7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Lietuvių išeivijos muzikos gaivintojai

Vlado Jakubėno, Bruno Markaičio ir Jono Švedo kūrinių koncertai

Išeivijos kompozitorių muzikos koncertai – nieko nestebinantis reiškinys, bet tuo pačiu metu ir stulbinantis. Daugiau nei trisdešimt metų esame nepriklausomi, todėl girdėti koncertuose išeivių muziką turėtų būti natūralu. Bet taip nėra. Net vietiniai autoriai į koncertines programas dažniausiai patenka savo jubiliejų proga, tad kaip gali patekti išeiviai, ypač jeigu jų interesams niekas neatstovauja? Būtų natūralu jų muzikos natų ir įrašų rasti bibliotekose ar prekybos vietose, tačiau ir čia padėtis liūdna.

Yusuke Ishii M.K. Čiurlionio namuose. D. Kučinsko nuotr.
Yusuke Ishii M.K. Čiurlionio namuose. D. Kučinsko nuotr.
Andrius Vasiliauskas. Asm. archyvo nuotr.
Andrius Vasiliauskas. Asm. archyvo nuotr.
Monika Vasiliauskaitė. Asm. archyvo nuotr.
Monika Vasiliauskaitė. Asm. archyvo nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Apie tiesą. Nusiramink ir klausykis

Kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo 75-ojo gimtadienio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

Paklausta apie jį neabejodama atsakiau – tai buvo geras koncertas. Ir susimąsčiau – kas koncertą padaro gerą? Koncerte sustojęs laikas? Stebuklo jausmas? Betarpiškas atlikėjų bendravimas su publika? Graudulys, suspaudęs gerklę, kai su visais pakylate aplodismentams? Galiausiai apėmusi tyla, kai viską – sustojusį laiką, stebuklą, šilumą ir graudulį – norisi išsaugoti širdyje kuo ilgiau? Visa tai ir „Nusiramink, klausykis“ – Lauryno Vakario Lopo žodžius, pasakytus pokalbyje su Ingrida Alondere, – kaip credo dabar nešiuosi į koncertus.

Kauno valstybinis choras ir Laurynas Vakaris Lopas. R. Štreimikytės nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Laurynas Vakaris Lopas. R. Štreimikytės nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Laurynas Vakaris Lopas. R. Štreimikytės nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Laurynas Vakaris Lopas. R. Štreimikytės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Didis esi muzikoje

Penktasis Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų vakaras

Pamenu, kaip stebėjausi per pirmą koncertą 2016 m.: visi Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) Kauno skyriaus kompozitoriai, sakralinė muzika, kūrinių premjeros... Šiandien tai jau tradicija, savo vietą radusi Kauno Šv. Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje, po šv. Mišių sutraukianti pilnutėlę bažnyčią klausytojų.

Paulė Gudinaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus. R. Ekmano nuotr.
Paulė Gudinaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus. R. Ekmano nuotr.
Koncerto autoriai ir atlikėjai Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. R. Ekmano nuotr.
Koncerto autoriai ir atlikėjai Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. R. Ekmano nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Virpėjimai, vizijos, ošimai...

Lietuviškos premjeros šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose Kaune

Jau antrą kartą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ surengtos „Baltijos muzikos dienos“ (2009 m. savo kelią pradėjęs festivalis pirmąsias „Baltijos muzikos dienas“ surengė 2019 m., pradėjus veikti Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui). Lapkričio 6–19 d. devyniuose koncertuose grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Austrijos atlikėjai: Estijos elektroninės muzikos ansamblis (EMA), Talino naujosios muzikos ansamblis (vadovas Arashas Yazdani), austrų ansamblis NAMES (vadovas Matthias Leboucheris), Kauno miesto simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Imantas Jonas Marijus Šimkus, Jurio Āzerso ir Guntaro Freibergo perkusijos duetas iš Latvijos, ansamblis „Synaesthesis“ (vadovė Marta Finkelštein), Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo Vytautas Lukočius, grojo Sergejus Okruško (klavesinas), Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, kuriam dirigavo Karolis Variakojis, dainavo solistė Gunta Gelgotė, festivalį baigė Latvijos radijo choras. Didžioji dalis koncertų vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės“ fabrike, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Synaesthesis“ atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Marta Finkelštein atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Marta Finkelštein atlieka Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Ansamblis „Names“. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, Imantas Jonas Marijus Šimkus, Marius Baranauskas. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Kauno simfoninis orkestras, Imantas Jonas Marijus Šimkus, Marius Baranauskas. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Klaipėdos kamerinis orkestras, dirigentas Vytautas Lukočius. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
„Iš arti“. Klaipėdos kamerinis orkestras, dirigentas Vytautas Lukočius. Mato Gineikos nuotr. „Iš arti“ archyvai
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Nešantys šviesą

Leros Auerbach Šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje

Viza Nr. 1628, hakarat hatov, kintsugi.... Viza Nr. 1628 buvo išduota projekto iniciatorės Kristinos Reiko Cooper vyro tėvui Irvingui Rosenui. Jai, japonų kilmės amerikietei, pasirinkusiai būti ir žydų tautos dalimi, tai reiškia šeimą ir vaikus. Kartu ji teigia suprantanti Chiune’s Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai ir pripažįsta hakarat hatov – gėrio matymą pasaulyje ir dėkingumo sampratą.

Kauno simfoninis orkestras, Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Kristina Reiko Cooper, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Kristina Reiko Cooper, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kristina Reiko Cooper, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Kristina Reiko Cooper, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Constantine’as Orbelianas, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Constantine’as Orbelianas, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Lera Auerbach, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Lera Auerbach, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Šedevras, ritualas, Kaunas?

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas „Kauno kantata“

Programai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ netrūksta ryškios komunikacijos ir rinkodaros. Šalia kartkartėmis parengtų pranešimų spaudai, paveikiausiai socialiniuose tinkluose, renginiai, projektai pristatomi ir asmeniškai. Kartais informacijos tiek daug, kad ji suveikia priešingai. Panašiai įvyko ir šį kartą – net neplanavau eiti į „Kauno kantatą“. Ne tik dėl alergijos pompastiškiems, proginiams renginiams.

„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Rafailas Karpis. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Rafailas Karpis. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Agnė Stančikaitė. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Agnė Stančikaitė. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Bella Shirin. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Bella Shirin. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
„Kauno kantata“. Karolis Variakojis ir Kauno simfoninis orkestras. G. Jovaišos / Kaunas 2022 nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Kelianti šiurpulius

Kipro Mašanausko roko operos „1972“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

„1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sodelyje devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ 2022-aisiais, minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato naują kūrinį – roko operą „1972“ apie Kauno pavasario įvykius“, – tokiais žodžiais Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvietė į naujausio Kipro Mašanausko veikalo premjerą.

Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš roko operos „1972“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

„Šviesos simfonija“

Kauno miesto simfoninio orkestro septyniolikto sezono uždarymo koncertas

Ar patikėtumėt, jei pasakyčiau, kad Kauno miesto simfoninis orkestras septynioliktą sezoną baigė... Vienoje? Tačiau čia yra tiesos, nes Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusiame koncerte „Šviesos simfonija“ skambėjo Vienos kompozitorių Ludwigo van Beethoveno ir Antono Brucknerio muzika. Beethoveną skambino Vienoje studijuojanti pianistė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.

Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Karolis Variakojis. KMSO nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Atrastieji Juozo Naujalio motetai

Koncertas-pristatymas Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje

Ar galėjo būti simboliškesnis laikas už balandžio 10-osios, Verbų sekmadienio, vakarą, kai Kaune, pilnoje Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje mišrus jaunimo choras „Exaudi“ (meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (vadovė Živilė Tamaševičienė) giedojo atrastuosius Juozo Naujalio (1869–1934) motetus.

Mišrus jaunimo choras „Exaudi“, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Mišrus jaunimo choras „Exaudi“, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Mišrus jaunimo choras „Exaudi“, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Mišrus jaunimo choras „Exaudi“, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras, diriguoja Živilė Tamaševičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras, diriguoja Živilė Tamaševičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Jungtinis choras, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Jungtinis choras, diriguoja Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. U. Šedvilaitės nuotr.
Jungtinis choras. U. Šedvilaitės nuotr.
Jungtinis choras. U. Šedvilaitės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Tarptautiniame Stasio Vainiūno konkurse (I)

Pianistų finalo Kauno valstybinėje filharmonijoje apžvalga

Kaip šiandien galime groti ir varžytis konkursuose, kai kiekvieną dieną sužinome apie naujus, protu nesuvokiamus praradimus Ukrainoje? Ir ar dar galima guostis tuo, kad kiekvieną minutę Žemėje kažkas groja arba dainuoja? Socialiniuose tinkluose nuolat matome nepalaužiamos dvasios simbolį – dainuojančius ir grojančius ukrainiečius, nors negalime būti tikri dėl mus sužavėjusio muziko likimo...

I premijos laureatė Elžbieta Liepa Dvarionaitė. „Kilimas Arts“ nuotr.
I premijos laureatė Elžbieta Liepa Dvarionaitė. „Kilimas Arts“ nuotr.
II premijos laureatas Jonas Šopa. „Kilimas Arts“ nuotr.
II premijos laureatas Jonas Šopa. „Kilimas Arts“ nuotr.
III premijos laureatas Simonas Poška. M. Plepio nuotr.
III premijos laureatas Simonas Poška. M. Plepio nuotr.
Diplomantė Anastasija Šumskaitė. M. Plepio nuotr.
Diplomantė Anastasija Šumskaitė. M. Plepio nuotr.
Diplomantas Casonas Kangas. M. Plepio nuotr.
Diplomantas Casonas Kangas. M. Plepio nuotr.
Diplomantas Simonas Miknius, Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. M. Mikulėno nuotr.
Diplomantas Simonas Miknius, Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. M. Mikulėno nuotr.
Jonas Šopa, Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jonas Šopa, Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. „Kilimas Arts“ nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas