Autorius: Rasa Murauskaitė
Rasa Murauskaitė
Apie laukimą
Simfoninės pasijos pagal Edvardo Griego muziką „Laukimas“ premjeros įspūdžiai Vilniaus festivalyje
Sakoma, kad istorijos, kurias pasakojame, formuoja mūsų savivoką, tai, kas mes esame. Tad permąstyti, kitaip papasakoti seniausius žmonijos mitus, pasakas, epus yra pretenzingas bandymas į žmonių mąstymą įdiegti naujas perspektyvas. Iki skausmo pažįstama Pero Giunto istorija – nepaprastai gražus ir jautrus norvegiškas epas, kuriam ypatingą reikšmę muzikos istorijoje suteikė Edvardo Griego muzika Henriko Ibseno dramai. Vienas jos „daugtaškių“, kurį tekstu ir naujomis prasmėmis užpildė simfoninės pasijos solistams, chorui ir orkestrui „Laukimas“ kūrėjai, – tai neįtikėtinai paslaptingas ir talpus Solveigos personažas. Birželio 21 d. Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte Lietuvos rusų dramos teatre jis vedė publiką į metafizinę kelionę link suvokimo, kokia yra meilės ir ištikimybės kupino laukimo prigimtis.
Rasa Murauskaitė
Muzikinės novelės
Pasirodė naujas Arvydo Malcio autorinis kamerinės muzikos albumas „Suskilęs laikas“
„Viskas prasideda nuo idėjos. Tada ieškau būdų jai realizuoti“, – viename interviu yra minėjęs kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys, neseniai pristatęs naują kamerinės muzikos rinktinę „Suskilęs laikas“. Į ją kompozitorius sudėjo kūrybinę asmenybę taikliai įgarsinančius kamerinės muzikos kūrinius – savitos raiškos kūrybinių vertybių kvintesenciją.
Rasa Murauskaitė
Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis
Įspūdžiai po operos „Don Žuanas“ premjeros Klaipėdos Žvejų rūmuose
Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“ subtiliai balansuoja tarp komedijos ir tragedijos. Šis kūrinys – tarsi žvilgsnis į žmogiškąsias silpnybes, klaidos prigimties perspektyvas, tik perlietas gero humoro doze. Naujajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme svarstyklių lėkštelės vis dėlto labiau svyra į sveiko komizmo pusę. Tai, o ir daugelis kitų šios vieno svarbiausių XVIII a. sceninių veikalų interpretacijos aspektų byloja apie „žiūrovišką“ jo kryptį. Tad ir kalbėti apie šį pastatymą epitetais „įsimintinas“, „išskirtinis“ tarsi nepritiktų, bet jo solidumą ir kokybę svarbu pastebėti. Priešingo rezultato sunku tikėtis, mat prie šio „Don Žuano“ dirbo komanda, kurios pavydėtų bet kuris Lietuvos teatras. Muzikinę operos dalį rengė žinomas Mozarto muzikos ekspertas, Zalcburgo Mozarteumo profesorius Josefas Wallnigas, veikalą režisavo Jonas Vaitkus, scenografija rūpinosi Gintaras Makarevičius, kostiumais – Sandra Straukaitė, choreografija Aurelijaus Liškausko, šviesos Eugenijaus Sabaliausko.
Rasa Murauskaitė
Žiauriausia iš operų
Įspūdžiai iš Albano Bergo operos „Vocekas“ Suomijos nacionalinėje operoje
„Vocekas“, net ir praėjus beveik šimtmečiui nuo premjeros, išlieka vienu skaudžiausių, sąžiningiausių ir tiesmukiškiausių žmogaus gyvenimo komentarų“, – taip apie vieną svarbiausių XX a. operos meno kūrinių, Albano Bergo „Voceką“ („Wozzeck“), kalbėjo škotų režisierius seras Davidas McVicaras. Būtent šio žymaus režisieriaus (kurio kūrybinėje biografijoje – bendradarbiavimas su Anglijos Karališkąja opera, Metropoliteno opera, žymiuoju Glyndebourne’o festivaliu ir daugeliu kitų) Čikagos lyrinėje operoje pastatytas „Vocekas“ šių metų kovo 29 d. atkeliavo ir į Suomijos nacionalinę operą (operos perkėlimu rūpinosi Danielis Ellis).
Rasa Murauskaitė
Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“
Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“ – taip pavadintas tarptautinis forumas, skirtas tapatybės problematikai skirtingais rakursais aptarti. Kovo 16 d. 14 val. forume, kuriame simboliniais atspirties taškais pasirinkti Lietuvos ir Europos himnai, diskutuos Lietuvos ir užsienio intelektualai, o nuo 18 val. vyks forumo temą atspindintis koncertas.
Rasa Murauskaitė
Tūzai ir perteklius
Piotro Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjera Vilniaus kongresų rūmuose
„Vilnius City Opera“ pasižymi dviem stiprybėmis. Visų pirma – puikia vadyba ir viešaisiais ryšiais. Vienoje scenoje Lietuvoje matyti tokias mūsų operos žvaigždes kaip Asmik Grigorian, Kostas Smoriginas, Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas), Jurgita Adamonytė – neeilinis įvykis. Galų gale į Dalios Ibelhauptaitės kūrybinę komandą įtraukti dizaineris Juozas Statkevičius, videomenininkai Rimas Sakalauskas ir Linartas Urniežius, britų choreografas Johnas Rossas ir, žinoma, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei jo meno vadovas Gintaras Rinkevičius. O ir šurmulys, kaskart kylantis viešojoje erdvėje, kai laukiama jų premjerų, sunkiai palyginamas su kitais šalies akademinio meno reiškiniais.
Rasa Murauskaitė
Festivalis „Europos muzikiniai keliai“ nuvedė į Leipcigą
M.K. Čiurlionio namai, vadovaujami Roko Zubovo, kartu su partneriais iš Vokietijos ir Norvegijos dalyvauja trejiems metams suplanuotame projekte „Europos muzikiniai keliai“. Jo dėmesio centre – trys Leipcigo kultūrinės aplinkos jungiami kompozitoriai: Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekte numatytos įvairiausios veiklos – nuo koncertų, iki parodų, ekskursijų, forumų ar diskusijų. Į projektą įsitraukti ir jaunieji atlikėjai. Lietuvių talentai smuikininkai Konradas Levickis ir Benas Gocentas, altininkė Skaistė Žižytė, violončelininkas Augustas Gocentas ir pianistas Joris Sodeika spalio mėnesį dalyvavo pirmuosiuose projekto renginiuose – festivalyje Leipcige, o vėliau koncertų cikle Lietuvoje. Apie tai papasakoti paprašėme Konradą Levickį.
Rasa Murauskaitė
Nebaigtumo formos
Koncerto „Nebaigtoji simfonija“ Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai
„Visuomet tikėjau nebaigtu darbu, o to išmokau iš Schuberto, jo „Nebaigtosios simfonijos“, – taip kadaise yra pasakiusi menininkė, atlikėja ir aktyvistė Yoko Ono.
Rasa Murauskaitė
Lėtai, savęs link
Vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ programa Vilniaus festivalyje
Tokių koncertų kaip šis daug nebūna, nors ir koncertu jį sunku pavadinti. Vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ pristatyta programa „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) veikiau priminė kelionę gilyn į save, savo santykį su Dievu, kone primygtinai pristabdžius laiką. Mūsų dienomis tas „šventasis laikas“ gali turėti daugybę reikšmių – ir pabuvimą pokalbyje su Dievu, ir paprastą ramų buvimą, kai nei mums, nei mūsų mintims nereikia bėgti, kai galima sustoti ir pabūti – bet tai jau tampa prabanga. Tačiau grigališkasis choralas, senoji polifonija tai ir byloja, kartu atverdami visai kitokį santykį su savimi, laiku ir pačia muzika. Klausytis choralo vien tik paviršutiniam malonumui neįmanoma, nes tokia muzika pirmiausia yra malda. Ir todėl „Take your holy time“ programą drįstu vadinti išskirtiniu iš vienas už kitą didingesnių ir margesnių Vilniaus festivalio koncertų.
Rasa Murauskaitė
Stasio Vainiūno konkurso laurai atiteko danų pianistui
Baigėsi VIII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Po penktadienį ir šeštadienį vykusių finalų paaiškėjo, kas gi, komisijos sprendimu, verčiausi laureatų vardų. Kamerinių ansamblių kategorijoje III vietą pelnė „Meteoros Quintet“ (Norvegija) ir „Gloria and Ilana“ (Estija), II vietos laurai atiteko „Duo Sabatini-Rugani“ (Italija) ir „Colore Duo“ (Lietuva). I vieta šioje kategorijoje nepaskirta. Savo ruožtu, pianistų kategorijos III vietos laurus pelnė Adamas Piorkowskis (Lenkija), II vietą – Kendzsi Tanaka (Vengrija), o I vieta įvertintas Davidas Munkas-Nielsenas (Danija).
Konkurso diplomantais tapo Vincenzo De Martino (Italija), Kristina Yorgova (Bulgarija), Benjaminas Goodmanas (Izraelis) ir „Duo Hommage“ (Estija). Be pagrindinių premijų, konkurso dalyviams taip pat įteikti ir specialieji prizai. VšĮ „Impetus musicus“ koncertinis prizas, rečitalis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose, atiteko vienai jauniausių konkurso dalyvių Elžbietai Liepai Dvarionaitei. Koncertų ir renginių organizatoriaus „TangoBrucke“ specialusis prizas – pianistui iš Vengrijos K. Tanakai. Savo favoritą pirmąjį kartą rinko ir orkestras – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro simpatijos atiteko B. Goodmanui (Izraelis). Specialus Audronės Vainiūnaitės prizas už geriausią S. Vainiūno kūrinio atlikimą atiteko duetui iš Estijos „Duo Hommage“. Birutės Vainiūnaitės specialiuoju prizu už įtaigiausią S. Vainiūno kūrinio atlikimą įvertintas D. Munkas-Nielsenas. Šiam pianistui taip pat atiteko ir kvietimas 2019 m. surengti solo rečitalį „Vaidilos“ teatre. Tradicija jau yra tapęs ir publikos simpatijų prizas – daugiausia žiūrovų palaikymo sulaukė pianistas V. De Martino (Italija) ir ansamblis „Colore Duo“ (Lietuva).
