Autorius: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Liudviko Rėzos pėdomis
Pokalbis su klavesinininku bei choro dirigentu Vilimu Norkūnu ir dainininku Giedriumi Prunskumi
Daugeliui muzikų Martynas Liudvikas Rėza (1776, Karvaičiai–1840, Karaliaučius) pirmiausia yra pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ sudarytojas ir autorius. Be to, kad Rėza svarbus kaip folklorininkas ir lietuvių raštijos darbuotojas, jis buvo ir evangelikų liuteronų kunigas, filosofijos daktaras, Lietuvių kalbos seminaro direktorius Karaliaučiaus universitete ir net universiteto prorektorius.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Girdintys tylą ir mišką
Alberto Navicko oratorija „miške“
Kaune, Mykolo Romerio universiteto istorinėje Aktų salėje, įvyko „Operomanijos“ prodiusuota Alberto Navicko oratorijos „miške“ premjera šiame mieste (pasaulinė premjera – 2025 m. spalio 19–20 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje). Kūrinį atliko Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše).
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Tembrų magija
Arfininkės Joanos Daunytės ir pianistės Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kas gali būti geriau už saulėtą ir pavasarišką sekmadienio vakarą, arfa ir fortepijonu atliekamą prancūzišką ir lietuvišką muziką? Tai – nekasdienis įvykis, tad kovo 22 d. Kauno valstybinės filharmonijos Mažoji salė buvo sausakimša. Arfininkė Joana Daunytė ir pianistė dr. Eglė Kižytė-Ramonienė skambino Claude’o Debussy, Maurice’o Ravelio, Olivier Messiaeno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Arvydo Malcio kūrinius. Kaip buvo žadama, koncerte susipynė prancūzų impresionizmo maniera ir jautri lietuvių tapatybė, radosi dviejų kultūrų dialogas, tiltas tarp istorinių tarpsnių. Koncerte muzikės komentavo atliekamus kūrinius, atskleidė jų sukūrimo aplinkybes.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Laiko ženklų palytėta
Vytauto Klovos opera „Pilėnai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kovo 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko išskirtinis koncertas, skirtas kompozitoriaus Vytauto Klovos šimtmečiui.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Muzikinės tapatybės sergėtojai
Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalio dalyvių mintys
Tęsiant Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalio sumanymą, kurį daug metų įgyvendino Kauno valstybinė filharmonija, Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis (Baltic and Nordic Music Festival) 2024 m. atsinaujino kitu pavadinimu ir turiniu. Tuomet įvyko koncertai, apimantys džiazą, folklorą ir kamerinę muziką, o 2025-ųjų rudenį festivalio (rengia VšĮ „Akantas“) programoje skambėjo kamerinė, chorinė ir orkestrinė skirtingų stilių muzika.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Sviesti pirštinę istorijai
Pirmasis tarptautinis Vytauto Bacevičiaus pianistų konkursas Kaune
Šventė, įvykis, pagarbinimas – tokiais žodžiais buvo atsiliepiama apie pirmąjį Vytauto Bacevičiaus pianistų konkursą, kurio finalas vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje rugsėjo 14 dieną. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinių metų ir daugybės vardinių konkursų, kuriuose skamba patogi, daugumos muzikantų repertuarų muzika, fone išdygo jis – dvigubas, kompozitorių ir pianistų, Vytauto Bacevičiaus konkursas, avangardiškai pareikalavęs šiuolaikinės muzikos.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Laiko atspindžiai fortepijonu
Pianistės Marijos Mirovskos koncertas „Atspindžiai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje
Fortepijoninė muzika nesunkiai į koncertus pritraukia įvairiausią auditoriją. Fortepijono repertuaro gausa, tembro ir išraiškos galimybės yra stulbinančios, o žanrinė kūrinių įvairovė leidžia sudaryti netikėtas ir stebinančias programas. Pianistės, meno daktarės ukrainietės Marijos Mirovskos, nuo 2011 m. gyvenančios Lietuvoje, programa „Atspindžiai“, Kauno valstybinėje filharmonijoje skambėjusi balandžio 4 d., buvo būtent tokia – netikėta ir maloniai nustebinusi.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Vytautas Bacevičius – ne tik dėl jubiliejaus
Pokalbis su tarptautinio Vytauto Bacevičiaus konkurso rengėjais Dariumi Kučinsku ir Zita Bružaite
Šiais metais minime 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) bei 120-ąsias kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) gimimo metines. Pagrįstai didžiuojamės Čiurlioniu, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų iškilių kūrėjų, jiems skirti dėmesį ne tik jubiliejiniais metais. Vienas pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Bacevičius buvo puikus koncertuojantis pianistas, paliko didelį, vertingą fortepijoninės ir simfoninės muzikos palikimą: operą „Vaidilutė“, baletą „Šokių sūkuryje“, šešias simfonijas, keturis koncertus fortepijonui ir orkestrui, daugiau kaip penkiasdešimt kūrinių fortepijonui.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Muzika gali pasiekti kiekvieną
Lietuvių išeivijos muzikos koncertas – vis dar įvykis Lietuvos koncertiniame gyvenime. Pripažinkim – net pavienis išeivio kūrinys koncerte jau yra įvykis. Kaip ir tokios pjesės pasirodymas pedagoginiame ar konkursiniame kontekste. Tad Bruno Markaičio (1922–1998) kamerinės muzikos koncertai, įvykę Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose gruodžio 4 d. bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje gruodžio 6 d., tikiuosi, bus postūmis šiems kūriniams tapti įprasta mūsų repertuarų dalimi.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Lietuvių išeivijos muzikos gaivintojai
Vlado Jakubėno, Bruno Markaičio ir Jono Švedo kūrinių koncertai
Išeivijos kompozitorių muzikos koncertai – nieko nestebinantis reiškinys, bet tuo pačiu metu ir stulbinantis. Daugiau nei trisdešimt metų esame nepriklausomi, todėl girdėti koncertuose išeivių muziką turėtų būti natūralu. Bet taip nėra. Net vietiniai autoriai į koncertines programas dažniausiai patenka savo jubiliejų proga, tad kaip gali patekti išeiviai, ypač jeigu jų interesams niekas neatstovauja? Būtų natūralu jų muzikos natų ir įrašų rasti bibliotekose ar prekybos vietose, tačiau ir čia padėtis liūdna.
