Muzika
Jonė Punytė-Svigarienė
Roger Muraro garsų magija
M.K. Čiurlionio muzikos festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
„Klasika LT“ ir Nacionalinė filharmonija lapkričio 10 d. melomanus pakvietė į gurmanišką puotą: šių metų Tarptautinis M.K. Čiurlionio festivalis prasidėjo prancūzų pianisto Roger Muraro koncertu, kuris, be abejonės, laikytinas vienu įsimintiniausių šių metų Lietuvos koncertinio sezono įvykių. Pianistas jau ne kartą svečiavosi Lietuvoje. Turbūt ryškiausiai atmintin įsirėžęs legendinis Olivier Messiaeno „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ atlikimas, toje pačioje salėje skambėjęs dar 1989 metais.
Laimutė Ligeikaitė
Į muzikinį Everestą
Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje vykusio koncerto, skirto Rusnės Mataitytės jubiliejui
Žinomos smuikininkės, aktyvios dabarties muzikos atlikėjos profesorės Rusnės Mataitytės jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 12 d. netikėtai atvėrė ne vieną sąsają ar laiko ženklą. Turiu omeny ir programą (ypač Bélos Bartóko smuiko koncertą), ir atlikėjus – Rusnę Mataitytę, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą bei tą vakarą dirigavusią viešnią iš JAV Keri-Lynn Wilson, – ir koncerto kontekstus.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Stylus luxurians operos avanscenoje
Baroko muzikos gala koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Lapkričio 6 d. Lietuvos operos ir baleto teatre surengtas baroko muzikos gala koncertas „Roma travestita“, kuriame žibėjo brazilų kontratenoras sopraninas Bruno de Sá.
Donatas Katkus
In memoriam Reinbertui Eversui
(1949–2022)
Spalio mėnesio pabaigoje mirė Reinbertas Eversas – vokiečių gitaristas, gitaros profesorius. Bendravau, gal geriau sakyti – broliavausi, su juo daugiau nei 20 metų. Jis buvo jaunesnis už mane. Valingesnis už mane. Jo savęs matymo žvilgsnis buvo aiškesnis nei mano. Niekas nebūtų manęs įtikinęs, kad jis pasitrauks iš šio pasaulio anksčiau nei aš. Jis buvo tikras, valingas, čia esantis. Reinberto gyvenimas, jo veikla užstojo jį patį. Bet dabar niekas netrukdo įsižiūrėti į tą žmogų – į tokį, kokio iki tol neįsivaizdavau, koks jis buvo iš tikrųjų.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Nešantys šviesą
Leros Auerbach Šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje
Viza Nr. 1628, hakarat hatov, kintsugi.... Viza Nr. 1628 buvo išduota projekto iniciatorės Kristinos Reiko Cooper vyro tėvui Irvingui Rosenui. Jai, japonų kilmės amerikietei, pasirinkusiai būti ir žydų tautos dalimi, tai reiškia šeimą ir vaikus. Kartu ji teigia suprantanti Chiune’s Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai ir pripažįsta hakarat hatov – gėrio matymą pasaulyje ir dėkingumo sampratą.
Laimutė Ligeikaitė
Žanras Kutavičiaus (III). Žanos d’Ark kančia
Mintys po Europos šalių kino forume „Scanorama“ parodyto Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo filmo su specialiai jam Broniaus Kutavičiaus sukurta muzika
Tęsdama nedidelį straipsnių ciklą pasiskolintu iš Osvaldo Balakausko („Būdas Kutavičiaus“) ir perfrazuotu pavadinimu, priėjau prie dar vieno Broniaus Kutavičiaus žanro pavyzdžio – muzikos kinui. Už tokią galimybę didžiausia padėka Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui ir „Scanoramai“ (projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba), kuri spalio 30 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pristatė danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d’Ark aistra“ (1928) su specialiai jam sukurta ir gyvai atliekama Kutavičiaus muzika ir šį seansą skyrė pernai amžinybėn išėjusio kompozitoriaus mirties metinėms ir jo 90-mečiui paminėti (beje, džiugu, kad į „Scanoramos“ programą įtrauktas ir Jono Vaitkaus režisuotas filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) su to paties pavadinimo Kutavičiaus sceninio kūrinio muzika).
Rita Nomicaitė
Muzikinis paminklas didvyriui
Tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio baigiamasis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis vyksta nuo 2011-ųjų, jo rengėjai yra valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Vladas Bagdonas) ir Dominikonų ordinas. Renginio centras – Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, o koncertai aidi įvairiausio dydžio salėse per visą Lietuvą. Plėtojant pamatinę festivalio idėją „priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių“, visi iki šiol įvykę 12 renginių turėjo aktualias potemes. Šiųmetis festivalis, pasipuošęs pavadinimu „Cantus Avium“ – „Dainuojantys paukščiai“, buvo skirtas Šventiesiems Jokūbo metams ir Ukrainai.
Živilė Ramoškaitė
Teatras prie fortepijono
Luko Geniušo rečitalis 32-ajame Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“
Kartais pasigirsta nuogąstavimų, ar „Gaidos“ festivalyje ne per mažai dėmesio skiriama lietuvių muzikai. Vis pagalvoju – ar tai tiesa? Kiek siekia mano atmintis, bent po kelis mūsų autorių kūrinius suskambėdavo kiekvienoje „Gaidoje“. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet jų būdavo visada. Gal dažniau kamerinių opusų, ne simfonijų, ne operų, tačiau pristatyti daugiau stambių formų lietuvių autorių kūrinių, spėju, nebuvo galimybių. Sakant tiesiai, reikėtų kur kas didesnio biudžeto, žinoma, ir visų kūrybinių institucijų nuoširdesnio bendravimo.
Skirmantė Valiulytė
Paženklinti folkloro
Pokalbis su Evaldu ir Daiva Vyčinais
Evaldas ir Daiva Vyčinai – etnomuzikologai. Jų veiklą įvertinus aukščiausiais apdovanojimais – Valstybine Jono Basanavičiaus premija (2002 m. suteikta abiem) ir Nacionaline kultūros ir meno premija (2021 m. suteikta Daivai Račiūnaitei-Vyčinienei) – džiaugėsi visa profesinė bendruomenė ir gausus palaikančiųjų būrys. Savo darbais pelnę ypatingą pagarbą, jos sulaukė ir šiemet abu minėdami jubiliejus.
Alina Ramanauskienė
Trys muzikiniai įspūdžiai iš Kauno
Londono Karališkosios filharmonijos orkestro, Algimanto Kubiliūno ir jo mokinių koncertai bei Giuseppe’s Verdi opera „Nabukas“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkosios filharmonijos orkestras (LKFO) spalio 12 ąją koncertavo Kauno „Žalgirio“ arenoje ir papuošė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Tad ramų, auksu žėrintį spalio vakarą galėjome žavėtis ne tik šio orkestro klasikiniu aiškiu muzikavimu, bet ir lietuviškais akcentais, kuriais buvo papildyta kolektyvo programa.
