7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (II). Lokys

Mintys apie Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytos operos „Lokys“ premjerą

Operos imasi retas kompozitorius. Ir ne todėl, kad kūrybos ir pastatymo procesas yra ilgas, įtraukiantis daugybę žmonių ir institucijų, būtinas teatro užsakymas ir t.t., bet ir todėl, kad ne kiekvienam šis žanras pagal jėgas. Bronius Kutavičius ilgai svajojo sukurti, kaip pats sakė, „tikrą“, XIX a. stiliaus operą. Tik 2000-aisiais Vilniaus festivalio užsakymu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pastatytas stambiausias Kutavičiaus sceninis veikalas „Lokys“ pagal Prospero Mérimée novelę (Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretas), kuris, palyginti su kitomis lietuviškomis operomis, repertuare išsilaikė rekordiškai ilgai, iki 2007-ųjų.

Scena iš operos „Lokys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Lokys“. M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Tadas Jakas (Daktaras). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Tadas Jakas (Daktaras). M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas (Antrininkas) ir Andrius Apšega (Grafas Šemeta). M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas (Antrininkas) ir Andrius Apšega (Grafas Šemeta). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė) ir Virginijus Pupšys (Pranciškus). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė) ir Virginijus Pupšys (Pranciškus). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega (Grafas), Aurelija Dovydaitienė (Vienaakė senė). M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega (Grafas), Aurelija Dovydaitienė (Vienaakė senė). M. Aleksos nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė (Julija). M. Aleksos nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė (Julija). M. Aleksos nuotr.
Ugnius Babinskas

Apie ką skamba ateities simfonijos?

Pokalbis su kompozicijų simfoniniam orkestrui konkurso „Future Symphony“ rengėjais Jurgiu Kubiliumi ir Adomu Morkūnu-Budriu

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko trečiasis tarptautinio kompozicijų simfoniniam orkestrui konkurso „Future Symphony“ baigiamasis koncertas, kurio metu šiuolaikinės muzikos gerbėjai ir smalsuoliai turėjo galimybę pasiklausyti net penkių premjerų. Kas dvejus metus vykstantis konkursas, šįmet iškėlęs dviprasmybės temą, sulaukė iš viso 22 kūrinių iš 14 skirtingų pasaulio šalių, iš kurių atrinkti ir koncerte atlikti penki patys geriausi.

„Future Symphony“ organizatoriai. Iš kairės: Jurgis Kubilius, Džiugas Daugirda, Adomas Morkūnas-Budrys, Danielius Tuita, Salomėja Petronytė. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ organizatoriai. Iš kairės: Jurgis Kubilius, Džiugas Daugirda, Adomas Morkūnas-Budrys, Danielius Tuita, Salomėja Petronytė. J. Šopos nuotr.
Salomėja Petronytė, „Future Symphony“ orkestras, dir. Adomas Morkūnas-Budrys atlieka laimėtojo Jaspero de Bocko kūrinį  „Was auch geschieht?“. J. Šopos nuotr.
Salomėja Petronytė, „Future Symphony“ orkestras, dir. Adomas Morkūnas-Budrys atlieka laimėtojo Jaspero de Bocko kūrinį „Was auch geschieht?“. J. Šopos nuotr.
Dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys ir „Future Symphony“ orkestras. J. Šopos nuotr.
Dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys ir „Future Symphony“ orkestras. J. Šopos nuotr.
Konkurso finalo dalyvai, organizatoriai ir žiuri nariai. J. Šopos nuotr.
Konkurso finalo dalyvai, organizatoriai ir žiuri nariai. J. Šopos nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Šedevras, ritualas, Kaunas?

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas „Kauno kantata“

Programai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ netrūksta ryškios komunikacijos ir rinkodaros. Šalia kartkartėmis parengtų pranešimų spaudai, paveikiausiai socialiniuose tinkluose, renginiai, projektai pristatomi ir asmeniškai. Kartais informacijos tiek daug, kad ji suveikia priešingai. Panašiai įvyko ir šį kartą – net neplanavau eiti į „Kauno kantatą“. Ne tik dėl alergijos pompastiškiems, proginiams renginiams.

„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Rafailas Karpis. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Rafailas Karpis. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Agnė Stančikaitė. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Agnė Stančikaitė. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Bella Shirin. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Bella Shirin. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Orkestro ir vokalo harmonija

Mintys po Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerto

Rugsėjo 30-osios vakarą Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo orkestro darbu – Georges’o Bizet operos „Karmen“ koncertiniu atlikimu – prasidėjo naujas šio kolektyvo koncertų sezonas. Tai solidi, reikšminga ir ženkli metų pradžia. Į Nacionalinėje filharmonijoje koncertuojančio Valstybinio simfoninio orkestro koncertą susirinko ištikima klausytojų minia. Deja, šių veidų beveik nepamatysime filharmonijos rengiamuose koncertuose. Gal apie tai verta pamąstyti, paanalizuoti?

Gintaras Rinkevičius, Kostas Smoriginas, Edgaras Montvidas, Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, Ieva Prudnikovaitė ir Valstybinis simfoninis orkestras. G. Kaškelio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Kostas Smoriginas, Edgaras Montvidas, Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, Ieva Prudnikovaitė ir Valstybinis simfoninis orkestras. G. Kaškelio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Ieva Prudnikovaitė, Edgaras Montvidas ir Valstybinis simfoninis orkestras. G. Kaškelio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Ieva Prudnikovaitė, Edgaras Montvidas ir Valstybinis simfoninis orkestras. G. Kaškelio nuotr.
Edgaras Montvidas, Ieva Prudnikovaitė ir LVSO. G. Kaškelio nuotr.
Edgaras Montvidas, Ieva Prudnikovaitė ir LVSO. G. Kaškelio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Kaškelio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Kaškelio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Kaškelio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Kaškelio nuotr.
Kostas Smoriginas. G. Kaškelio nuotr.
Kostas Smoriginas. G. Kaškelio nuotr.
Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, Kostas Smoriginas ir LVSO. G. Kaškelio nuotr.
Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, Kostas Smoriginas ir LVSO. G. Kaškelio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (I)

Kamerinės ir orkestro muzikos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje In memoriam Broniui Kutavičiui

Perfrazuotą teksto pavadinimą pasiskolinau iš Osvaldo Balakausko straipsnio „Būdas Kutavičiaus“ antraštės („Kultūros barai“, 1988, Nr. 6). Šį rudenį minint Broniaus Kutavičiaus 90-ąsias gimimo metines ir prieš metus kompozitoriaus netekus, vis dažniau ne tik prisimenama ir atliekama jo kūryba, bet ir atgaminama daugybė senų ir naujų rašytinių bei sakytinių pasvarstymų, nagrinėjimų, įspūdžių, prisiminimų apie šį kultūros fenomeną. Savo guru Kutavičių laiko ne tik jo mokiniai, bet ir visa muzikų bendruomenė – nuo vyriausių, kartu nuėjusių duobėtus kelius iki oficialaus pripažinimo, iki jauniausių, nepažinojusių jo, tačiau atrandančių šią kūrybą kaip begalinį, naują, bet savą pasaulį. Užsienio kolegas muzikus ir dabar regiu sustingusiais iš nuostabos veidais išgirdus Kutavičiaus kūrinį...

Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Vincentui Kupriui

(1937 kovo 25 – 2022 spalio 3)

Gimtasis Paskerdūmio kaimas prie pat Pašušvio, netoli Grinkiškio, dabar Kėdainių rajone. Gražus gamtovaizdis, sotūs namai, didelis sodas ir lemtį išpranašavęs suskilęs dvikamienis ąžuolas: 1941 m. birželio 14 d. Kuprių šeima sovietų buvo ištremta į Sibirą. Nuo šeimos atskirtas tėvas Vincentas žuvo lageryje Krasnojarsko krašte, o motina Jadvyga su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą. 1947 m. slapta su vaikais pabėgusi į Lietuvą, slapstydamasi tėvynės rytmečiais tesidžiaugė dvejus metus – vėl dardėjo į šiaurę... Baikalo gyvenvietėje Bodaibo, vadintoje „Ne dai bog“, mažasis Vincentas susitiko su mokytoju tremtiniu Mykolu Simonaičiu, atvedusiu jį į muzikos pasaulį. 

Vincentas Kuprys (Pilypas) operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincentas Kuprys (Pilypas) operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincentas Kuprys (Didysis inkvizitorius) operoje „Don Karlas“
Vincentas Kuprys (Didysis inkvizitorius) operoje „Don Karlas“
Vincentas Kuprys (Mefistas) operoje „Faustas“. Jekaterinburgo opera
Vincentas Kuprys (Mefistas) operoje „Faustas“. Jekaterinburgo opera
Vincentas Kuprys (Viziris) operoje „Legenda apie meilę“
Vincentas Kuprys (Viziris) operoje „Legenda apie meilę“
Vincentas Kuprys
Vincentas Kuprys
Elvina Baužaitė

Tarp labai gerai ir fantastiškai

Pokalbis su operos soliste Lauryna Bendžiūnaite apie naują projektą, skirtą vaikams

„Snappy Operas“ programa buvo įkurta Didžiojoje Britanijoje „Mahogany“ operos grupės, jos siekis – su jauniausio amžiaus auditorija kurti operas vaikams, bendradarbiaujant su operos meno profesionalais. 2021-ųjų birželis pasitiktas šūkiu „The Year of Snappy Operas“ („Snappy operų metai“). Ši programa atkeliauja ir į Lietuvą. Operos meno edukacijos akivaizdoje kalbamės su „Snappy Operas“ ambasadore Lietuvoje dainininke Lauryna Bendžiūnaite.

Lauryna Bendžiūnaitė. E. Samulionytės nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė. E. Samulionytės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Trys seansai

Šarūno Nako kūrybos koncertai-performansai „Organum“ salėje

Šarūnas Nakas – kompozitorius, muzikantas, švietėjas, eruditas – į Lietuvos kultūros pasaulį it kometa įsiveržė dar studijų metais, iškart suradęs savo unikalų pasaulėvaizdį, kuriame dera visiškai naujas žvilgsnis į komponavimą, scenos meną, kultūros paveldą ir originali įvairių pasaulio tradicijų refleksija. Jis meistriškai suderina akademinę mokyklą, jos griežtus reikalavimus dėl profesionalumo ir eksperimentą, pasireiškiantį kaip hepeningas ar performansas.

Šarūnas Nakas ir Alla Zagaykevych. Koncerto „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Šarūnas Nakas ir Alla Zagaykevych. Koncerto „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Seanso „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Seanso „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Petras Geniušas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Petras Geniušas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Giedrius Nakas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Giedrius Nakas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Juozas Milašius. „Kosminės vibracijos“ J. Šopos nuotr.
Juozas Milašius. „Kosminės vibracijos“ J. Šopos nuotr.
Liudas Mockūnas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Liudas Mockūnas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Šarūnas Nakas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Šarūnas Nakas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Čiurlionio gimtadieniui

Pianisto Alexejaus Volodino rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Šiemet minint 147-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Nacionalinė filharmonija, M.K. Čiurlionio namai Vilniuje ir Tytuvėnų festivalis dovanojo klausytojams pianisto Alexejaus Volodino rečitalį. Atlikėjo biografijoje puikuojasi 2003 m. pergalė Géza Andos konkurse Ciuriche (Šveicarija), Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijos diplomas ir pasaulinio garso legendos Eliso Virsaladzės pavardė – A. Volodinas buvo vienas mėgstamiausių jos mokinių.

Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Alexej Volodin. D. Rudėnaitės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Mūsų Bachas

Lietuvos kamerinio orkestro 62-ojo sezono pradžios koncerto su Andriumi Žlabiu įspūdis

Pastebimą muzikantų kaitą išgyvenantis Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) pradėjo naują sezoną. Rugsėjo 24 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa su neabejotina viršukalne – Andriaus Žlabio su orkestru atliekamais dviem Johanno Sebastiano Bacho klavyriniais koncertais antroje vakaro dalyje. Ir nors pirmoji dalis nuteikė keistai, iškart tenka pasidžiaugti orkestro stabilumu, gebėjimu groti be dirigento, nepastebimai vadovaujant pirmajam smuikui Džeraldui Bidvai.

Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
 Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas