Muzika
Brigita Jurkonytė
Kodėl atklydo paslaptinga žirafa?
Laimio Vilkončiaus miuziklo „Benediktas ir Žirafa“ premjera Vilniaus kongresų rūmuose
„Kurti muziką vaikams, dainuoti ir klausytis mane paskatino Sigito Gedos šiai auditorijai skirta poezija. Sigitas mokėjo su vaikais kalbėtis „suaugusiųjų kalba“. Kažkokiu stebuklingu būdu buvo perpratęs vaikų mąstyseną ir pačių mažiausiųjų žodyną. Taigi Sigito poezijoje neužtikau taip dažnai pasitaikančio dirbtinumo, kai bendraujama ne su tokiais vaikais, kokie jie yra iš tikrųjų, o su tokiais, kokiais norėtume, kad būtų“, – savo inspiracijomis dalijosi kompozitorius Laimis Vilkončius.
Remigijus Vitkauskas
Lietuva pasaulyje skamba
Pokalbis su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene
Gerbiamoji direktore, prieš kurį laiką Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras grįžo iš labai sėkmingų gastrolių Varšuvoje ir Berlyne. Gal išgirstume keletą žodžių apie šių koncertų idėjos gimimą, jos įgyvendinimo kelius ir organizavimo subtilybes?
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno Koncertų salėje – tai bene pagrindiniai LNSO koncertai užsienyje, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Programą ir laiką su salėmis derinome ilgiau nei dvejus metus. Norint, kad koncertai patektų į šių salių programas, teko siūlyti įdomią programą ir atlikėjus. Tad galų gale, be jokios abejonės, šiuo metu įdomiausios ir ryškiausios lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos vardas ir jos pasiūlyta programa įtikino Varšuvos ir Berlyno koncertų organizatorius. Varšuvoje mūsų koncertas buvo įtrauktas į prestižinį ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“, o Berlyne – į intensyvų ir įdomų festivalį „Baltikum“, pristatantį žymiausius trijų Baltijos valstybių atlikėjus ir kompozitorius. Koncertų bukletuose LNSO koncertas įtrauktas būtent į šių koncertų ciklą. Koncertai įvyko bendromis partnerių, organizatorių, rėmėjų, ambasadų, kultūros ministerijos darbuotojų pastangomis. Kaip minėjau, pradėjome organizuoti labai seniai, buvo kreiptasi į Kultūros ministerijos administruojamą Šimtmečio renginių programą, ir gautas finansavimas visai orkestro kelionei, salėms, reklamai. Prie dirigentės, solistų finansavimo Berlyne prisijungė „Konzerthaus“ administracija. Kviečiant svečius, informacijos sklaidoje ir t.t. ženkliai prisidėjo Lietuvos ambasados Varšuvoje ir Berlyne. Jų svečiams buvo skirta apie pusė salės vietų. Galima paminėti, kad Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje yra 1200 vietų, o Berlyno „Konzerthaus“ telpa 1600 klausytojų. Abi salės buvo pilnos, neatėjo tik tie svečiai, kurie išsigando žvarbaus arktinio vėjo, nes buvo tikrai labai šalta. Bukletuose nurodyta ir daug komercinių rėmėjų: „Kauno tiltai“, „Maxima“, „PZU“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber grid“ , „Lotos“, „Litgrid“, „Trakcija, „LitPalink“ visos bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės, ir tos, kurios palaiko glaudžius Lietuvos ir Lenkijos partnerystės ryšius. Neprastai palankiai sutikti koncertai, kuriuose stovėdama publika ovacijomis kelis kartus kvietė atlikėjus ir orkestrą į sceną, atskleidė vieną svarbiausių dalykų – jei mes tokiame aukštame lygyje strateguojame savo prisistatymus užsienyje ir gebame taip iš anksto sutelkti jėgas, vadinasi, galime pasiekti pasaulinio lygio rezultatų. Prieš koncertą Berlyne Europos kultūros televizija ARTE drauge su vokiečių CDF ir LRT rodė filmą apie Mirgą Gražinytę-Tylą. Prie mūsų koncerto prisijungė Mirgos jaunesnioji sesuo Onutė – puiki pianistė, studijuojanti Hanoveryje, atvyko slovakų altininkas Milanas Radičius. Osvaldo Balakausko penkias dainas lietuvių kalba puikiai parengė Katovicų choro grupė, vadovaujama Anos Šostak. Ji ne tik vadovauja chorui, bet yra kompetentinga šiuolaikinės muzikos žinovė. Ne kartą teko matyti A. Šostak apie naujus kūrinius kalbantis su šiuolaikinės lenkų muzikos grandu, dideliu Lietuvos bičiuliu maestro Krzysztofu Pendereckiu. Labai gaila, dėl ligos kompozitorius negalėjo atvykti į koncertą, tačiau žmona Elżbieta Penderecka ne kartą, kvietusi mus į savo organizuojamą Ludwiko van Beethoveno „Velykų festivalį“ Varšuvoje, klausėsi mūsų pasirodymo, ir iš čia pat, po koncerto, parašė susižavėjimo kupiną laišką, ypač išskirdama Balakausko ir Igorio Stravinskio kūrinių interpretacijas. Labai džiaugiamės, nes atsiliepimai atskleidžia, jog klausytojai buvo įkvėpti puikios muzikos ir jos atlikimo.
Algirdas Klova
„Žalvarinis“ eina tolyn
Pokalbis su ansamblio „Žalvarinis“ lyderiu, dainų autoriumi ir gitaristu Robertu Semeniuku
Kadangi grupės „Žalvarinis“ veikla paprastai visada tapatinama su tavimi, turėdamas galimybę kalbėtis apie naują jūsų albumą „Einam tolyn“ norėčiau paklausti, kokia gi buvo šios grupės pradžia ir kuo „Žalvarinis“ tada skiriasi nuo „Žalvarinio“ dabar?
Viskas prasidėjo tuo metu, kai grojau su metalo muzikos grupe „Ugnėlakis“, kuri jau tada turėjo tam tikrų polinkių į pagonišką muzikinę kultūrą. Tarp mūsų draugų buvo nemažai merginų iš folkloro sąjūdžio, todėl įvairūs susitikimai ir pasisėdėjimai po koncertų negalėjo nesibaigti liaudies dainomis ar net sutartinėmis. Liaudies dainą aš pažinau per žmones, kurie myli folklorą, emociškai jį išgyvena, juo mėgaujasi. Ir mane tai palietė, ėmiau folklorą jungti su metaliniu skambesiu. Aišku, ne aš išradau tą žanrą, jis jau buvo visame pasaulyje, bet tai daryti ėmiau ir aš. Per vieną tokių pasibuvimų Sereikiškių parke paėmiau į rankas gitarą ir sugalvojau, kaip savaip suaranžuoti liaudies dainą „Alaus, alaus“. Ji ir tapo „Žalvarinio“ pradžia.
Ingrida Alonderė
Choras – mano tapatybės dalis
Pokalbis su kompozitoriumi ir choro dirigentu Vaclovu Augustinu
Šiemet vasario mėnesį, po ilgų kūrybinių metų, buvo išleista pirmoji kompozitoriaus ir choro „Jauna muzika“ vadovo bei dirigento, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vaclovo Augustino autorinė plokštelė „Tau bet kokios sutemos šviesios“. Ji sudaryta iš dešimties 1996–2017 m. parašytų kompozicijų. Plokštelė pristatyta vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje. Taip pat albumas bus pristatytas koncertuose Kauno VDU Didžiojoje auloje (kovo 16 d.), Vilniaus rotušėje (kovo 21 d.), Šiaulių „Polifonijos“ salėje (kovo 24 d.) bei Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje (balandžio 7 d.). Apie kūrybinius impulsus, chorą, jaudinantį gyvenimą ir tikėjimą pasakoja Vaclovas Augustinas.
Remigijus Vitkauskas
Pavasariui vartus atvėrė koncertai Varšuvoje ir Berlyne
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gastrolių akimirka su Mirga Gražinyte-Tyla
Paskutinę žiemos dieną Varšuvoje spaudė trylikos laipsnių šaltukas, tačiau Filharmonijos Didžiojoje salėje galinga polifonija aidėjo atbundančio pavasario paukščių bei kitokių Dievo sutvėrimų balsai, genialiai sujungti Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ muzikoje. Koncertais Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno „Konzerthaus“ salėje prasidėjo Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio renginiai Europos sostinėse, organizuojami Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui gastrolėse dirigavo didžiulio pripažinimo pasaulyje sulaukusi jauna dirigentė, Birmingamo simfoninio orkestro muzikos vadovė Mirga Gražinytė-Tyla (repeticijose jai talkino asistentas Martynas Stakionis). Koncertų programa – nekasdieniška, tačiau puikiai susisieja su kalendorine metų laikų kaita, atskleidžia technines, menines bei artistines orkestro galimybes, subtiliai atspindi jaunatviškus ir kartu itin brandžius dirigentės M. Gražinytės asmenybės bruožus. Skoningai, drąsiai ir originaliai koncerte skambėjo ne vien Stravinskio partitūra. Orkestras griežė Ramintos Šerkšnytės „De Profundis“ styginių orkestrui, gruzinų kompozitoriaus Vachtango Kachidzės „Bruderschaft“ altui, fortepijonui ir styginių orkestrui, solistai – Milanas Radičius (altas) ir Onutė Gražinytė (fortepijonas), taip pat Osvaldo Balakausko „Penkias dainas Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais“ moterų chorui, smuikui, violončelei, fleitai ir fortepijonui, kurias atliko Katovicų miesto dainininkų ansamblis „Camerata Silesia“ (vadovė Anna Szostak), Algimantas Peseckas (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Valentinas Gelgotas (fleita) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas). Per koncerto Varšuvoje pertrauką ir pakalbinau dirigentę M. Gražinytę.
Živilė Ramoškaitė
Jaunatviška festivalio kulminacija
Baltijos šalių orkestrų festivalyje – Anna ir Lukas Geniušai
Kovo 2-ąją Kongresų rūmuose įvyko trečiasis ir paskutinis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas. Jį vainikavo pianistai Lukas Geniušas su žmona Anna ir Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras.
Laimutė Ligeikaitė
Žaidimas dar nebaigtas
Mintys po Gintaro Sodeikos ir Oskaro Koršunovo operos „Post futurum“ premjeros
Keičiasi šimtmečiai, keičiasi kartos, keičiasi menas, idėjos, prioritetai, žmonės. Naujovės smarkiai lenkia tradicijas, o staigūs ir netikėti virsmai byloja apie kur kas aštresnę ir kontrastingesnę nei teatre gyvenimo dramaturgiją. Kai gretimose gatvėse šurmuliavo Kaziuko turgus, kai pradėjo eiti pareigas naujas direktorius, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nugriaudėjo šiuolaikiškos operos premjera, tuo pat metu netekome mūsų tradicijos, aukštosios operos kultūros (galbūt jau ir nepasiekiamos) legendos Virgilijaus Noreikos.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Įprasminę Johanno Sebastiano Bacho muziką
Mintys po David Geringo ir Iano Fountaino koncerto
Atsistojusi filharmonijos publika pagerbė kovo 3-iosios rytą Amžinybėn išėjusį vieną didžiųjų Lietuvos menininkų – Virgilijų Noreiką. Apibrėžtoje sovietmečio erdvėje uždarytas pasaulinio lygio tenoras žavėjo ypatingu muzikalumu ir protingu dainavimu, darbštumu, saviugda, užsispyrimu, sukūrė įtikinančius vaidmenis. Jis niekada nebus pamirštas. Koncerto atlikėjai violončelininkas David Geringas ir pianistas Ianas Fountainas iš Didžiosios Britanijos V. Noreikos atminimui dedikavo Johanno Sebastiano Bacho Ariją iš siuitos D-dur.
Beata Baublinskienė
In memoriam Virgilijui Noreikai
(1935 09 22 – 2018 03 03)
Kovo 3 d., eidamas 83-iuosius, mirė garsus Lietuvos tenoras, legendinis operos dainininkas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika.
„Aš baisiai noriu, kad manęs klausytų, kiekvieną mano žodį išgirstų. [...] Noriu, kad suprastų, apie ką aš dainuoju. Aš dainuoju publikai“, – interviu žurnalui „Bravissimo“ yra sakęs maestro Virgilijus Noreika.
„Man buvo duota ir drėbtelėta. Nepaprastai greitai mokiausi teksto. Be to, aš niekuomet balsu nesimokiau kūrinių. Visuomet išmokdavau grodamas. Gal procesas užtrunka ilgiau, bet toks buvimas muzikoje man labai sutaupė balsą.“
Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių, 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (solinio dainavimo pagrindus gavo iš Antano Norvaišo). 1953–1958 m. studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje. Dar studijuodamas 1957 m. tapo Operos ir baleto teatro solistu. 1965–1966 m. stažavosi Milano „La Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Bara. 1975–1991 m. ėjo Operos ir baleto teatro direktoriaus pareigas.
Lina Navickaitė-Martinelli
Lietuvos vietininkai muzikoje
Įspūdžiai iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
Vasario 24-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas – vienas tų proginių renginių, kur girdėti ne vien gryna muzikinė programa, bet ir justi papildomas emocinis bei prasminis krūvis. Minimu atveju tai buvo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimas ir „muzikinės ambasadorystės“ idėja – reiškinys rimtesnis ir įvairesnis, nei mes kartais norime įsivaizduoti. Tuo metu, kol vis turime įstatymų leidėjams, lėšų skirstytojams ar tiesiog pragmatiškiau nusiteikusiems bendrapiliečiams įrodinėti kultūros poreikį ir naudą, mūsų menininkai Lietuvoje ir svetur dirba savo darbą ir dažnai sukuria daugiau minkštųjų galių ir pridėtinių verčių, nei įstengtų diplomatinis korpusas.
