudijanti šios sudėties orkestrų populiarumą ir universalumą. Vakaruose profesionalūs orkestrai vadinami miestų ar valstybių vardais, pavyzdžiui, „Birmingham Symphonic Winds“, „American Wind Symphony Orchestra“, „Irish Symphonic Wind Orchestra“. Manau, ir mūsų orkestras nėra išimtis – atstovaujame pučiamųjų kultūrai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.“

Priežastys, dėl kurių Lietuvoje vis dar susiduriama su tokiais klausimais, tikriausiai reikalautų atskiro straipsnio, tačiau vien tai leidžia daryti išvadą, kad pučiamųjų kultūra čia iki šiol egzistavo periferijoje. Esant tokiai išeities pozicijai bet kuriam kolektyvui tenka nemenkas iššūkis įrodyti, kad pasirinkta kryptis yra aktuali, kurianti naujas menines galimybes. Kokie pagrindiniai uždaviniai laukia orkestro artimiausiu metu, pasakojo LSPO dirigentas Karolis Variakojis: „Jau keletą metų vienu pagrindinių prioritetų laikome lietuvių autorių kūrybos pristatymą. Šiuo metu orkestras rengia sudėtingą programą – Žibuoklės Martinaitytės, Ritos Mačiliūnaitės ir Dominyko Digimo kūrinius, kurie skambės „Baltic Music Days“ programos metu, festivalyje „Iš arti“. Nors užsienio repertuaras yra tam tikras standartas, į kurį lygiuojamės, norime, kad programas papildytų ir kokybiška lietuvių muzika.“

Pasibaigus festivalio „Vilnius Winds“ maratonui verta apžvelgti plačią vykusių koncertų įvairovę. Festivalis neapsiribojo vien koncertiniais opusais – pristatytos ir alternatyvios programos. Festivalio atidarymo koncerte pasirodę svečiai iš Latvijos, Rygos pučiamųjų orkestras (vyr. dirigentas ir meno vadovas Valdis Butāns), atliko Lietuvoje dar neskambėjusius Imanto Kalniņio, Erico Whitacre’o kūrinius bei garsųjį amerikiečių kompozitoriaus Dana Wilsono Koncertą džiazo fortepijonui, talentingai paskambintą lietuvių pianisto Dmitrijaus Golovanovo.

Antrame festivalio koncerte pristatyta dar kitokia pučiamųjų pusė – į Niujorko Brodvėjų ir muzikinio teatro rampų šviesą nukelianti Kurto Weillio dainų programa, kurią meistriškai įprasmino Rafailo Karpio (tenoras) ir Noros Petročenko (mecosopranas) duetas, o teatrališki dirigento Vytauto Lukočiaus mostai perteikė visą emocinį šių dainų spektrą – nuo komizmo iki tragikos.

Trečiame koncerte „Grab it, Mozart!“ įvyko neįprasta repo ir klasikinės muzikos sąjunga, skambėjusi kultūros bare „Kablys + kultūra“. Programą atliko Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro kamerinis ansamblis, skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto „Gran Partita“ bei Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo ter Veldhuiso kompozicija „Grab it!“. Baigiamajame festivalio renginyje pristatyta orkestrui aukso medalį Nyderlanduose pelniusi virtuoziška programa „Asphalt Coctail“, kurią dirigavo orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Leifas Karlssonas.

Kaip teigė orkestro vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas, minėtas festivalis ir įvykę pokyčiai liudija, kad simfoninė pučiamųjų muzika Lietuvoje iki šiol tarsi neturėjo savo erdvės: „Užimame nišą be konkurencijos, tačiau suprasdami, kad esame šio žanro vėliavnešiai, labai atsakingai žiūrime į naujų programų rengimą, keliame sau vis didesnius iššūkius, tobulindami atlikimo galimybes ir plėsdami repertuarą. Šie pokyčiai, kuriais be galo džiaugiuosi, leidžia lygiuotis į tarptautinio standarto orkestrus. Mūsų naujasis pavadinimas LSPO, manau, puikiai atitinka siekį keistis ir atlikti šių laikų muziką. Pilnos koncertų salės tai jau įrodo.“

Rengėjų inf.