Autorius: Darius Kučinskas

Darius Kučinskas

Kovo 21 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Kongresų rūmų Kamerinėje salėje) ir kovo 23 d. Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje (Muzikos salėje) koncertą surengė Ukrainos nacionalinės filharmonijos solistas Jurijus Šutko (fleita) ir Japonijos pianistas bei muzikologas Yusuke Ishii (fortepijonas). Koncertus organizavo Kauno technologijos universiteto Prancūzų kultūros centras (direktorė Birutė Strakšienė) ir šių eilučių autorius. Koncerto programoje – tik prancūzų kompozitorių muzika. Taip pasirinkta dėl to, kad šie koncertai buvo įtraukti į tradicinę Frankofonijos mėnesio renginių programą.

Darius Kučinskas

Pasirodė nauja muzikologės Danutės Petrauskaitės monografija „Juozas Žilevičius ir jo epocha“

Kovo 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kovo 14 d. Kaune, VDU Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (organizavo VDU Lietuvių išeivijos institutas) buvo pristatyta nauja Danutės Petrauskaitės knyga „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2023). Tai jau penktoji mokslininkės knyga, skirta mūsų išeivijos muzikinės kultūros studijoms. Anksčiau dr. Danutė Petrauskaitė yra parašiusi monografijas apie kompozitorių Jeronimą Kačinską, dainininkę Prudenciją Bičkienę, violončelininką Petrą Armoną ir daugiau nei šimtmetį aprėpiančią įspūdingos apimties (tiek temų platumu, tiek puslapių skaičiumi ir net knygos svoriu) monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990. Tautinės tapatybės kontūrai“.

Darius Kučinskas

Minint kompozitoriaus Juozo Gruodžio 139-ąjį gimtadienį, jo gimimo dieną (gruodžio 20 d.), Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriuje buvo surengtas koncertas. Gruodžio ir jo amžininkų – japonų kompozitorių – kūrinius skambino pianistas Yusuke Ishii. Koncertą ir pokalbį su atlikėju vedė Kauno miesto muziejaus muziejininkė, muzikologė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pianistas Yusuke Ishii jau keli metai gyvena Lietuvoje, išmoko lietuvių kalbą ir užsirekomendavo kaip aktyvus mūsų profesionaliosios muzikos atlikėjas bei tyrėjas. Šiuo metu jis yra Kauno technologijos universiteto doktorantas ir rengia disertaciją apie lietuvių išeivijos muzikos modernumą.

Darius Kučinskas

Ne dažnai atkeliauja žinios apie mūsų muzikų pasirodymus Rytų kraštuose. Jei Japonija ar anksčiau dar Kinija retkarčiais patekdavo į mūsų atlikėjų gastrolių maršrutus, tai kitos šalys vis dar išlieka egzotika. Dėl to dėmesį iškart patraukė socialiniuose tinkluose šmėstelėjusi informacija apie pianisto Dainiaus Vaičekonio koncertą Džakartoje (Indonezija). Tai buvo ne tik rečitalis, bet taip pat meistriškumo kursai ir paskaita apie Žasliuose gimusį pasaulinio garso pianistą Leopoldą Godowskį.

Darius Kučinskas

Rugpjūčio mėnesį Mančesteryje (Didžioji Britanija) buvo surengti kasmetiniai vasaros kursai pianistams „Chetham’s International Piano Summer School“. Tai plačiai žinomas ir solidų tarptautinį pripažinimą įgijęs renginys, skirtas įvairaus lygio atlikėjams. Tradiciškai kursai organizuojami dviejų kategorijų – pradedančiųjų ir pažengusiųjų bei profesionalių atlikėjų. Pedagogais kviečiami išskirtiniai pianistai, neretai pasaulinio lygio atlikėjai, tokie kaip Peteris Donohoe. Labai džiugu, kad šių metų vasaros kursų pedagoge buvo pakviesta pianistė Lauryna Šablevičiūtė. Šiais metais Lauryna vedė skaitymo iš lapo ir skambinimo fortepijonu kursus pažengusiųjų kategorijoje ir dalyvavo atidarymo koncerte.

Darius Kučinskas

Įspūdžiai aplankius garsiausias koncertų ir operos sales

Šiais metais greta tiesioginės stažuotės pagal Fulbrighto stipendiją Stanfordo (JAV) universitete buvo galimybė šventinį laikotarpį praleisti Niujorke. Seniai norėjosi čia stabtelėti ir bent epizodiškai susipažinti su šio megapolio, dar vadinamo Didžiuoju obuoliu (Big Apple), muzikiniu gyvenimu. Žinoma, suspėti į visus Niujorke šventiniu laikotarpiu vykstančius renginius neįmanoma. Kaip ir bet kuriuo kitu metu. Nes čia kasdien – kelios dešimtys įvairiausių koncertų, spektaklių, parodų, susitikimų... Teko rinktis. Pasirinkau „nugriebti grietinėlę“ – aplankyti tik pačias žymiausias sales ir pasiklausyti tik geriausiųjų.

Darius Kučinskas

Aštuonių koncertų turas žymiausiose JAV koncertų salėse

Apie dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą tylėti negalima. Visa mūsų kultūrinė spauda turėtų apie ją rašyti kasdien. Ypač pastarąsias dvi savaites, kai Mirga Gražinytė surengė aštuonių koncertų turą žymiausiose JAV koncertų salėse. Tai kažkas tokio, ko mes dar nepajėgūs suvokti. Niekada tokių gastrolių ir tokios sėkmės nebuvo patyręs nė vienas mūsų dirigentas. Šis pasiekimas man primena Violetos Urmanos triumfą „Metropolitan“ operoje arba Rūtos Meilutytės olimpinį Londono auksą. Tai mūsų laikmečio ir mūsų laisvos Lietuvos žodis pasauliui. Labai ryškus ir tvirtas.

Darius Kučinskas

Pianistas Gabrielius Alekna grojo fortepijoniniame kvartete

Birželio 9 d. Birštono kurhauzo salėje ir birželio 11 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje skambėjo kamerinė muzika. Wolfgango Amadeus Mozarto Fortepijoninį kvartetą g-moll (KV 478) ir Gabrieliaus Fauré Fortepijoninį kvartetą Nr. 1 c-moll, op. 15, atliko Kauno styginių kvarteto muzikantai Karolina Beinarytė-Palekauskienė (smuikas), Jurgis Juozapaitis (altas), Saulius Bartulis (violončelė) ir pianistas Gabrielius Alekna.

Lietuvoje ne taip dažnai galima pasiklausyti gero fortepijoninio kvarteto. Priežastis labai paprasta – visi pianistai nori būti žymiais solistais, arba, jei nepavyksta, siekia bent pritarti žymiems vokalistams. O kamerinės muzikos tradicija, jungianti daugiau nei tris gerus muzikantus, tarp kurių būtų ir pianistas, Lietuvoje nėra tokia jau tvirta, kokia galėtų būti. Dėl to mes lyg prarandame (labai retai turime progą pasiklausyti koncertuose) nemažai nuostabių kūrinių, parašytų fortepijoniniams kvartetui, kvintetui ar dar didesnės sudėties kameriniams ansambliams, kuriuose būtinai skambėtų ir fortepijonas.

Į Pažaislio festivalio programą įsispraudęs fortepijoninio kvarteto koncertas priminė, kad kamerinė muzika niekuo nenusileidžia kitiems muzikos žanrams, publikos yra laukiama ir mėgstama. Tiek į Birštoną, tiek į Zapyškį susirinko pilnos salės melomanų. Išties, tikrų muzikos mylėtojų, neišsigandusių nei orų permainų, nei kelio remonto, nukreipusio ne vieną klausytojų ekipažą duobėtu aplinkkeliu. Čia galima būtų plėtoti ir toliau – kodėl melomanai, kodėl ne profesionalai ir pan.? Bet apsistokime prie muzikos.

Darius Kučinskas

Pianistas Gabrielius Alekna skambino Mozartą Kauno filharmonijoje

Kovo 19 d. Kauno filharmonijos Didžiojoje salėje kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru Wolfgango Amadeaus Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 24 c-moll (KV 491) skambino Niujorke gyvenantis ir VDU Muzikos akademijos vizituojančiu docentu dirbantis pianistas Gabrielius Alekna. Tarptautinį pripažinimą pelnęs ir dažniau užsienyje nei Lietuvoje koncertuojantis pianistas šį kartą Kauno publikai pristatė vieną retai pas mus atliekamų Mozarto šedevrų. Koncertas Nr. 24 c-moll sukurtas lygiai prieš 230 metų Vienoje (1786 m. kovo 24 d.). Šį koncertą Mozartas parašė per tris savaites, o dar po poros savaičių atliko Vienos teatro salėje. Repeticijoje koncertą išgirdęs Ludwigas van Beethovenas buvo sužavėtas – „mes nieko panašaus nebesukursime“, – prasitarė savo bičiuliui, pripažindamas Mozarto talentą ir kūrinio genialumą. Neatsitiktinai muzikos kritikai šį koncertą įvardijo kaip patį brandžiausią ir sudėtingiausią šio žanro opusą.

Darius Kučinskas

Dar kartą apie prikeliamus Čiurlionio kūrinius

Šiemet minėjome Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 140-ąsias metines. Daug renginių, įvykių, premjerų, parodų – kaip visuomet, pasak Giedriaus Kuprevičiaus, toks truputį „paūmėjimas“. Tačiau šį kartą Čiurlionio jubiliejus paminėtas dviem ypatingomis premjeromis – rekonstruotos ir atliktos (ir net įrašytos!) dvi nė karto neskambėjusios simfoninės poemos „Dies irae“ ir „Pasaulio sutvėrimas“. Poemą „Dies irae“ lapkričio 20 d. Kauno filharmonijoje atliko Kauno simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Poemą rekonstravo ir instrumentavo kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Poema „Pasaulio sutvėrimas“ suskambo Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, gruodžio 4 d. Ją atliko Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno. Poemą rekonstravo ir instrumentavo kompozitorius Arvydas Malcys.

Iš anksto pasakysiu, kad šių kūrinių atlikimas yra ypač reikšmingas įvykis Lietuvos muzikinės kultūros raidoje. Bene pirmą kartą per daugiau nei šimtą metų susivokėme esantys subrendę objektyviai autoanalizei ir atvirai savikritikai, esame pakankamai tvirti ir laisvi (ir niekieno išoriškai neverčiami!) mąstyti ir permąstyti savo kultūros ištakas. Tautinės kultūros ištakas, susiformavusias XX a. pradžioje, kurioms kertinį akmenį padėjo Čiurlionio kūryba. Tad ką išgirdome ir ką supratome?