Autorius: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Vytautas Bacevičius – ne tik dėl jubiliejaus
Pokalbis su tarptautinio Vytauto Bacevičiaus konkurso rengėjais Dariumi Kučinsku ir Zita Bružaite
Šiais metais minime 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) bei 120-ąsias kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) gimimo metines. Pagrįstai didžiuojamės Čiurlioniu, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų iškilių kūrėjų, jiems skirti dėmesį ne tik jubiliejiniais metais. Vienas pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Bacevičius buvo puikus koncertuojantis pianistas, paliko didelį, vertingą fortepijoninės ir simfoninės muzikos palikimą: operą „Vaidilutė“, baletą „Šokių sūkuryje“, šešias simfonijas, keturis koncertus fortepijonui ir orkestrui, daugiau kaip penkiasdešimt kūrinių fortepijonui.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Muzika gali pasiekti kiekvieną
Lietuvių išeivijos muzikos koncertas – vis dar įvykis Lietuvos koncertiniame gyvenime. Pripažinkim – net pavienis išeivio kūrinys koncerte jau yra įvykis. Kaip ir tokios pjesės pasirodymas pedagoginiame ar konkursiniame kontekste. Tad Bruno Markaičio (1922–1998) kamerinės muzikos koncertai, įvykę Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose gruodžio 4 d. bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje gruodžio 6 d., tikiuosi, bus postūmis šiems kūriniams tapti įprasta mūsų repertuarų dalimi.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Lietuvių išeivijos muzikos gaivintojai
Vlado Jakubėno, Bruno Markaičio ir Jono Švedo kūrinių koncertai
Išeivijos kompozitorių muzikos koncertai – nieko nestebinantis reiškinys, bet tuo pačiu metu ir stulbinantis. Daugiau nei trisdešimt metų esame nepriklausomi, todėl girdėti koncertuose išeivių muziką turėtų būti natūralu. Bet taip nėra. Net vietiniai autoriai į koncertines programas dažniausiai patenka savo jubiliejų proga, tad kaip gali patekti išeiviai, ypač jeigu jų interesams niekas neatstovauja? Būtų natūralu jų muzikos natų ir įrašų rasti bibliotekose ar prekybos vietose, tačiau ir čia padėtis liūdna.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Apie tiesą. Nusiramink ir klausykis
Kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo 75-ojo gimtadienio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Paklausta apie jį neabejodama atsakiau – tai buvo geras koncertas. Ir susimąsčiau – kas koncertą padaro gerą? Koncerte sustojęs laikas? Stebuklo jausmas? Betarpiškas atlikėjų bendravimas su publika? Graudulys, suspaudęs gerklę, kai su visais pakylate aplodismentams? Galiausiai apėmusi tyla, kai viską – sustojusį laiką, stebuklą, šilumą ir graudulį – norisi išsaugoti širdyje kuo ilgiau? Visa tai ir „Nusiramink, klausykis“ – Lauryno Vakario Lopo žodžius, pasakytus pokalbyje su Ingrida Alondere, – kaip credo dabar nešiuosi į koncertus.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Didis esi muzikoje
Penktasis Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų vakaras
Pamenu, kaip stebėjausi per pirmą koncertą 2016 m.: visi Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) Kauno skyriaus kompozitoriai, sakralinė muzika, kūrinių premjeros... Šiandien tai jau tradicija, savo vietą radusi Kauno Šv. Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje, po šv. Mišių sutraukianti pilnutėlę bažnyčią klausytojų.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Virpėjimai, vizijos, ošimai...
Lietuviškos premjeros šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose Kaune
Jau antrą kartą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ surengtos „Baltijos muzikos dienos“ (2009 m. savo kelią pradėjęs festivalis pirmąsias „Baltijos muzikos dienas“ surengė 2019 m., pradėjus veikti Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui). Lapkričio 6–19 d. devyniuose koncertuose grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Austrijos atlikėjai: Estijos elektroninės muzikos ansamblis (EMA), Talino naujosios muzikos ansamblis (vadovas Arashas Yazdani), austrų ansamblis NAMES (vadovas Matthias Leboucheris), Kauno miesto simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Imantas Jonas Marijus Šimkus, Jurio Āzerso ir Guntaro Freibergo perkusijos duetas iš Latvijos, ansamblis „Synaesthesis“ (vadovė Marta Finkelštein), Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo Vytautas Lukočius, grojo Sergejus Okruško (klavesinas), Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, kuriam dirigavo Karolis Variakojis, dainavo solistė Gunta Gelgotė, festivalį baigė Latvijos radijo choras. Didžioji dalis koncertų vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės“ fabrike, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Nešantys šviesą
Leros Auerbach Šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje
Viza Nr. 1628, hakarat hatov, kintsugi.... Viza Nr. 1628 buvo išduota projekto iniciatorės Kristinos Reiko Cooper vyro tėvui Irvingui Rosenui. Jai, japonų kilmės amerikietei, pasirinkusiai būti ir žydų tautos dalimi, tai reiškia šeimą ir vaikus. Kartu ji teigia suprantanti Chiune’s Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai ir pripažįsta hakarat hatov – gėrio matymą pasaulyje ir dėkingumo sampratą.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Šedevras, ritualas, Kaunas?
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas „Kauno kantata“
Programai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ netrūksta ryškios komunikacijos ir rinkodaros. Šalia kartkartėmis parengtų pranešimų spaudai, paveikiausiai socialiniuose tinkluose, renginiai, projektai pristatomi ir asmeniškai. Kartais informacijos tiek daug, kad ji suveikia priešingai. Panašiai įvyko ir šį kartą – net neplanavau eiti į „Kauno kantatą“. Ne tik dėl alergijos pompastiškiems, proginiams renginiams.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Kelianti šiurpulius
Kipro Mašanausko roko operos „1972“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
„1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sodelyje devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ 2022-aisiais, minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato naują kūrinį – roko operą „1972“ apie Kauno pavasario įvykius“, – tokiais žodžiais Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvietė į naujausio Kipro Mašanausko veikalo premjerą.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
„Šviesos simfonija“
Kauno miesto simfoninio orkestro septyniolikto sezono uždarymo koncertas
Ar patikėtumėt, jei pasakyčiau, kad Kauno miesto simfoninis orkestras septynioliktą sezoną baigė... Vienoje? Tačiau čia yra tiesos, nes Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusiame koncerte „Šviesos simfonija“ skambėjo Vienos kompozitorių Ludwigo van Beethoveno ir Antono Brucknerio muzika. Beethoveną skambino Vienoje studijuojanti pianistė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.
