Muzika

Beata Baublinskienė

Alma Mater jubiliejui

Vasario 5–9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) sesija. Penkias dienas įvairiose LMTA erdvėse buvo rengiami meistriškumo kursai, vyko koncertai.

Vasario 7-ąją LMTA Didžiojoje salėje surengtas iškilmingas ECMA koncertas buvo skirtas ypatingai datai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 85-osioms įkūrimo metinėms. 1933 m. būtent vasario 7 d. tuometinis Lietuvos švietimo ministras pasirašė dokumentą dėl Konservatorijos steigimo. Pirmasis jos vadovas kompozitorius Juozas Gruodis būtų tikrai pasidžiaugęs tuo, ką 2018-ųjų vasario 7 d. koncerto publika išgirdo nuo scenos.

Pasirodė keturi ECMA sesijos dalyviai – „Duo CoLore“ ir styginių kvartetas „Festivo“ (LMTA), styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija) bei fortepijoninis trio „Helios“ (Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija).

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su pianiste profesore Birute Vainiūnaite belaukiant tarptautinio Stasio Vainiūno konkurso

Atrodo, ką tik, praėjusiame tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse, klausėmės įtaigių Justo Čeponio ar prancūzo Thibault Lebruno, pasidalijusių antrąją vietą, interpretacijų, arba fortepijoninio trio „Delta“, laimėjusio kamerinių ansamblių kategorijoje. Tačiau iki jau VIII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso, vėl subursiančio tarptautinę muzikų bendruomenę Lietuvoje, beliko vos pora savaičių. Renginiui artėjant, apie talentingą ir įkvepiančią Stasio Vainiūno asmenybę kalbėjomės su maestro dukra, pianiste, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Birute Vainiūnaite.

Beata Baublinskienė

Baltijos šalių akademijų orkestras ir Modestas Barkauskas sukūrė muzikinę šventę Kaunui

Misija įmanoma? Studentų orkestras, muzikuojantis tarsi profesionalus kolektyvas? Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO) koncertu vasario 14 d. Kauno filharmonijoje įrodė, kad tai yra visiškai realu. Žinoma, reikia turėti minty pirmiausia dirigentą Modestą Barkauską, kuris mobilizavo orkestrą tiek menine, tiek žmogiškąja prasme – orkestro reakcija į dirigentą po koncerto parodė, kad jis tapo tikru jaunimo guru; antra – Kauno valstybinės filharmonijos salę, kuri kadaise gal ir nebuvo statyta kaip koncertų erdvė, tačiau akustiškai puikiai atlieka šią funkciją.

Živilė Ramoškaitė

Antrasis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas Kongresų rūmuose

Gintaro Rinkevičiaus inicijuotas Baltijos šalių orkestrų festivalis tęsiasi. Vasario 17 d. Kongresų rūmuose įvyko jau antrasis koncertas, pavadintas „100 stygų“. Scenoje išvydome Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkus – daugiau kaip šimtą. Tikrai įspūdingas vaizdas, gražiai įrėmintas scenos gilumoje išsidėsčiusių net trylikos kontrabosininkų! Tarp matytų savų smuikininkų, altininkų, violončelininkų buvo gausu naujų veidų. Įdėmiai stebint svečių grojimo būdą buvo galima pamatyti, kad jis šiek tiek skiriasi nuo mūsiškių. Latvijos stygininkų, ypač smuikininkų, mokykla visada, kiek pamenu, pasižymėjo ypač aukštu profesionalumu. Šįkart apie tai iškalbingai bylojo meistriški jų nacionalinio simfoninio orkestro smuikų, altų ir violončelių grupių koncertmeisterių soliniai intarpai ir ypač šių atlikėjų išgaunama garso kokybė. Gal latvių muzikantai groja geresniais instrumentais?!

Algirdas Klova

Naujos vinilinės plokštelės Knygų mugėje

Vis kylant susidomėjimui ir gausėjant vinilinių plokštelių, VšĮ „Vinilo studija“ dar 2016 m. pradėjo leisti plokštelių seriją „Lietuvos roko ir popmuzikos archyvas“. Šio tęstinio projekto tikslas –deramai įamžinti Lietuvos roko ir popmuzikos kūrėjų palikimą, populiarinti aukščiausios kokybės analoginių muzikos laikmenų kultūrą, išleisti ir išplatinti istoriškai reikšmingus Lietuvos roko ir popmuzikos kūrėjų įrašus išskirtinai vinilinių plokštelių formatu. Jau išleista Teisučio Makačino „Disko muzika“, grupės „Saulės laikrodis“ plokštelė „Lauke ir viduje“, grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ „Geltonas“ (pirmasis) albumas ir rinktinė, Lietuvos hiphopo vinilinė plokštelė.

2018 m. „Vinilo studija“ tęsia šią seriją ir jau išleido Stasio Povilaičio ir bliuzo grupės „Senas kuinas“ geriausių dainų plokšteles. Paskutiniu metu kilo didelis susidomėjimas S. Povilaičio muzikiniu palikimu, ir prisiekę gerbėjai jau seniai išpirko visas jo vinilines plokšteles, CD ir MC, todėl prasidėjo piratavimas, parsisiunčiant jo dainas iš interneto ir nelegaliai perleidžiant. Publikuodama geriausių S. Povilaičio dainų albumą „Vinilo studija“ siekia suteikti galimybę klausytojams įsigyti jo vinilinę plokštelę, o kartu plačiau supažindinti Lietuvos bei užsienio melomanų bendruomenę (ypač jaunąją kartą) su šiuo reikšmingu Lietuvai dainininku ir jo indėliu į mūsų šalies muzikinę kultūrą. S. Povilaičio geriausių dainų albumas šiuo metu yra labai aktualus, nes 2017-ieji buvo jubiliejiniai metai – dainininkui būtų sukakę 70. Ir nors 2015 m. jį pasiglemžė sunki liga, daugybės gerbėjų širdyse jis išliks amžinai gyvas ir be galo artimas. 

(1928 01 27 – 2018 02 15)

Sausio 27-ąją profesorius Vaclovas Paketūras šventė 90-ąjį gimtadienį. Vasario 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kompozitoriui būtų įteikusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Tą dieną ir netekome kompozitoriaus, muzikologo, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, daugelio įvairių kartų muzikų Mokytojo.

Paulina Nalivaikaitė

Mintys po pirmojo Baltijos šalių akademijų orkestro koncerto

Šiemet ypač šventiška buvo ne tik pati Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, – bet ir jos laukimas. Ne kartą teko girdėti palyginimus, kad šiemet toks jausmas, tarsi Kalėdų stebuklo belaukiant: tikriausiai negalėjo neįsižiebti džiaugsmo ir didžiavimosi savo šalimi ugnelė, kai visur aplink – didžiulės šventės dvasia. Bent porą savaičių anksčiau buvo aiškiai matomas ir įvairių muzikinių šiai progai dedikuotų renginių suintensyvėjimas, tarp kurių – ir keletas ne vien Lietuvą, bet tris Baltijos šalis pagerbiančiųjų. Štai vasario 9 ir 17 d. skambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai, kuriuose – nemažai šimtmečio ženklų, o vasario 13 d. Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre bei vasario 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko Baltijos šalių akademijų orkestro (BAO) pasirodymai, teko lankytis pirmajame iš jų.

Trijų Baltijos valstybių šimtmečio proga susibūręs orkestras jungia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos bei Latvijos Jāzepo Vītuolo muzikos akademijos studentus ir jaunuosius atlikėjus iš kitų Baltijos regiono šalių (koncerto Vilniuje pradžioje kalbėjęs BAO meno vadovas ir dirigentas Kristjanas Järvi leido suprasti, kad orkestre tautinis margumynas kur kas didesnis, yra ir rusų, ir serbų, matyt, minėtų akademijų studentų). Koncertai Vilniuje ir Kaune buvo pirmojo BAO turo dalis: kolektyvas taip pat grojo (arba gros) Taline ir Tartu (Estija), Cėsyje ir Rėzeknėje (Latvija), Gdanske (Lenkija) ir Berlyne (Vokietija) – gana solidus maršrutas, ir kartu dar viena proga priminti apie Baltijos sesių šventę lenkams ir vokiečiams.

Jonas Vytautas Bruveris

Mintys, inspiruotos naujo televizijos filmo apie Giedrę Kaukaitę

Filmas „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) lyg ir panašus į kitus tokio žanro – pasakojimo apie menininko gyvenimą ir kūrybą – filmus; primenami ir parodomi svarbiausi įvykiai, apie filmo heroję kalba kiti asmenys, aišku, ir ji pati. Šiemet gražų jubiliejų pasitinka ir kūrybinės veiklos 50-metį švenčia dainininkė Giedrė Kaukaitė. 1968-ieji – sėkmingi dainininkės metai: baigta konservatorija, laimėti trys konkursai, pavasarį debiutas Operos ir baleto teatre, o tų pačių metų rudenį prasidėjusi stažuotė Milano teatro „La Scala“ akademijoje.

Rita Nomicaitė

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncertas „Vien tik Haydnas“

Pilnoje Šv. Kotrynos bažnyčios salėje vasario 8 d. įvyko koncertas, kuriame tik vieno, XVIII a. rašiusio kompozitoriaus kūrinius grojo ne gastrolieriai, o tarp mūsų gyvenantis muzikantų elitas. Ir grojo net ne daugumos mėgstamo baroko, o klasicizmo epochos muziką. Ironizuoju, nes kultūros šventę sukūrė reklaminių bruožų neturėjęs koncertas. Net neskelbdamas intencijų pagerbti Lietuvos Respublikos 100-metį, tą padarė netgi geriau už kai kuriuos į tai pretendavusius, dėmesį sutelkusius į kultūrinės komercijos sandorius. Nes aptariamasis vakaras mintis kreipė išimtinai dvasios link, ją nuraminant ir nuskaidrinant, galiausiai žvalinant ir džiuginant. Laisvės jausmo simboliu tapo Josepho Haydno muzika.

Paulina Nalivaikaitė

Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto įspūdžiai

Kultūros terpėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikinius ryšius jau kelis dešimtmečius stiprina Baltijos šalių orkestrų festivalis, rengiamas Valstybinio simfoninio orkestro ir šį kartą sugrįžęs po dvejų metų pertraukos. Šiemet jis nušviestas tikrai ypatingos šventinės auros – visos trys valstybės švenčia savo atkūrimo šimtmetį. Todėl ir trijų festivalio koncertų programos, galima tikėtis, prasmingai įsimbolina šią išskirtinę progą.