Orkestro ir Baltijos vienybė

Misija įmanoma? Studentų orkestras, muzikuojantis tarsi profesionalus kolektyvas? Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO) koncertu vasario 14 d. Kauno filharmonijoje įrodė, kad tai yra visiškai realu. Žinoma, reikia turėti minty pirmiausia dirigentą Modestą Barkauską, kuris mobilizavo orkestrą tiek menine, tiek žmogiškąja prasme – orkestro reakcija į dirigentą po koncerto parodė, kad jis tapo tikru jaunimo guru; antra – Kauno valstybinės filharmonijos salę, kuri kadaise gal ir nebuvo statyta kaip koncertų erdvė, tačiau akustiškai puikiai atlieka šią funkciją. Reikėtų pridurti ir trečiąjį sėkmės komponentą – pačius atlikėjus: kad ir kaip būtų, dalyvauti šiame projekte Estijos muzikos ir teatro akademija, Latvijos Jāzepo Vītuolo muzikos akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija delegavo savo geriausius studentus, jų gretas papildė ir keletas „legionierių“ – studentų iš kitų kraštų, tokių kaip orkestro koncertmeisterė smuikininkė Kata Stojanović iš Serbijos. Visi šie jaunuoliai yra „be penkių minučių“ profesionalūs muzikantai, o kai kurie jau dirba orkestruose, tad, viena vertus, tokio projekto kaip BAO patirtis išties labai naudinga: pastudijavę bendroje orkestro sesijoje Tartu, vasario 8–18 d. jaunimo kolektyvas leidosi į intensyvų koncertų turą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos miestuose. Kita vertus, jaunimas paragavo ir profesionalaus orkestro duonos – kai su vakaro dirigentu prieš koncertą gali būti tik viena repeticija, o rezultato siekiama maksimalaus.

BAO koncertas Kaune buvo skirtas Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui. Trijų Baltijos valstybių šimtmečio proga suburto orkestro pasirodymą laikinojoje sostinėje ypač parėmė ir sveikino Latvijos Respublikos ambasada. Prieš nuskambant muzikai susirinkusiuosius nuo scenos pasveikino Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje J. E. Einaras Semanis: „Estijos, Latvijos ir Lietuvos likimai persipynę. Mes stovėjome susikibę Baltijos kelyje nuo Talino ir Rygos iki Vilniaus. Šių dienų sudėtingame pasaulyje mes taip pat turime laikytis išvien, siekdami to paties tikslo – tai laisvos Baltijos tautos stiprioje ir klestinčioje Europoje. Baltijos valstybių vienybė yra esminė.“ Kauno filharmonijos publika į pastarąjį sakinį sureagavo plojimais, kas parodė, kad „ritualinė“ ambasadoriaus kalba nebuvo suvokta tik kaip formalaus mandagumo gestas.

BAO bei vakaro publiką pasveikino ir LMTA prorektorė Judita Žukienė: „Muzika yra kalba, jungianti tautas, kartas ir nereikalaujanti vertimo. O mūsų muzikai – kūrėjai ir atlikėjai – tampa ryškiausiais mūsų šalies kultūros ambasadoriais.“ Tarp žiūrovų galima buvo išvysti ir tą pačią dieną parodą Kaune atidariusį tapytoją Kristapą Zariņį, beje, Latvijos dailės akademijos rektorių, taip pat daugiau garbingų svečių iš Latvijos, įsiliejusių į filharmonijoje susirinkusią Kauno kultūros ir akademinę bendruomenę.

Vakaro programa iš dalies sutapo su pristatytąja Vilniuje. Koncertą pradėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Diriguojamas M. Barkausko, kūrinys nuskambėjo interpretuojamas mūsų ausiai įprasčiau – ramiau ir drauge didingiau – nei išvakarėse orkestrui diriguojant Kristjanui Jӓrvi. Vedamas įkvepiančios M. Barkausko batutos toliau BAO atliko Piotro Čaikovskio uvertiūrą-fantaziją „Romeo ir Džuljeta“ bei Modesto Musorgskio simfoninį paveikslą „Naktis Raganų kalne“. O užbaigė programą didingu latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko kūriniu simfoniniam orkestrui „Lauda“. Tai 1986 m. sukurtas, gana išplėtotas opusas, kurio turinį nusako pavadinimas (lotyniškai „Lauda“ reiškia „Šlovink“). Tik šis pašlovinimas yra ne tiek džiaugsmingas, kiek skausmingas – muzikos ištarmė artima žinomo lenkų kompozitoriaus Henryko Mikołajaus Góreckio dramatizmui. Kūrinys tirštai orkestruotas, visos instrumentų grupės susiduria su savo iššūkiu ir gauna erdvės pasirodyti. Pedagogine prasme atlikti tokį kūrinį „sveika“, estetine prasme jis svariai apibendrino koncertą ir įnešė šiuolaikiškumo, drauge nebūdamas radikaliai modernus ar avangardinis.

Galima apibendrinti, kad laikinosios sostinės publiką pakylėjo puikus jaunimo orkestro griežimas, o M. Barkauskas dar kartą įrodė esąs pavydėtinos profesinės formos: dirigento interpretacijos buvo meniškai įtikinamos ir nepaprastai įtaigios.

Pabaigai būtų prasminga išvardinti BAO narius iš Lietuvos. Tai Ugnė Čepulytė (fleita), Monika Boreikaitė, Agnė Ivanauskaitė ir Tadas Girčys (obojai), Ignas Daniulis ir Artūras Šukys (klarnetai), Martynas Mažeika (fagotas), Danielius Štrapenskas, Karolina Janulevičiūtė (valtornos), Andrius Stankevičius (trimitas), Ignas Filonovas (trombonas), Danielius Patrikas Kišūnas (tūba), Rūta Šeduikytė (perkusija), Augustina Vizbaraitė, Rugilė Šilalytė (I smuikai), Danielė Brekytė, Iveta Janulytė, Brigita Pažerauskaitė, Kotryna Daunytė (II smuikai), Birutė Ilčiukaitė (altas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Samanta Ignatjeva ir Vincas Bačius (kontrabosai). Orkestro sesijoje ir meistriškumo kursuose Tartu su pučiamųjų grupėmis dirbo obojininkas prof. Robertas Beinaris ir tūbininkas Laimonas Masevičius.

BAO debiutas pavyko. Tačiau ar orkestras, suburtas Baltijos valstybių šimtmečio proga, taps tęstiniu meniniu projektu, parodys laikas. Belieka tikėtis, kad ir ši misija bus įmanoma.