7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Motetų vėrinys muzikos patriarchui

Koncerto, skirto Juozui Naujaliui, Raudondvaryje įspūdžiai

Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje kovo 10 d. tvyrojo gavėnios atgailos šaltis, o kartkartėmis pro langą švystelėjęs saulės spindulys žadėjo šv. Velykų viltį. Bet žvarba net sustiprino skaidrų kaip stiklas choro skambesį ir vargonišką trombonų kvarteto gausmą. Koncertas „Motetų vėrinys“ – jau trečias VšĮ „Iš arti“ organizuotas religinės muzikos projektas. Ankstesniuose – „Voces ex animo“ skambėjo chorinių kūrinių, o „Muzika Dievo namams“ – opusų solistams ir vargonams premjeros. Projektą inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, koncertų ciklą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tokie projektai pritraukia nemažai kūrėjų, o jų nauji kūriniai vėliau tampa koncertinių repertuarų dalimi. Norisi tikėti – ir bažnytinio repertuaro dalimi.

Choras „Polifonija“ ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. D. Stankevičiaus nuotr.
Choras „Polifonija“ ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. D. Stankevičiaus nuotr.
Projekto „Motetų vėrinys“ dalyviai prie paminklo J. Naujaliui. A. Strazdaitės-Ziberkienės nuotr.
Projekto „Motetų vėrinys“ dalyviai prie paminklo J. Naujaliui. A. Strazdaitės-Ziberkienės nuotr.
Koncertas Raudondvario bažnycioje. D. Stankevičiaus nuotr.
Koncertas Raudondvario bažnycioje. D. Stankevičiaus nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Subjektyviai objektyvus

22-ojo tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune įspūdžiai

Regis, visi šių metų renginiai ar įvykiai vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. O rudeniniai šiuolaikinės muzikos festivaliai? Turiu prisipažinti, jog gan pavydžiai sekiau informaciją, o vėliau atsiliepimus apie „Gaidos“ festivalį. Ir kantriai laukiau šiuolaikinės muzikos „atlaidų“ Kaune. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ man yra ir atlaidai, ir apsėdimas vienu metu – šeima nueina į antrą planą, puiki muzika supurto smegenis, įpučia gaivaus vėjo ir atneša naujų minčių. Minčių apie lietuvišką muziką. O dar – lietuviškos premjeros, naujos ir senos pažintys, užsimezgantys ryšiai.

 

Nors jau daugelį metų esu nuolatinė festivalio „Iš arti“ klausytoja, į jo koncertus ateinu tyčia nė nežvilgtelėjus į programą. Tai darau net ne tam, kad „neatsineščiau“ išankstinių nuostatų, o todėl, kad ateinu visiškai užtikrinta programos kokybe ir savanaudiškai noriu būti nustebinta.

 

Festivalį, vykusį lapkričio 9–16 d., simboliškai pradėjo (buvo jo fonu ir tęsėsi visą festivalio laiką) skulptoriaus Luko Šiupšinsko paroda „Urban flora“, jau anksčiau pristatyta meno mugėje ARTVILNIUS’18. Paroda buvo eksponuojame Kauno filharmonijos, kurioje vyko beveik visi festivalio koncertai, vestibiulyje, ją įgarsino Antano Kučinsko teatrologija „Urban drone“. Parodos kuratorė Irena Mikuličiūtė.

Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

„Nesijaudink, būk laimingas“

Kauno pučiamųjų orkestro „Ąžuolynas“ ir violončelininko Deniso Šapovalovo koncerto Kauno filharmonijoje įspūdžiai

Tikriausiai nieko nenustebinsiu prisipažindama į pučiamųjų orkestrus žiūrinti ne tiek nerimtai, kiek šventiškai. Manau, pučiamųjų orkestras daugeliui primena šventę – jie gražūs, pasitempę, žygiuojantys, šventišką dieną grojantys. Tokį „mano sieloj šiandien šventė“ jausmą patyriau lapkričio 17-osios vakarą. Ir tai buvo kitokia šventė, nei prieš tai minėjau.

Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Laimės pojūtis

Koncerto „Baroko šviesa“ Kauno filharmonijoje įspūdžiai

Ši vasara buvo laiminga – lankiausi Leipcige, su pagarbiu virpuliu pėdomis liečiau tą kiekvienam muzikui šventą žemę, kuria vaikščiojo tiek didžiųjų muzikų, ir net ašarojau prie Johanno Sebastiano Bacho kapo Šv. Tomo bažnyčioje... Šis laimės pojūtis dar kartą grįžo lapkričio 7 d. Kauno filharmonijoje klausantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistų parengto koncerto „Baroko šviesoje“ (šią programą vilniečiai išgirdo lapkričio 10 d.).

 

Koncerto sumanytojas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fleitininkas Andrius Radziukynas taip pat teigia, jog klausantis ar grojant barokinę muziką „širdis džiaugiasi, tampi laimingesnis“. Žodį „barokas“ paaiškinę kaip „netaisyklingos formos perlą“, koncerto rengėjai pačią barokinę muziką lygino su įmantriu brangakmeniu, užburiančios šviesos šaltiniu, ir paskyrė koncertą 333-osioms Bacho gimimo metinėms. 

Andrius Puplauskis. Autorės nuotr.
Andrius Puplauskis. Autorės nuotr.
Andrius Radziukynas. Autorės nuotr.
Andrius Radziukynas. Autorės nuotr.
Koncerto akimirka. Autorės nuotr.
Koncerto akimirka. Autorės nuotr.
Koncerto akimirka. Autorės nuotr.
Koncerto akimirka. Autorės nuotr.
Ričardas Vytas, Povilas Jacunskas, Arūnas Kučinskas, Arnas Kmieliauskas. Autorės nuotr.
Ričardas Vytas, Povilas Jacunskas, Arūnas Kučinskas, Arnas Kmieliauskas. Autorės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Žemės ir aukštybių muzika

Pora vasaros atgarsių iš Kauno

Kaip duoklė vasarai, o kartu Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, vieną paskutinių vasaros dienų Kaune skambėjo gražiausios dainos. Per sėkmingą sutapimą rugpjūčio 30-ąją galėjau pasiklausyti dviejų koncertų – grupės „Bani“ iš Sakartvelo koncerto Kauno autobusų stotyje ir lietuviškos vokalinės muzikos Prisikėlimo bažnyčios terasoje. Prisipažinsiu, itin mėgstu vokalinių ansamblių atliekamą muziką, tad buvau nesunkiai suviliota.

 

Trumpas grupės „Bani“ pasirodymas įvyko vidurdienį, nuolatos judančioje ir pilnoje Kauno autobusų stotyje ir akimirksniu užpildė visą laukimo salės erdvę (vakare grupė koncertavo „Adform“ kiemelyje). 2011 m. susibūrusiame ansamblyje „Bani“ dalyvauja Mate Pirtskhelava ir Raulis Bitsadzė – liutna (panduri), vokalas, Besikas Metrevelis – akordeonas, vokalas, Goga Nikoladzė – bosinė gitara, Gela Gogishvilis – vokalas, Besikas Kvitsianis – klavišiniai, vokalas, Bega Migadzė – būgnai. Jie koncertavo Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Koncertą Kauno autobusų stotyje padovanojo Kauno savivaldybė ir „GM Gyvai“. Reikėjo pamatyti ant laukimo salės kėdžių ir grindų susėdusių ir stovinčių klausytojų akis! Jos tarsi bylojo – kaip puiku, kad mes čia! Laukimo salėje tvyrantis džiugesys buvo tiesiog apčiuopiamas.

Ansamblis „Bani“ iš Sakartvelo. Autorės nuotr.
Ansamblis „Bani“ iš Sakartvelo. Autorės nuotr.
Vokalinis kvartetas bazilikos terasoje. Autorės nuotr.
Vokalinis kvartetas bazilikos terasoje. Autorės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Įgarsinti žvilgsniai

„Itališkų filmų naktis“ Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje

Kiekvieną kartą klausydamasi Pažaislio muzikos festivalio koncerto suprantu, jog tai yra privilegija:  išgirsti aukšto meistriškumo atlikėjus, subtiliai parengtą koncerto programą, mėgautis tarsi specialiai tam koncertui sukurta koncertine erdve, patirti kvapą gniaužiantį grožį su pirmomis koncerto natomis ir su niekuo nesulyginamą vasaros vakaro nuotaiką po koncerto.

 

Filmo muzika gali atskleisti būsimus įvykius, parengti žiūrovą netekčiai arba džiaugsmui. Gera muzika gali net išgelbėti prastą filmą, arba atvirkščiai. Jei netikite, kartais išjunkite filmo garsą: aktoriai vaikščios, į kažką žiūrės, šokinės, kris ir viskas bus kažkaip ne taip. Nes nebus keistos nuojautos žvelgiant į įprastus žmones ar namus, neramių styginių pasažų herojui einant tamsiu koridoriumi, mušamųjų atakos užpuolus nežemiškam blogiui. Filmo muzika, arba garso takelis, diktuoja, kaip mums jaustis stebint filmą. Kaip gaila, kad kasdienybėje mūsų žingsnių, pokalbių, žvilgsnių, bučinių nelydi muzika.

„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.
„Itališkų filmų naktis“. Autorės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Muziejuje muzikavo moksleiviai

Respublikiniam jaunųjų atlikėjų festivaliui „Muzika muziejuje 2018“ pasibaigus

„Paliesiu tėvus. Žinokit, kad vaikai jūsų, jauni būdami, turi daugiau už jus patvaros, gyvenimo, o neturėdami kur tos spėkos dėti, panaudoja – ne dėl savo kaltės – blogiems tikslams. Duokit jiems mokslą, kaipo įrankyti pelnyti duoną, o muziką – kaipo pašvelninimui jų sielos, dvasinės dinamikos, ir jūs turėsite tikrai džiaugsmą ir pasigėrėjimą savo vaikų prakilnumu“ (Mikas Petrauskas, Kaip ir išpažintis, „Sandara“, 1927 m.).

 

Neatsitiktinai čia ir festivalio programoje buvo panaudoti šie kompozitoriaus, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autoriaus Miko Petrausko žodžiai. Jis į Lietuvos muzikos istoriją įėjo ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip pedagogas, chorų organizatorius, lietuvybės skleidėjas. Dirbdamas Amerikoje jis būrė jaunus žmones, stengdamasis kelti jų tautinę savimonę, įsteigė „Lietuvių muzikos konservatoriją“. Petrauskų namuose visada buvo vaikų – čia užaugo Miko Petrausko, Kipro ir Elenos Petrauskų vaikai kartu su išgelbėta ir užauginta smuikininke Danute Pomerancaite. Tvirtai tikiu, kad šis namas džiaugiasi, kai čia skamba muzika, šurmuliuoja vaikai. 

Laisvyda Leckutė (smuikas), Vaiva Sodaitytė (violončelė), Arminas Suchovas (fortepijonas). J. Ragaišienės nuotr.
Laisvyda Leckutė (smuikas), Vaiva Sodaitytė (violončelė), Arminas Suchovas (fortepijonas). J. Ragaišienės nuotr.
Greta Dabulskytė (arfa). J. Ragaišienės nuotr.
Greta Dabulskytė (arfa). J. Ragaišienės nuotr.
Amelija Lapinskaitė (klarnetas) ir Marta Lapinskienė (fortepijonas). J. Ragaišienės nuotr.
Amelija Lapinskaitė (klarnetas) ir Marta Lapinskienė (fortepijonas). J. Ragaišienės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Groti Lietuvai

25-ajam fortepijono muzikos festivaliui „Lietuviška gaida 2018“ nuskambėjus

Groti Lietuvai. Būtent tai metai iš metų daro moksleiviai festivalyje, kurio 25-metis gražiai sutapo su Lietuvos Valstybingumo atkūrimo šimtmečio data. Idėja rengti būtent lietuviškos fortepijoninės muzikos festivalį kilo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytojai Ritai Juknevičienei dar pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais. Šiandien – tai prestižinis miesto renginys, džiuginantis klausytojus ne tik gan retai girdimais Lietuvos klasikų opusais, bet ir kasmet išskiriamais vieno kurio nors kompozitoriaus kūriniais. Šis festivalis – ypatingas reiškinys, nes jaunieji atlikėjai ir klausytojai ne tik vėl ir vėl tarsi atkuria ryšius su Lietuvos muzikos praeitimi, taip užtvirtindami savo tautinę tapatybę, bet ir formuoja aiškią gražios muzikinės Lietuvos ateities viltį.

 

Festivalio metu vyko Vytauto Barkausko, Vytauto Klovos kūrinių autoriniai koncertai, Valentino Bagdono, Dalios Kairaitytės, Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Dabulskienės, Nijolės Sinkevičiūtės susitikimai su moksleiviais, grojo žymūs pianistai, skambėjo specialiai šiam festivaliui sukurti kūriniai.

Koncerto M. ir K. Petrauskų namuose dalyviai. J. Ragaišienės nuotr.
Koncerto M. ir K. Petrauskų namuose dalyviai. J. Ragaišienės nuotr.
Sonata Bielionytė. J. Ragaišienės nuotr.
Sonata Bielionytė. J. Ragaišienės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Tarsi piligrimystė

Įspūdžiai iš XXI šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune

Tarsi piligrimystė – o kaip kitaip pavadinti tą kartu patiriamą jausmą, tą bendrą kvėpavimą per premjeras? Piligrimystė – tai kelionė. O kelionėje siekiant tikslo patiriami įvairūs potyriai. Jau dvidešimt pirmą kartą įvykęs Kauno šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ turi savo publiką, kuri (kaip ir aš), nepaisant nieko, paskiria lapkričio mėnesį šiuolaikinei muzikai.

Arturo Bumšteino garso instaliacija „Molinės gerklės“. A. Strazdaites nuotr.
Arturo Bumšteino garso instaliacija „Molinės gerklės“. A. Strazdaites nuotr.
Ansamblio „Yurgaki“ vokalistė Ahyvin Bruno. A. Armono nuotr.
Ansamblio „Yurgaki“ vokalistė Ahyvin Bruno. A. Armono nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Muzika Dievo namams

Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncertai

Spalio mėnesį Kauno kompozitoriai meldžiasi! – sakau drąsiai ir džiugiai. Jau antrą kartą, spalio pabaigoje, kaip graži šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš Arti“ uvertiūra nuskamba Kauno kompozitorių sakralinės muzikos kūrinių premjeros. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) ir Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčiose spalio 28 ir 29 d. buvo atlikti septynių Kauno kompozitorių – Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Algimanto Kubiliūno, Giedriaus Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno ir Giedrės Pauliukevičiūtės kūriniai. Taip pat išgirdome jau klasika tapusių vieno pirmųjų Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus narių – Jono Dambrausko (1892–1982) – giesmių. Kūrinius atliko solistai Simona Liamo, Tomas Ladiga, fleitininkė Aušra Lukoševičiūtė ir vargonininkė Dalia Jatautaitė. Tai jau antrasis VšĮ „Iš Arti“ ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus projektas – 2016 m. sakralinės muzikos premjeras kauniečiai išgirdo koncertų cikle „Voces ex animo“.

Po Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncerto. J. Ragaišienės nuotr.
Po Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncerto. J. Ragaišienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas