Autorius: Skirmantė Valiulytė

Gegužės 12 d. Vilniaus rotušėje įvyko daug publikos sutraukusios naujos kompaktinės plokštelės „Prancūziški žaidimai“ sutiktuvės. Prieš tai ši plokštelė ir jos sumanytojai mėnesį keliavo po įvairius Lietuvos miestus: Druskininkus, Panevėžį, Alytų, Kėdainius, Varėną, Anykščius, Kauną ir Klaipėdą. Sutiktuvės buvo žaismingos kaip ir plokštelėje skambanti muzika – Prancūzijos muzikos aukso amžiaus kūrėjų George’o Bizet, Gabrielio Fauré, Maurice’o Ravelio ir Erico Satie siuitos fortepijonui keturioms rankoms. „Ačiū, kad šiandien dar kartą prikelsite šiuos prancūzų muzikos šedevrus“, – sutiktuvėse idėjos autoriams ir įgyvendintojams dėkojo ir kartu džiaugėsi Prancūzų instituto Lietuvoje Kalbos atašė Nicolas Torres. Plokštelę, padedant Prancūzų institutui Lietuvoje, įrašė pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. 1997 m. susikūręs ir jau beveik du dešimtmečius gyvuojantis duetas daug koncertuoja, nuo 2005 m. Neringoje rengia tarptautinį muzikos ir ekologijos festivalį „Nepaklusniųjų žemė“, vykdo edukacines programas Lietuvos miestuose, bet va plokštelės lig šiol neturėjo, tad sutiktuvių džiaugsmą stiprina CD premjera šio dueto biografijoje. Prancūzų muzika tokiam debiutui pasirodė itin tinkama.

Skaityti toliau >>

Nr. 21 (1173), 2016-05-27 | Muzika

Sonata ir Rokas Zubovai. Ludo Segers nuotr.

Skirmantė Valiulytė

Pirmas Lietuvių kompozitorių muzikos mušamiesiems CD

Neseniai Lietuvoje išleista kompaktinė plokštelė, pristatanti lietuvių kompozitorių muziką mušamiesiems. Pasak plokštelės iniciatoriaus, entuziastingai su lietuvių kompozitoriais bendradarbiaujančio ir mušamųjų instrumentų repertuarą plečiančio perkusininko Sauliaus Astrausko, tai pirmoji kompaktinė plokštelė, skirta vien Lietuvių muzikai mušamiesiems.

Plokštelėje įrašyti penkių kompozitorių kūriniai. Čia skamba Felikso Bajoro „Improvizacijos Geto tema“ (1995) kontrabosui su garso efektais ir mušamiesiems, Vytauto Barkausko „Intymi muzika“ op. 100 (1993) fleitai ir mušamiesiems, Onutės Narbutaitės „Monograma“ (1992) trim mušamiesiems, Loretos Narvilaitės „Žaibai ir vėjai“ (2009) trombonui ir mušamiesiems bei Vytauto Germanavičiaus „Kosminės erdvės“ (2010) mušamiesiems ir styginių kvartetui. Kompozitoriai atstovauja skirtingas kartas, kūrinių seka atspindi kartų kaitą nuo vyresniųjų kūrėjų iki jaunesniųjų kolegų.

Skaityti toliau >>

Nr. 5 (1157), 2016-02-04 | Kronika | Anonsai

Skirmantė Valiulytė

Ilgaamžė kūryba

Lietuvos dainynų lobyną papildė „Tautinių dainų“ I tomas

Lietuvos Nepriklausomybės šventės ir Vilniaus knygų mugės sutiktuvių džiaugsmą šiemet stiprina leidinys, svariai papildantis Lietuvos kultūros lobyną. Tai – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas Teodoro Brazio užrašytų „Tautinių dainų“ I tomas. Čia publikuotos Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse T. Brazio užrašytos dainos. Knygą sudarė, tomo tekstus klasifikavo, parengė ir redagavo, paaiškinimus parašė, dainų tipų rodyklę ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Melodijas parengė ir redagavo, įvadą ir reziumė parašė Živilė Ramoškaitė. Knygą apipavidalino Rokas Gelažius.

„Teodoras Brazys (1870–1930) – kunigas, aktyvus muzikinės kultūros veikėjas, XX amžiaus pradžioje klojęs pamatus atgimstančios Lietuvos kultūrai. Jis reiškėsi daugelyje sričių: buvo vargonininkas, chorų vadovas, pedagogas, kompozitorius, publicistas ir galiausiai muzikologas, tyręs lietuvių folklorą, bažnytines giesmes, skelbęs straipsnius apie muziką. T. Brazys parašė pirmuosius lietuviškus muzikos vadovėlius. Dar išvertė estetikos pagrindų vadovėlį, kuris liko neišleistas (...). Greta sukurtų originalių sakralinės muzikos veikalų ir liaudies dainų išdailų T. Brazys yra palikęs didelį pluoštą savo paties užrašytų liaudies dainų. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi du dideli rankraštiniai rinkiniai: LTR 205 ir LTR 443, apytikriai datuojami 1918–1919 metais. Juose – 1358 dainos“, – skyriuje „Apie Teodoro Brazio gyvenimą ir darbus“ rašo muzikologė Ž. Ramoškaitė. Šiame knygos skyriuje patraukliai išdėstyta T. Brazio gyvenimo, tarnystės ir nuveiktų darbų faktologija, amžininkų atsiminimai ir tyrėjų mintys labai gyvai perteikia XX a. pradžios atmosferą ir spalvingą T. Brazio asmenybę, kelia didžiulę pagarbą jo nuveiktiems darbams. Knygoje publikuota T. Brazio užrašytos dainos faksimilė geriausia liudija dainų užrašytojo kruopštumą ir atsakomybę – tiksliai fiksuoti natas ir kuo pilniausius dainų poetinius tekstus.

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1113), 2015-02-17 | Muzika | Knygos

Skirmantė Valiulytė

Apie muzikos ir ekologijos, vabzdžių ir meno dermę

Festivalio „Nepaklusniųjų žemė X“ impresijos

Lietuvos festivalių jūron šiemet vėl įsiliejo liepos 6–11 d. Neringoje vykusi „Nepaklusniųjų žemė“. Įsiliejo, bet nepaskendo, išliko savito veido ir originalios dvasios reiškiniu, gyvuojančiu jau dešimt metų. Būtent reiškiniu, nes nuo pat pradžių, 2005-aisiais pretendavo būti kur kas daugiau nei muzikos ir ekologijos festivaliu, kaip įvardyta šio renginio pavadinime. Kokia ji – „Nepaklusniųjų žemė X“? Pasidalysiu dar neataušusiomis karštos festivalio savaitės impresijomis.

Simboliška, jog šiemet sukurtoje festivalio vėliavoje šviečia užrašas „Nepaklusniųjų žemė“ ir tiek, nedetalizuojant, kas tai yra. Susidūrusieji su šia žeme ir jos gyventojais (vadinamais „Nepaklusniaisiais“) netrunka pajusti patekę į teritoriją, kur alsuoja nepaklusnumas rutinai, kur sustabarėti neleidžia improvizacija, kur viskas šiek tiek nenuspėjama ir panašu į nuolatinį kūrybinį vyksmą... Čia muzika siejama su gamtosauga, o nešvariai išgrota nata ar paplūdimyje rasta šiukšlė tampa akstinu valytis ir kurti grožį. Abejingi aplinkai ar prie taisyklių prisirišę ir vargiai netikėtumus pakeliantys asmenys čia sunkiai prigyja. Bet gyvybė „Nepaklusniųjų žemėje“ ir be jų knibždėte knibžda, ir kažkokia magiška trauka sujungia šios žemės gyventojus nematomais giminystės saitais.

Skaityti toliau >>

Nr. 28 (1089), 2014-07-16 | Muzika