7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Vilniaus kongresų rūmuose – iškalbingas šimtastygio orkestro susibūrimas

Baltijos šalių orkestrų festivalis byloja apie kūrybinę draugystę. Ją vasario 17 d. įkūnys unikalus styginių instrumentų susibūrimas koncerte „100 stygų“. Jo metu Vilniaus kongresų rūmų scenoje susiburs trijų orkestrų – Latvijos nacionalinio simfoninio, Liepojos simfoninio ir Lietuvos valstybinio simfoninio – stygininkai, kuriems diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. Iš viso scenoje matysime ir girdėsime apie 100 styginių instrumentų.

 

Koncentro epicentre – Arnoldo Schoenbergo ankstyvasis šedevras

Šimtastygio orkestro programoje – trijų kompozitorių kūriniai. Programos ašis – 1899 m. parašytas vokiečių kompozitoriaus Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetas (versija styginių orkestrui) „Pragiedrėjusi naktis“.

 

Muzikų bendruomenė A. Schoenbergą žino kaip dodekafoninės technikos pagrindėją, tačiau dar prieš imdamasis „laužyti“ tonalią sistemą, jis jau buvo parašęs nemažą vertingos muzikos. Tarp jos išdidžiai iškyla būtent jo sekstetas „Pragiedrėjusi naktis“, vadinamas svarbiausiu ankstyvosios A. Schoenbergo kūrybos pavyzdžiu. Yra žinoma, kad pats kompozitorius mokėsi griežti smuiku ir violončele, tad styginių instrumetnų specifika jam buvusi gerai pažįstama. Imtis seksteto jį įkvėpė du dalykai – raiškios poeto Richardo Dehmelio eilės ir meilė kompozitoriaus mokytojo Alexanderio von Zemlinskio seseriai Matildai. Vienos dalies kūrinyje atsispindi stiprios kūrėjo emocijos, vėlyvojo romantizmo estetikos dvelksmas.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. A. Požarskio nuotr.
Rasa Murauskaitė

Garso ir emocijos režisierius

Pokalbis su dirigentu, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Modestu Barkausku

2017-ųjų pabaiga vienam ryškiausių jaunosios kartos dirigentų Modestui Barkauskui buvo turtinga sėkmių ir pokyčių. Prestižiniame dirigentų konkurse Lenkijoje laimėjęs bronzinę batutą, neilgai trukus iš maestro Donato Katkaus jis perėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigas. Emocijoms kiek atslūgus, su dirigentu kalbamės į visus poslinkius jau žvelgdami iš nedidelės perspektyvos.

Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo orkestras. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo orkestras. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas.  D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas.  D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas. R. Šeskaičio nuotr.
Rasa Murauskaitė

Kaip skamba Baltijos jūra? Baltiškojo mentaliteto meditacija įspūdingoje latvių kompozitoriaus premjeroje

„Šis kūrinys – tai tarsi spalvinga baltiškojo mentaliteto meditacija, peržengianti akademinio stiliaus ribas“, – taip apie vasario 9 d., Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncerto metu skambėsiančią latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinio „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) premjerą kalba atlikimui diriguosiantis Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Andris Poga. Pirmą kartą gruodį Rygoje nuskambėjusi oratorija byloja apie trijų Baltijos šalių bendrystę, kurią įkūnija visų trijų valstybių solistai ir nacionalinių eilių skambesys.

 

„Norėjau parašyti muzikos kūrinį, kuriame skambėtų visų trijų Baltijos šalių kalbos – naudojausi nuostabios mūsų poezijos privilegija. Iš pat pradžių žinojau, kad kiekvienas eilėraštis turi skambėti originalo kalba, nes poeziją nepaprastai sunku išversti – išvertus vis vien kažkas prarandama“, – apie kūrinio gimimą pasakojo kompozitorius Arturas Maskatas. Jis – vienas žymiausių šių dienų latvių kūrėjų. Kompozitoriaus muzika emocinga, pakili, kupina individualios muzikinės ekspresijos. Šis menininkas net keturis kartus buvo įvertintas prestižiniu Latvijos muzikos apdovanojimu. Rašydamas naujausią savo kūrinį „The Song of the Baltics“, kaip pats sako, A. Maskatas atsispyrė nuo bendrų istorinių ir kultūrinių šalių „kontrapunktų“.

 

„Mes visi panašiai žvelgiame į gyvenimą. Mūsų Nepriklausomybė – tai mūsų bendra vertybė, kuria privalome rūpintis. Tačiau bene stipriausiai mus jungia Baltijos jūra, šalia kurios mums lemta gyventi“, – pasakoja kompozitorius. Būtent Baltijos jūra ir tampa naujausio jo kūrinio epicentru.

 

Kūrinio įžangoje skamba trumpos frazės visų Baltiją supančių šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Danijos – kalbomis, tačiau toliau kūrinyje lieka trys – estų, latvių ir lietuvių kalbos, prabylančios estų poeto Paulo-Eeriko Rummo, latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojarso Vaciečio bei lietuvio Sigito Gedos eilėmis. Pats kompozitorius tvirtina ypatingai pamilęs šiuos kūrėjus, kurių eilėraščius atsirinkti jam padėjo latvių poetas ir vertėjas iš Estijos Guntaras Godiņš ir lietuvių dirigentas, geras A. Maskato draugas Modestas Pitrėnas.

Arturas Maskatas. Organizatorių nuotr.
Arturas Maskatas. Organizatorių nuotr.
Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Andris Poga. Organizatorių nuotr.
Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Andris Poga. Organizatorių nuotr.
Valstybinis choras „Latvija“. R. Hofmanio nuotr.
Valstybinis choras „Latvija“. R. Hofmanio nuotr.
Rasa Murauskaitė

Baltijos šalių orkestrų festivalis

Valstybės šimtmečio metai – pati gražiausia proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis kultūrinius tiltus tiesia jau antrą dešimtmetį, ne tik sukviesdamas į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, bet ir reprezentuodamas lietuvių muzikinę kultūrą mūsų kaimynų koncertų salėse. Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais ir laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. „Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, rodos, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas, maestro G. Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užlopyti.

 

Šiemet festivalis sugrįžta po dvejų metų pertraukos. Koncertuose vasarį ir kovą girdėsime tris orkestrus – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Savo programą, be abejonės, atliks ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.

 

Per jau antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai savo interpretacijomis užpildė mūsų koncertų sales, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzikine kultūra. Šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur papildys šio miesto simfoninio orkestro pajėgas ir kartu atliks įspūdingą Gustavo Mahlerio Simfoniją nr. 2, c-moll.

Andris Poga. Organizatorių nuotr.
Andris Poga. Organizatorių nuotr.
Rasa Murauskaitė

Muzika, kuri skamba, kalba, gyvena

Pokalbis su 75-metį švenčiančiu kompozitoriumi Jurgiu Juozapaičiu

Neseniai Vilniaus rotušėje kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru buvo surengtas kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jurgio Juozapaičio jubiliejinis autorinis koncertas. Jurgis Juozapaitis – kompozitorius, kurio muzika išties skamba. Didžiąją dalį laiko galėjęs sau leisti nešvaistyti kitai veiklai, o atsidėti kūrybai, ne kartą nusivylęs muzikos vienodumu ir betiksliais muzikų bandymais šokiruoti, šiandien kūrėjas tvirtina, kad svarbiausia jam – muzikos kūrinio prasmė. Apie ją ir ne tik kompozitorių kalbina Rasa Murauskaitė.

Jurgis Juozapaitis. M. Aleksos nuotr.
Jurgis Juozapaitis. M. Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

Reveransas Martynui Liuteriui

Įspūdžiai iš Giedriaus Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ premjeros

Varpų garsas – tai kvietimas susiburti, kartu pasimelsti. Jų gausmas pakylėja virš kasdienybės ir byloja apie poreikį klausytis įdėmiau nei paprastai. Anksčiau dar buvo tikima, kad varpai simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus – turbūt todėl maldos namai be varpų skambesio neįsivaizduojami. Gal būtent todėl garsėjančiu, tankėjančiu varpų gaudesiu prasideda nauja tezių opera „Liuterio durys“ – dovana 500-ąsias metines mininčiai turiningai Reformacijos tradicijai.

Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Liuterio durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Smalsiems ir klausantiems

Įspūdžiai iš senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertų

Festivalis „Banchetto musicale“ man visuomet asocijavosi su kiek egzotišku koncertinio sezono startu. Festivalio „egzotiškumas“ čia reiškiasi ne įprasta sąvokos prasme, o kyla iš didelės laiko distancijos, skiriančios dabartį ir tą laiką, kai buvo kuriamos festivalio programose pristatomos kompozicijos.

Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Ansamblio „Ex Silentio“ programa „Mneme“. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Koncerto „Jeremijo raudos“ akimirka. T. Černiševo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Muzikinių eksponatų detektyvai

Įspūdžiai iš „Canto Fiorito“ pristatytos operos „Pastorello musicale“ premjeros Lietuvoje

Sunku ir patikėti, kad seniausia vokiška opera laikomo kūrinio rankraštis saugomas... Vilniuje. Atkeliavęs pas mus iš Karaliaučiaus (dabartinio Kaliningrado) bibliotekos, jis neabejotinai papildė įdomiausių ir vertingiausių pas mus saugomų senosios muzikos šaltinių lobyną. Todėl tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) kvietimas švęsti Operos dieną klausantis Karaliaučiuje koncertmeisteriu dirbusio kompozitoriaus Johanno Sebastiani (1622–1683) operos premjeros ypač sudomino. Svarbu paminėti, kad 2012 m. savo veiklą pradėjęs „Canto Fiorito“ jungia įvairių šalių menininkus, o lietuvaičių šįkart, rugsėjo 2 d. LDK Valdovų rūmuose, girdėjome šešis – išilgine fleita grojusias Ievą Baublytę ir Indrę Kučinskaitę, Krisilės partiją dainavusią mecosopraną Renatą Dubinskaitę, Svaviją ir Elektrą – sopraną Ievą Gaidamavičiūtę, Fileną – tenorą Algirdą Bagdonavičių, Kupidoną ir Venerą – mecosopraną Saulę Šerytę.

Florianas Justas (piemuo Tirsis) ir ansamblis „Canto Fiorito“. Organizatorių nuotr.
Florianas Justas (piemuo Tirsis) ir ansamblis „Canto Fiorito“. Organizatorių nuotr.
Ieva Gaidamavičiūtė (Svavija ir Elektra), Renata Dubinskaitė (Krisilė) ir ansamblis „Canto Fiorito“. Organizatorių nuotr.
Ieva Gaidamavičiūtė (Svavija ir Elektra), Renata Dubinskaitė (Krisilė) ir ansamblis „Canto Fiorito“. Organizatorių nuotr.
Scena iš operos „Pastorello musicale“. Organizatorių nuotr.
Scena iš operos „Pastorello musicale“. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Canto Fiorito“ ir meno vadovas Rodrigo Calveyra. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Canto Fiorito“ ir meno vadovas Rodrigo Calveyra. Organizatorių nuotr.
Rasa Murauskaitė

Dėmesio: aukščiausia įtampa!

Mintys po Thomo Adèso operos „Naikinantis angelas“ Londone

Šiais laikais būtų neteisinga sakyti, kad norėdamas apsilankyti aukščiausios kokybės renginiuose būtinai turi keliauti į užsienį – daugiau ar mažiau geros kultūros galima rasti ir nekirtus Lietuvos sienos. Vis dėlto kartais įdomu žvilgtelėti toliau čionykštės kultūrinės erdvės ir pašniukštinėti, kuo kvėpuoja didžiausių Europos metropolijų scenos. Šįkart taikiklyje atsidūrė daugiakultūris Londonas, o konkrečiau – šio didmiesčio operos naujienos, mat „Covent Garden“ operoje neseniai pristatyta vieno žymiausių nūdienos kompozitorių Thomo Adèso naujausia opera „Naikinantis angelas“ („The Exterminating Angel“).

 

Londone vyksta nepaprastai daug renginių, tačiau būtent į operą nuviliojo paprastas faktas – Lietuvoje šiuolaikinių operų, ypač rodomų tradiciniuose operos teatruose, per maža. O juk nepaprastai įdomu išgirsti, kokios šiandienos scenos meno žanro tendencijos. Juo labiau kad T. Adèsas – vienas žymiausių kūrėjų, po sėkmingų ankstesniųjų operų tapęs vienu ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir viso pasaulio akademinės scenos lyderių. Opera „Naikinantis angelas“, paremta 1962 m. siurrealistiniu režisieriaus Luiso Buñuelio filmu, pirmą kartą rodyta praėjusių metų Zalcburgo festivalyje. Kūrinyje jaučiamas ypač glaudus muzikos ir siužeto ryšys – to kompozitorius pasiekė glaudžiai bendradarbiaudamas su libretistu ir režisieriumi.

„Naikinantis angelas“. Nuotrauka iš www.opera-online.com
„Naikinantis angelas“. Nuotrauka iš www.opera-online.com
„Naikinantis angelas“. Nuotrauka iš www.planethugill.com
„Naikinantis angelas“. Nuotrauka iš www.planethugill.com
Rasa Murauskaitė

Didesnės ambicijos ateičiai

Įspūdis iš pirmojo jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“

„Šiandienos renginys – tik branduolys, naujas bandymas, tačiau ir upė prasideda nuo šaltinio. Tikimės, kad vieną gražią dieną šis konkursas galbūt taps tarptautiniu“, – kovo 8 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vykusioje jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“ apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo jo įkvėpėja ir komisijos pirmininkė, LMTA profesorė, pianistė Mūza Rubackytė.

 

Pirmą kartą rengiamai „Lisztofonijai“ dėmesys buvo nemenkas. Tačiau pats renginys kamerinis – jame varžėsi vos šeši dalyviai, o ir žiūrovų daugumą sudarė LMTA bendruomenė ar konkursantų artimieji. Tiesa, galimybę dalyvauti ribojo konkurso sąlyga, teigianti, jog „Lisztofonijos“ konkursas skirtas Lietuvoje studijuojantiems ar anksčiau čia studijavusiems jauniesiems atlikėjams. Juos vertinusią komisiją taip pat sudarė žymūs lietuvių muzikai – žiuri pirmininkė M. Rubackytė, LMTA Fortepijono katedros vedėjas, profesorius Jurgis Karnavičius, profesorė Birutė Vainiūnaitė ir dvi jaunosios kartos pianistės – Eglė Andrejevaitė ir Emilija Žukauskaitė.

Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Natanas Bairakas, Gabrielė Sutkutė, Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Natanas Bairakas, Gabrielė Sutkutė, Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai ir komisija. D. Matvejevo nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai ir komisija. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas