7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aldona Eleonora Radvilaitė

Lietuviškos muzikos legendos

Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo dvigubo albumo „Legendos“ pristatymo koncertas Rotušėje

Nudžiugino puikus Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo neseniai įrašytos dvigubos vinilinės plokštelės „Legendos“ pristatymo koncertas, vykęs gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje. Brandžių atlikimo meno meistrų, talentingų asmenybių traktuojami legenda tapusių lietuvių kompozitorių opusai skambėjo taip įtaigiai ir prasmingai, kad galima buvo didžiuotis Lietuvoje turint įspūdingų pasaulinio lygio kūrėjų ir sugebančių įsigilinti į jų meno prasmę interpretatorių.

Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Rokas Zubovas ir Glebas Pyšniakas. A. Radvilaitės nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Prabanga būti pačiu savimi

Pokalbis su muzikologu, vargonų restauratoriumi Rimantu Guču

Lietuvos kompozitorių sąjungos sumanytuose „Vakaruose su muzikologais“ lapkričio mėnesį įvyko pirmasis toks susitikimas – su muzikologu Rimantu Guču, kuriam šiais metais sukako 80 metų. Susitikimas žaižaravo žaismingai improvizuotu dialogu, buvo rodomos nuotraukos, tarp jų ir paties Gučo darytos meniškos ir istoriškai vertingos fotografijos, palydimos spalvingais autoriaus komentarais. Vakarą vedė ir sukaktuvininką kalbino muzikologė, vargonininkė Eglė Šeduikytė-Korienė.

Rimantas Gučas prie Vilniaus universiteto Mažosios aulos vargonų, 1979 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Rimantas Gučas prie Vilniaus universiteto Mažosios aulos vargonų, 1979 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Eglė Šeduikytė-Korienė. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Eglė Šeduikytė-Korienė. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Vytautas Landsbergis. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Vytautas Landsbergis. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Elegantiškas kvintetas

Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto koncertas atgijusioje Filharmonijos Mažojoje salėje

Gruodžio 4 d. Nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje klausytojus džiugino Kristupo pučiamųjų instrumentų kvintetas. Mažoji salė buvo pilna klausytojų, nors ne vienas jų erdvioje fojė ieškojo kelio. Juk tik visai neseniai po daugelio metų čia vėl pradėti rengti koncertai. Klausytojai dairėsi ir gėrėjosi ne tik aplinka, bet ir kabančiais rinktiniais meno kūriniais, gobelenais. Akustiškai pavojingoje salėje prieš 40 metų buvo surastas puikus aido balansas. Dabar ji vėl kiek patobulinta. Galima džiaugtis atgijusia jaukia kamerine erdve.

Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. J. Krivicko nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. J. Krivicko nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. Ansamblio archyvo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. Ansamblio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Triumfuosiančio gėrio viltis

Pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje

Pianistas, LMTA profesorius, tarptautinių konkursų laureatas Jurgis Karnavičius – vienas tų muzikos pasaulio veidų, kuriems nereikia papildomos reklamos. Jam, sukaupusiam didelę kamerinio muzikavimo ir bendradarbiavimo su operos solistais patirtį, kelias į sceną visada buvo atviras ir lydimas pagarbos. Žavi ne tik pianisto profesionalumas ir interesų akiratis, bet ir didelė vidinė inteligencija, o jo kukli ir santūri asmenybė atsiskleidžia per galimybę apmąstyti platesnę pasaulio panoramą, išreikšti savo poziciją dieviškąja muzikos meno forma. Jurgis Karnavičius išties atrodo uždara asmenybė, sukaupusi turtingą dvasinę patirtį.

Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Jaunas ir pripažintas

Pianisto Martíno García García koncertas Paliesiaus dvare

Pastarosios savaitės Lietuvoje ypač turtingos užsienio pianistų koncertų. Rodos, ką tik žavėjomės  šarmingu Roger Muraro skambinimu, įspūdingu Kevino Kennerio pasirodymu, o lapkričio 26-ąją Paliesiaus dvare sužibo Martíno García García žvaigždė. Pirmąsyk Lietuvoje koncertavęs 26-erių ispanų pianistas savo biografijoje jau turi nemažai tarptautinių konkursų laurų, kurių svarbiausius susižėrė praėjusiais, 2021 metais: tai I premija Klivlando tarptautiniame pianistų konkurse bei du apdovanojimai XVIII tarptautiniame Fryderyko Chopino pianistų konkurse, kur buvo įvertintas III premija ir prizu už geriausią koncerto su orkestru atlikimą.

Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Racionalusis meistras

Kevino Kennerio rečitalis M.K. Čiurlionio muzikos festivalyje

Baigiamajame X tarptautinio M.K. Čiurlionio muzikos festivalio koncerte lapkričio 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambino keleto prestižinių konkursų (Fryderyko Chopino, Piotro Čaikovskio, Vano Cliburno ir Ginos Bachauer) laureatas pianistas Kevinas Kenneris. Pasiklausyti jo interpretuojamų Ferenco Liszto, Boriso Liatošinskio bei Fryderyko Chopino kūrinių susirinko daugybė gerbėjų.

Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Kevin Kenner. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nesitikėkite atsikratyti rečitalių

Jubiliejų švenčiančio pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis „Organum“ salėje

Pradėsiu nuo Umberto Eco minties: „Knyga įrodė savo pranašumus, ir neaišku, kaip būtų įmanoma padaryti ką nors geresnio už ją, išlaikant tas pačias funkcijas. Galbūt keisis sudedamosios jos dalys, gal lapus gaminsime ne iš popieriaus. Bet ji liks tuo, kuo yra“ (Jean-Claude Carrière, Umberto Eco „Nesitikėkite atsikratyti knygų“. Vertė Elena Macevičiūtė, Adas Macevičius. Vilnius, „Žara“, 2011).

Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jakšto nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Virpėjimai, vizijos, ošimai...

Lietuviškos premjeros šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose Kaune

Jau antrą kartą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ surengtos „Baltijos muzikos dienos“ (2009 m. savo kelią pradėjęs festivalis pirmąsias „Baltijos muzikos dienas“ surengė 2019 m., pradėjus veikti Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui). Lapkričio 6–19 d. devyniuose koncertuose grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Austrijos atlikėjai: Estijos elektroninės muzikos ansamblis (EMA), Talino naujosios muzikos ansamblis (vadovas Arashas Yazdani), austrų ansamblis NAMES (vadovas Matthias Leboucheris), Kauno miesto simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Imantas Jonas Marijus Šimkus, Jurio Āzerso ir Guntaro Freibergo perkusijos duetas iš Latvijos, ansamblis „Synaesthesis“ (vadovė Marta Finkelštein), Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo Vytautas Lukočius, grojo Sergejus Okruško (klavesinas), Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, kuriam dirigavo Karolis Variakojis, dainavo solistė Gunta Gelgotė, festivalį baigė Latvijos radijo choras. Didžioji dalis koncertų vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės“ fabrike, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Marta Finkelštein atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Marta Finkelštein atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, Imantas Jonas Marijus Šimkus, Marius Baranauskas. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, Imantas Jonas Marijus Šimkus, Marius Baranauskas. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Klaipėdos kamerinis orkestras, dirigentas Vytautas Lukočius. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Klaipėdos kamerinis orkestras, dirigentas Vytautas Lukočius. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
Kristupas Bubnelis

Einu siauru taku virš prarajos

Pokalbis su ukrainiečių kompozitoriumi Valentinu Silvestrovu festivalyje „Gaida“

Šį rudenį klausytojai turėjo ne vieną progą išgirsti žymaus ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo muziką. Spalio 22 d. festivalyje „Gaida“ įvyko jo Devintosios simfonijos, kurią atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), premjera, o spalio 30 d. nuskambėjo 2003 m. sukurta Septintoji simfonija (LNSO dirigavo Vilmantas Kaliūnas). Spalio 23 d. su Vilniuje viešėjusiu kompozitoriumi kalbėjomės apie muzikinės kalbos ypatybes, ankstyvąsias avangardo įtakas bei pastarųjų dešimtmečių kūrybines metamorfozes.

Valentinas Silvestrovas. D. Labučio (ELTA) nuotr.
Valentinas Silvestrovas. D. Labučio (ELTA) nuotr.
Kristupas Bubnelis, Vladimiras Tarasovas ir Valentinas Silvestrovas. D. Labučio (ELTA) nuotr.
Kristupas Bubnelis, Vladimiras Tarasovas ir Valentinas Silvestrovas. D. Labučio (ELTA) nuotr.
Rita Nomicaitė

Prabilęs simboliais

Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ premjera LNOBT

Nelengva patikėti – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo scenoje pastatė didingą, solidų, reprezentacinį nacionalinį veikalą – Felikso Bajoro trijų veiksmų operą-baletą „Dievo avinėlis“ (libretas Rimanto Šavelio, eilės Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos, 1982).

Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija), Steponas Zonys (Titas) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija), Steponas Zonys (Titas) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Moterėlė) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Moterėlė) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Egidijus Dauskurdis, Tomas Pavilionis, Arūnas Malikėnas, Steponas Zonys, Edgaras Davidovičius, Rafailas Karpis operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Egidijus Dauskurdis, Tomas Pavilionis, Arūnas Malikėnas, Steponas Zonys, Edgaras Davidovičius, Rafailas Karpis operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Davidovičius operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Davidovičius operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija), Steponas Zonys (Titas) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonté (Gabija), Steponas Zonys (Titas) operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas