Muzika

Živilė Ramoškaitė

Valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo gimtadienio koncertas Kongresų rūmuose

Kad ir ką sakytų prieš šventimus nusiteikę skeptikai, šventės reikalingos. Jos suteikia daug džiaugsmo ir mums nuolat stingančio pozityvumo. Kartais švenčių reikia tam, kad padarytume ką nors išties nepaprasto. Gintaras Rinkevičius jau dvidešimt devynerius metus iš eilės švenčia savo įkurto Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienius. Švenčia tikrai ne bet kaip ir ne dėl paties šventimo. Kiekvienais metais tuo pačiu metu jis su orkestru surengia ypatingą gimtadienio koncertą su įsimenančia nekasdieniška programa. Nuolat nepastoviame mūsų gyvenime toks nuoseklus pastovumas kelia pagarbą.

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su dirigentu, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Modestu Barkausku

2017-ųjų pabaiga vienam ryškiausių jaunosios kartos dirigentų Modestui Barkauskui buvo turtinga sėkmių ir pokyčių. Prestižiniame dirigentų konkurse Lenkijoje laimėjęs bronzinę batutą, neilgai trukus iš maestro Donato Katkaus jis perėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigas. Emocijoms kiek atslūgus, su dirigentu kalbamės į visus poslinkius jau žvelgdami iš nedidelės perspektyvos.

Laima Slepkovaitė

Pokalbis su pianistu ir kompozitoriumi Giedriumi Naku

„Be baimės, pilnas meilės“ („No Fear, Full Of Love“) – tai Giedriaus Nako pirmasis (fiziniu pavidalu) albumas. Jaunas džiazo pianistas prieš gerus dvejus metus vieną semestrą pagal Groningeno Princo Klauso konservatorijos studentų mainų programą studijavo Niujorke ir, įkvėpęs pasaulio džiazo sostinės oro, panoro ten įrašyti savo muziką. Ir ne šiaip, o įrašyti su geriausiais muzikantais, kokius pianistui iš Lietuvos įmanoma prisivilioti. Pasirodo, pasaulio džiazo arenoje nežinomas (kol kas) jaunuolis gali įrašinėti su tuo pačiu būgnininku, su kuriuo mielai dirba Geraldas Claytonas, kontrabosininku iš Pato Metheny „Unity Band“, pirmojo ešelono saksofonininkais ir labai perspektyviomis vokalistėmis.

Rita Nomicaitė

Mintys po Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirto koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru, Estijos vyrų choru ir solistais

Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio koncerto „Baltijos laisvė“ dvasia perteikė jo pavadinime užkoduotą jausmą. Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas vakaras sausio 27-ąją buvo taurus, pakilus, energingas ir kartu – moderniškas. Kaip akcentuoja ir kai kurie mūsų politikai – švenčiame modernios valstybės 100-metį. Koncerto programą sudarė XXI a. parašyti opusai, o jų interpretacijos taip pat kalbėjo šiuolaikiškai.

Rūta Gaidamavičiūtė

(1924 04 15 – 2018 01 20)

Yra žmonių, kurie išeidami paskui save palieka tik šviesių prisiminimų taką. Tokia reto gerumo asmenybė buvo muzikė, ilgametė mokytoja Vida Krakauskaitė. Daugybė kartų turėjo tiesioginio bendravimo dovaną, tačiau nepalyginamai daugiau mokėsi iš jos parengtų vadovėlių, pradedant visus skambinančiuosius lydėjusiu „Jaunuoju pianistu“ ir baigiant daugybe solfedžio vadovėlių, mokymo priemonėmis bendrojo lavinimo mokykloms, metodinėmis priemonėmis pedagogams, net muzikos terminų žodynėliu. Su kolegėmis parengė pirmuosius lietuviškus muzikos literatūros vadovėlius, o su Antanu Jozėnu parengta „Muzika“ I–IV klasėms buvo vienas pirmųjų vadovėlių visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje. Jau Nepriklausomybės laiku, sulaukusi 70-ties, dalyvaudavo konkursuose naujoms mokymo programoms rengti ir juos laimėdavo. Mokytoja su dėkingumu minėdavo savo fortepijono pedagogą kompozitorių Balį Dvarioną, kuris dar jaunystėje nesiūlė gatavų receptų, o privertė sėsti ir kurti pačią.

Justa Adomonytė-Šlekaitienė

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Didžiajame latvių simfoninės muzikos koncerte

Sausio 20 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas buvo pakviesti į Rygą, į Didįjį latvių simfoninės muzikos koncertą, rengiamą jau dvyliktą kartą. Ši graži tradicija prasidėjo 2005-aisiais, muzikologui Arnoldui Klotiņiui pasiūlius taip paminėti latvių simfoninės muzikos 125-metį (1880 m. kompozitorius Andrėjis Jurjānas pirmasis sukūrė „Simfoninį allegro“). O šiemet, švenčiant Baltijos valstybių atkūrimo 100-metį, į šį koncertą pakviesti ir kaimynai lietuviai, kad, M. Pitrėno žodžiais, „pagrotume latvišką muziką lietuviškomis širdimis!“.

Paulina Nalivaikaitė

Birutės Vainiūnaitės kompaktinė plokštelė „Edvard Grieg. Iš „Lyrinių pjesių“

Kompaktinė plokštelė YouTube ir Spotify laikais – jau ne tokio ir įprasto ritualo dalyvė. Vis dėlto grotuve ar kompiuteryje ją paleisti – kas kita, nei panaršius internete susirasti norimą įrašą. Tai labiau koncentruotas, labiau sukauptas procesas – vien jau dėl to, kad reikia plokštelę paimti į rankas, taigi bent kiek atitraukti dėmesį nuo kompiuterio ekrano, o galbūt netgi paskaityti bukletą. Ne toks dažnas įvykis ir naujos kompaktinės plokštelės išleidimas, todėl muzikinio gyvenimo kontekste atkreipiantis dėmesį. Dar smagiau, kai jis pristatomas ne pranešimu spaudai, o koncerto forma.

Goda Marija Gužauskaitė

Festivalio „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“ įspūdžiai

Sausio 11–13 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pirmą kartą vyko šiuolaikinės muzikos festivalis „GED 42: šiuolaikinės muzikos dienos“. Nuskambėjo 27 lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, iš kurių net 19 – pirmą kartą Lietuvoje. Tris vakarus iš eilės akademija skendėjo šiuolaikinės akustinės, elektroakustinės ir elektroninės muzikos vandenyse: nuskambėjo Johno Cage’o muzikos koncertas, pluoštas moderniosios muzikos improvizacijų, net dvylika Kompozicijos katedros studentų naujų kūrinių, o festivalį vainikavo solidus elektroakustinės muzikos koncertas, organizuotas kartu su belgų elektroninės muzikos centru „Centre Henri Pousseur“ ir Lietuvos ansamblių tinklo (LAT), vadovaujamo Vykinto Baltako, muzikantais. Po jo klausytojai buvo pakviesti į Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje vykusį kompozicijos studentų elektronikos darbų pristatymą.

Laimutė Ligeikaitė

Mintys po Kauno miesto simfoninio orkestro koncerto su Vilmantu Kaliūnu ir Pavelu Bermanu

Tikrai nedažnai, deja, apsilankau Kauno valstybinėje filharmonijoje ir Kauno miesto simfoninio orkestro (vadovas Algimantas Treikauskas) koncertuose, bet jaučiu, kad šis miestą puošiantis ir garsinantis kolektyvas sėkmingai atsinaujina ir atranda vis daugiau veiklą skatinančių veiksnių. Praėjusiais metais pasauliniu mastu buvo pripažintos kauniečių ir „Metropolitan opera“ tenoro Johno Osborno bei jau šviesaus atminimo baritono Dmitrijaus Chvorostovskio įrašytos kompaktinės plokštelės (išleido „Delos Music“); neseniai pasirodė informacija, kad orkestras turi turiningų planų ir Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimams, ir paties kolektyvo 13-kos metų sukakčiai, ir šiaip žada nenuleisti rankų per visą sezoną.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistų koncertas

Nacionalinėje filharmonijoje sausio 14-ąją tvyrojo šventiška nuotaika. Pilnutėlė salė, gėlės, tarp publikos – neįprastai daug muzikų. Visus subūrė neeilinis pretekstas: Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistais šį vakarą tapo kolegos, dideliame orkestro kolektyve klausytojų dažniausiai nepastebimi muzikai. Dirigentas, įgyvendindamas savo interpretacinius sumanymus, visus suvienija į vientisą lydinį, o atskirus solistus išgirstame tik soliniuose epizoduose. Jau gražia tradicija tapusi programa „Orkestras iš arti“ leido atsiskleisti kolektyve grojantiems talentingiems instrumentininkams, klausytojams pademonstravo dalelę talento resursų ir pateikė pluoštą gražios, neišpaikintų melomanų ypač nuoširdžiai priimtos muzikos.

Orkestre grojantys muzikantai, kuriems netenka atlikti solinių partijų, grupėje privalo gerai jausti ansamblį. Daugelį orkestro artistų dažnai išgirstame grojančius kvartetuose, kituose ansambliuose, dalyvaujančius šiuolaikinės muzikos projektuose. Tai patyrę kamerinės muzikos atlikėjai. O toks muzikavimas – daugelio tradicijas išlaikiusių ir pasaulyje pirmaujančių orkestrų praktika. Tačiau solo su orkestru grojant retai, muzikantui tenka perorientuoti ne tik savo įgūdžius, bet ir psichologiją: aktualizuojama solisto koncepcija, jis – vedantysis.

Visi tą vakarą koncertavę atlikėjai – Lietuvos pedagogų auklėtiniai, tobulinęsi ir plačiai pripažintų užsienio atlikėjų-pedagogų klasėse. Įgyti pagrindai daugeliui leido pelnyti laureatų vardus tarptautiniuose konkursuose, tobulinti meistrystę svetur, įvairiose šalyse groti kameriniuose ansambliuose, dirbti su žinomais dirigentais.