Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš „Canto Fiorito“ pristatytos operos „Pastorello musicale“ premjeros Lietuvoje

Sunku ir patikėti, kad seniausia vokiška opera laikomo kūrinio rankraštis saugomas... Vilniuje. Atkeliavęs pas mus iš Karaliaučiaus (dabartinio Kaliningrado) bibliotekos, jis neabejotinai papildė įdomiausių ir vertingiausių pas mus saugomų senosios muzikos šaltinių lobyną. Todėl tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) kvietimas švęsti Operos dieną klausantis Karaliaučiuje koncertmeisteriu dirbusio kompozitoriaus Johanno Sebastiani (1622–1683) operos premjeros ypač sudomino. Svarbu paminėti, kad 2012 m. savo veiklą pradėjęs „Canto Fiorito“ jungia įvairių šalių menininkus, o lietuvaičių šįkart, rugsėjo 2 d. LDK Valdovų rūmuose, girdėjome šešis – išilgine fleita grojusias Ievą Baublytę ir Indrę Kučinskaitę, Krisilės partiją dainavusią mecosopraną Renatą Dubinskaitę, Svaviją ir Elektrą – sopraną Ievą Gaidamavičiūtę, Fileną – tenorą Algirdą Bagdonavičių, Kupidoną ir Venerą – mecosopraną Saulę Šerytę.

Rasa Murauskaitė

Mintys po Thomo Adèso operos „Naikinantis angelas“ Londone

Šiais laikais būtų neteisinga sakyti, kad norėdamas apsilankyti aukščiausios kokybės renginiuose būtinai turi keliauti į užsienį – daugiau ar mažiau geros kultūros galima rasti ir nekirtus Lietuvos sienos. Vis dėlto kartais įdomu žvilgtelėti toliau čionykštės kultūrinės erdvės ir pašniukštinėti, kuo kvėpuoja didžiausių Europos metropolijų scenos. Šįkart taikiklyje atsidūrė daugiakultūris Londonas, o konkrečiau – šio didmiesčio operos naujienos, mat „Covent Garden“ operoje neseniai pristatyta vieno žymiausių nūdienos kompozitorių Thomo Adèso naujausia opera „Naikinantis angelas“ („The Exterminating Angel“).

Londone vyksta nepaprastai daug renginių, tačiau būtent į operą nuviliojo paprastas faktas – Lietuvoje šiuolaikinių operų, ypač rodomų tradiciniuose operos teatruose, per maža. O juk nepaprastai įdomu išgirsti, kokios šiandienos scenos meno žanro tendencijos. Juo labiau kad T. Adèsas – vienas žymiausių kūrėjų, po sėkmingų ankstesniųjų operų tapęs vienu ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir viso pasaulio akademinės scenos lyderių. Opera „Naikinantis angelas“, paremta 1962 m. siurrealistiniu režisieriaus Luiso Buñuelio filmu, pirmą kartą rodyta praėjusių metų Zalcburgo festivalyje. Kūrinyje jaučiamas ypač glaudus muzikos ir siužeto ryšys – to kompozitorius pasiekė glaudžiai bendradarbiaudamas su libretistu ir režisieriumi.

Rasa Murauskaitė

Įspūdis iš pirmojo jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“

„Šiandienos renginys – tik branduolys, naujas bandymas, tačiau ir upė prasideda nuo šaltinio. Tikimės, kad vieną gražią dieną šis konkursas galbūt taps tarptautiniu“, – kovo 8 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vykusioje jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“ apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo jo įkvėpėja ir komisijos pirmininkė, LMTA profesorė, pianistė Mūza Rubackytė.

Pirmą kartą rengiamai „Lisztofonijai“ dėmesys buvo nemenkas. Tačiau pats renginys kamerinis – jame varžėsi vos šeši dalyviai, o ir žiūrovų daugumą sudarė LMTA bendruomenė ar konkursantų artimieji. Tiesa, galimybę dalyvauti ribojo konkurso sąlyga, teigianti, jog „Lisztofonijos“ konkursas skirtas Lietuvoje studijuojantiems ar anksčiau čia studijavusiems jauniesiems atlikėjams. Juos vertinusią komisiją taip pat sudarė žymūs lietuvių muzikai – žiuri pirmininkė M. Rubackytė, LMTA Fortepijono katedros vedėjas, profesorius Jurgis Karnavičius, profesorė Birutė Vainiūnaitė ir dvi jaunosios kartos pianistės – Eglė Andrejevaitė ir Emilija Žukauskaitė.

Rasa Murauskaitė

V tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso finalininkų koncertas Valdovų rūmuose

Savaitę smuiko kultūros bendruomenės, pedagogų ir akademinės muzikos gurmanų dėmesį kaustęs V tarptautinis Jashos Heifetzo smuikininkų konkursas baigėsi. Tarptautinei komisijai, kuriai pirmininkavo maestro Gidonas Kremeris, išklausius finalistų pasirodymus, buvo paskelbti konkurso laureatai, diplomantai ir specialiųjų prizų laimėtojai. Aukščiausiai įvertinta ir 10 000 eurų pirmąja premija apdovanota japonų smuikininkė Yurina Arai.

Antrąja ir trečiąja vieta atitinkamai įvertinti smuikininkas iš Ukrainos Dmytro Udovychenko ir jaunasis japonų smuiko virtuozas Rennosuke Fukuda. Diplomantais paskelbti japonų smuikininkė Mayu Ozeki ir Maskvos konservatorijos aspirantas Stepanas Starikovas. Japonų smuikininkus, kurie konkurse pelnė du laureatų vardus ir diplomą, atvyko pasveikinti Japonijos ambasadorius Lietuvoje, Jo ekscelencija ponas Toyohei Shigeeda.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai po V tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso I turo perklausų

Turbūt ne vienas, stebėjęs V tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso I turą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ar sekęs dalyvių pasirodymus tiesiogiai internetu, nedrįs prieštarauti, jog į Lietuvą šį kartą susirinko labai talentingi jauni menininkai. Iš 35 atlikėjų komisijai teko atrinkti tik šešis, kuriems lemta groti finale su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui. Labiausiai šį kartą pasisekė trims dalyviams iš Japonijos – Yurinai Arai, Rennosuke Fukuda, Mayu Ozeki, rusų smuikininkui Stepanui Starikovui, ukrainiečiui Dmytro Udovychenko ir lietuviui Bernardui Petrauskui.

Turbūt apie kiekvieną konkurso dalyvį būtų galima pasakoti atskirai, tačiau tam prireiktų ne vieno popieriaus lapo. O ir visų išgirsti neteko, nes šįkart I turo programų perklausos truko net keturias dienas! Tačiau iš to, ką teko išgirsti, o ir iš publikos, specialistų, taip pat kolegų nuotaikų, nuomonė susidarė viena – tvarkingai išmokto atlikimo, geros technikos, muzikaliai logiškų sprendimų tam, kad patektų tarp šešių geriausiųjų konkurse, šį kartą jau neužtenka. Ieškota meninės brandos, išskirtinumo ir ryškiausių talentų. Tokių neabejotinai pilna ir tarp finalo ribos neperžengusiųjų, nes daug nuoširdaus susižavėjimo sulaukė ne tik tie, kuriems lemta tapti konkurso laureatais ar diplomantais, bet ir kiti konkurso dalyviai.

Rasa Murauskaitė

Rekordinio susidomėjimo sulaukęs V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas prasideda! Vasario 13–19 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje dėl konkurso laurų varžysis beveik 40 jaunųjų smuikininkų iš viso pasaulio. Klausytis gražiausių smuiko repertuaro kūrinių, atliekamų talentingų jaunų solistų, organizatoriai kviečia ir virtualiai – visi dalyvių pasirodymai bus transliuojami gyvai. Nuo vasario 14 d. 15 val. stebėti konkursą galima adresu www.heifetz.lt.

Atranka į V tarptautinį Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursą buvo ypatingai intensyvi – sulaukta net 169 dalyvių paraiškų, atkeliavusių iš 42 pasaulio valstybių. Po įtempto žiuri darbo atrinkti geriausi jaunieji smuikininkai, pakviesti atvykti į II konkurso turą Vilniuje. Šeši iš sėkmingai įveikusių atranką – jaunieji lietuvių atlikėjai.

Rasa Murauskaitė

Valstybinio choro „Vilnius“ vyrų grupės koncertinė kelionė

Įkvepiančiai 2017 m. prasidėjo koncerinei įstaigai valstybiniam chorui „Vilnius“. Sausio 5–6 d. kolektyvo vyrų grupė dalyvavo Gioacchino Rossini operos „Pelenė“ („La Cenerentola“) koncertinio atlikimo premjeroje Švedijoje, Smolando mieste. Šis projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su Švedijos Jonšiopingo „Sinfonietta“, minint 200 metų kūrinio sukaktį. Tarptautinis projektas sujungė skirtingų šalių profesionalius atlikėjus ir Malmės aukštosios muzikos mokyklos dainavimo specialybės studentus, kuriems buvo skirti antraplaniai vaidmenys. Sparčiai kylanti žvaigždė Gaia Petrone (mecosopranas, Italija) įkūnijo Angeliną-Pelenę, princą Ramiresą dainavo tenoras Leonardo Ferrando (Urugvajus), o artistiškam bosui-baritonui Yuri Kissinui (Izraelis, Prancūzija) patikėtas barono Dono Magnifiko vaidmuo.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš choro „Bel Canto“ koncerto su Ericu Whitacre’u

Galime tvirtai teigti, kad šiais metais Lietuvos koncertų salėse sužibo nemažai žvaigždžių. Vienas paskutinių jų suspindėjimų įvyko gruodžio 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur net du vakarus sostinės publika galėjo išvysti diriguojantį bene žymiausią pasaulyje choro dirigentą, kompozitorių, amerikietį Ericą Whitacre’į. Muzikas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Kalifornijoje, į Lietuvą atvyko choro „Bel Canto“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas) kvietimu ir kartu su juo parengė efektingą, daugiausia paties Whitacre’io kūrinių programą. Akivaizdu, jog šis projektas, pavadintas „Revolution Together“ („Revoliucija kartu“) nesitaikė tik į siaurą meno profesionalų publiką (nors reklamos gausa koncertai nepasižymėjo), veikiau siekta efektingos ir plačiajai publikai patrauklios muzikos ir vaizdo sąjungos. Galų gale ir pats Whitacre’is – labai atviras, šiltas, su publika bendraujantis menininkas, todėl natūralu, kad jo koncertas dvelkė tokia pat nuotaika.

Po koncertą pradėjusios Artūro Bulotos elektroninės improvizacijos suskambo svečio diriguojamas jo paties kūrinys „Lux Aurumque“. Ši kompozicija svarbi daugeliu prasmių, pavyzdžiui, ją galima rasti „Grammy“ laimėjusiame Whitacre’io albume „Light & Gold“. Tačiau visų svarbiausia, kad būtent šis kūrinys pagrindė unikalų, pirmąjį pasaulyje virtualaus choro projektą, galima sakyti, pradėjusį naują chorinės muzikos erą ir parodžiusį, kokios galimybės slypi itin dinamiškame šiandienos technologijų pasaulyje (Lietuvoje virtualaus choro projektas taip pat buvo parengtas, jo autorė – choro dirigentė ir muzikologė Ingrida Alonderė). Visgi pirmajame „Bel Canto“ ir Whitacre’io „susitikime“ užtikrintumo pritrūko – trūko susiklausymo, kolektyvas ir dirigentas vieni šalia kito tarsi pasijuto kiek nedrąsiai.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš „Domino Duo“ koncerto „Vaidilos“ teatre

Pianistė Indrė Baikštytė ir smuikininkė Rūta Lipinaitytė neabejotinai yra ryškios savo kartos atlikėjos. Jų dalyvavimas įvairiuose kameriniuose ansambliuose neretai tampa aukštos kokybės ženklu. Dar svarbiau, kad abi muzikės – puikios šiuolaikinės muzikos interpretatorės, o ir pačios sako, kad ši joms artimiausia. I. Baikštytės ir R. Lipinaitytės duetas „Domino Duo“ šiais metais mini kūrybinės veiklos dvidešimtmetį. Nors prieš judviejų koncertą lapkričio 6 d. „Vaidilos“ teatre tai nebuvo pabrėžta, šis vakaras tapo gražiu meninės sukakties paminėjimu.

Koncertui parengta labai įdomi programa – pavadinimas „Romantiškas minimalizmo dvelksmas“ slėpė XX–XXI a. parašytus įspūdingus sonatų ciklus. Ne paslaptis, kad šiuolaikinė akademinė muzika publikai yra nelengvas iššūkis, tačiau duetas pasirinko ypač patrauklius, nesudėtingus kūrinius, taigi jų buvo lengva ir malonu klausyti. Tiesa, neišgirdome vienos programoje numatytos kompozicijos – Leonido Desiatnikovo „Wie der alte Leiermann“ („Kaip senas rylininkas“).

Rasa Murauskaitė

Pianisto Viktoro Paukštelio „Šokančių paveikslų“ rečitalis

Garso ir vaizdo samplaika – gilias šaknis turinti meninės raiškos formų draugystė. Muziko ir dailininko talentus jungiančio menininko Viktoro Paukštelio „Šokančių paveikslų“ rečitalyje lapkričio 2 d. rodėsi, kad vaizdas – tai inspiracija, sufleruojanti galimas suvokimų perspektyvas.

V. Paukštelis yra atradęs ir dailininko talentą, kuris neretai reiškiasi šalia jo atliekamos muzikos, papildydamas pianisto skambinamų kūrinių ir paties atlikėjo meninės charakteristikos siluetą. Jo „Šokančių paveikslų“ rečitalis (paveikslus „atgaivino“ animatorius Eimantas Pivoriūnas) jau buvo palankiai sutiktas legendinėje Niujorko „Carnegie Hall“ (be animacijų), neseniai skambėjo Vienoje, prieš metus – ir Berlyno filharmonijoje, o šįkart Lietuvos publika menų sintezės paveikumą galėjo išbandyti elegantiškame „Vaidilos“ teatre.

Rečitalio programa apglėbė kelių šimtmečių muziką – nuo baroko per romantizmą ir impresionizmą nukeliauta iki pat paprastumo magija dvelkiančių Arvo Pärto kūrinių, matuojančių ir atlikėjo, ir klausytojo meninio pojūčio subtilumo išteklius. Tačiau visus be išimties kūrinius atliekant buvo galima pastebėti ypatingos precizikos paieškas ir santūrų bei pamatuotą prisilietimą prie instrumento. Ir atvirkščiai, kai kuriuose kūrinius lydinčiuose paveiksluose veržėsi neribota drąsa, platus ir ekspresyvus mostas, savaip kontrastuodamas, bet ir papildydamas racionalų atlikimo pobūdį.