Pokalbis su dirigente ir edukatore Raimonda Skabeikaite
Dar gyvenant Mažeikiuose ir mokantis muzikos mokykloje įkurtas vokalinis merginų ansamblis, po to chorinio dirigavimo studijos Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje – tokia buvo Raimondos Skabeikaitės muzikos kelio pradžia. Po nesėkmingo pirmojo bandymo patekti į Graco menų universitetą Austrijoje Raimonda įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, menotyros specializaciją, kurią iškeitė į muzikos edukacijos studijas. Jau kitais metais pradėjo studijuoti chorinį dirigavimą Grace.
Lietuvos kamerinio orkestro koncertas „Mozarto epocha ir XXI amžius“
Sausio 18-osios vakarą Nacionalinėje filharmonijoje surengtame koncerte „Mozarto epocha ir XXI amžius“ įvyko dviejų labai skirtingų, tačiau glaudžiai susijusių muzikinių pasaulių susitikimas. XVIII amžius dažnai vadinamas Mozarto epocha ir įkūnija klasicizmo aiškumą, darnos ir emocinės išraiškos idealus, o pats Mozartas buvo revoliucinga asmenybė, išplėtusi muzikinių formų ir muzikavimo komunikacijos ribas. XXI amžius, priešingai, pasižymi stilių įvairove, eksperimentais ir tradicijos permąstymu per modernizmo prizmę. Koncerto programoje greta amžinųjų Mozarto šedevrų skambėjo šiuolaikinės kompozicijos, taip sukurdamos įdomų dialogą, atskleidžiantį, kaip klasicizmo elegancija ir emocinis universalumas tebeskamba šiandien ir įkvepia dabarties kompozitorius. Girdėjome Maksymo Berezovskio, Valentyno Silvestrovo, Wolfgango Amadeus Mozarto opusus ir Lino Rupšlaukio kūrinio pasaulinę premjerą.








Pokalbis su džiazo kompozitoriumi ir pianistu Viačeslavu Ganelinu
Dar 9-ajame dešimtmetyje išvykęs iš Lietuvos, džiazo muzikos legenda, kompozitorius ir pianistas Viačeslavas Ganelinas čia itin retas svečias, tačiau visuomet labai laukiamas. Visame pasaulyje Vilniaus džiazą išgarsinęs su „Ganelino Trio“ (GTČ), parašęs pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, sukūręs gausybę muzikos kinui, teatrui, šiandien Ganelinas gyvena ir kuria Izraelyje.
Pokalbis su kompozitoriumi Kristupu Bubneliu
Prieš ketverius metus baigęs magistro studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje grįžote į Vilnių. Dėstėte Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovavote vadybos, rinkodaros ir komunikacijos skyriui Lietuvos simfoniniame pučiamųjų orkestre, kūrėte muziką, rašėte tekstus. Šiuo metu Niujorke, Kolumbijos universitete, studijuojate doktorantūroje. Trumpam grįžote į Vilnių, į naujausio savo kūrinio „Calligrammes“ (2024) saksofonų kvartetui premjerą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Muzikos ruduo“.
Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte
Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.
Džiazo pianisto, aranžuotojo ir pedagogo Andrejaus Polevikovo naujo albumo „Folk Tales“ koncertas
Neseniai išleistas ir pristatytas albumas „Folk Tales“ (2023) – jau trečiasis pianisto Andrejaus Polevikovo albumas, tarsi tęsiantis pastarųjų jo muzikos leidinių „Ethnic Mood“ (2017) ir „Upės“ (2020) liniją. Visus albumus sieja ta pati idėja – liaudies dainų ir džiazo sintezė. Gal gali atrodyti, kad liaudies muzika ir džiazas yra du tolimi poliai, tačiau tiek folklore, tiek džiaze daug improvizacijos, teminių variacijų ir tautų kultūrinio autentiškumo, kuris puoselėjimas ir atskleidžiamas kartu improvizuojant.
Festivalio „Vilnius Winds“ koncertas „Macchinaria & Bolero“
Pernai prasidėjęs pučiamųjų muzikos festivalis „Vilnius Winds“ įnešė naujų vėjų į itin gausią renginių pasiūlą sostinėje ir kvietė išgirsti dar neskambėjusių bei rečiau atliekamų kūrinių, tarp kurių buvo galima atrasti šiuolaikinės klasikos interpretacijų ir eksperimentinių projektų. Pernai metų programoje vyko muzikinis dialogas tarp praeities ir modernių meno formų (pvz., Mozartas sutiko repą) ar džiazo muzikos bendrystė su klasika (džiazo koncertas fortepijonui ir orkestrui) bei intriguojančios teatro jungtys, o šių metų festivalio programoje vyravo kūriniai nuo Vienos iki Niujorko, skandinaviška muzika, kameriniai ansambliai ir alternatyvaus roko įkvėptas avangardinis menas.
Įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje ’23“ apžvalga
Rugsėjo 5–10 dienomis vyko įvietintos ir socialiai orientuotos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ (meno vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis), kuriame nepatogūs kontekstai, provokuojančios temos ir intriguojantys sąskambiai kvietė atrasti netikėtas Vilniaus miesto erdves. Taip užbaigtas „Vilniui 700“ skirtų programų ciklas. Šių metų festivalio „Muzika erdvėje“ tema „Užribiai“ nagrinėjo Vilniaus visuomenės ir viešojo gyvenimo paribiuose ar už ribų liekančias vietoves, bendruomenes, procesus. Pristatyti vienuolikos menininkų ir kompozitorių iš Lietuvos bei užsienio darbai.








„Trio Agora“ koncertas, skirtas albumo „Hotel Tango“ pristatymui
Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 27 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje „Trio Agora“ pristatė trečiąjį savo albumą „Hotel Tango“ (išleido „Accentus Music“, Vokietija). Tai pirmas Lietuvoje pristatymo koncertas, pernai jis nuskambėjo Berlyno filharmonijoje. Albumas kurtas net ketverius metus, įrašytas Paliesiaus dvare, o jo rezultatas, sakyčiau, – tikras muzikinis epogėjus.






Michaelo Gordono kūrinio „Resonance“, skirto Vilniui, pasaulinė premjera
Liepos 5 d. įvyko paskutinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Muzika Vilniui“ koncertas, kuriame skambėjo vieno žinomiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečio Michaelo Gordono kūriniai ir buvo pristatyta pasaulinė premjera, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms. Kitą dieną, Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimą, Vilniaus rotušėje buvo galimybė susitikti su pačiu kompozitoriumi, jį kalbino kompozitorė Justina Šikšnelytė.






