Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ programa Vilniaus festivalyje

Tokių koncertų kaip šis daug nebūna, nors ir koncertu jį sunku pavadinti. Vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ pristatyta programa „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) veikiau priminė kelionę gilyn į save, savo santykį su Dievu, kone primygtinai pristabdžius laiką. Mūsų dienomis tas „šventasis laikas“ gali turėti daugybę reikšmių – ir pabuvimą pokalbyje su Dievu, ir paprastą ramų buvimą, kai nei mums, nei mūsų mintims nereikia bėgti, kai galima sustoti ir pabūti – bet tai jau tampa prabanga. Tačiau grigališkasis choralas, senoji polifonija tai ir byloja, kartu atverdami visai kitokį santykį su savimi, laiku ir pačia muzika. Klausytis choralo vien tik paviršutiniam malonumui neįmanoma, nes tokia muzika pirmiausia yra malda. Ir todėl „Take your holy time“ programą drįstu vadinti išskirtiniu iš vienas už kitą didingesnių ir margesnių Vilniaus festivalio koncertų.

Rasa Murauskaitė

Baigėsi VIII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Po penktadienį ir šeštadienį vykusių finalų paaiškėjo, kas gi, komisijos sprendimu, verčiausi laureatų vardų. Kamerinių ansamblių kategorijoje III vietą pelnė „Meteoros Quintet“ (Norvegija) ir „Gloria and Ilana“ (Estija), II vietos laurai atiteko „Duo Sabatini-Rugani“ (Italija) ir „Colore Duo“ (Lietuva). I vieta šioje kategorijoje nepaskirta. Savo ruožtu, pianistų kategorijos III vietos laurus pelnė Adamas Piorkowskis (Lenkija), II vietą – Kendzsi Tanaka (Vengrija), o I vieta įvertintas Davidas Munkas-Nielsenas (Danija).

Konkurso diplomantais tapo Vincenzo De Martino (Italija), Kristina Yorgova (Bulgarija), Benjaminas Goodmanas (Izraelis) ir „Duo Hommage“ (Estija). Be pagrindinių premijų, konkurso dalyviams taip pat įteikti ir specialieji prizai. VšĮ „Impetus musicus“ koncertinis prizas, rečitalis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose, atiteko vienai jauniausių konkurso dalyvių Elžbietai Liepai Dvarionaitei. Koncertų ir renginių organizatoriaus „TangoBrucke“ specialusis prizas – pianistui iš Vengrijos K. Tanakai. Savo favoritą pirmąjį kartą rinko ir orkestras – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro simpatijos atiteko B. Goodmanui (Izraelis). Specialus Audronės Vainiūnaitės prizas už geriausią S. Vainiūno kūrinio atlikimą atiteko duetui iš Estijos „Duo Hommage“. Birutės Vainiūnaitės specialiuoju prizu už įtaigiausią S. Vainiūno kūrinio atlikimą įvertintas D. Munkas-Nielsenas. Šiam pianistui taip pat atiteko ir kvietimas 2019 m. surengti solo rečitalį „Vaidilos“ teatre. Tradicija jau yra tapęs ir publikos simpatijų prizas – daugiausia žiūrovų palaikymo sulaukė pianistas V. De Martino (Italija) ir ansamblis „Colore Duo“ (Lietuva).

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su pianiste profesore Birute Vainiūnaite belaukiant tarptautinio Stasio Vainiūno konkurso

Atrodo, ką tik, praėjusiame tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse, klausėmės įtaigių Justo Čeponio ar prancūzo Thibault Lebruno, pasidalijusių antrąją vietą, interpretacijų, arba fortepijoninio trio „Delta“, laimėjusio kamerinių ansamblių kategorijoje. Tačiau iki jau VIII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso, vėl subursiančio tarptautinę muzikų bendruomenę Lietuvoje, beliko vos pora savaičių. Renginiui artėjant, apie talentingą ir įkvepiančią Stasio Vainiūno asmenybę kalbėjomės su maestro dukra, pianiste, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Birute Vainiūnaite.

Rasa Murauskaitė

Baltijos šalių orkestrų festivalis byloja apie kūrybinę draugystę. Ją vasario 17 d. įkūnys unikalus styginių instrumentų susibūrimas koncerte „100 stygų“. Jo metu Vilniaus kongresų rūmų scenoje susiburs trijų orkestrų – Latvijos nacionalinio simfoninio, Liepojos simfoninio ir Lietuvos valstybinio simfoninio – stygininkai, kuriems diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. Iš viso scenoje matysime ir girdėsime apie 100 styginių instrumentų.

Koncentro epicentre – Arnoldo Schoenbergo ankstyvasis šedevras

Šimtastygio orkestro programoje – trijų kompozitorių kūriniai. Programos ašis – 1899 m. parašytas vokiečių kompozitoriaus Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetas (versija styginių orkestrui) „Pragiedrėjusi naktis“.

Muzikų bendruomenė A. Schoenbergą žino kaip dodekafoninės technikos pagrindėją, tačiau dar prieš imdamasis „laužyti“ tonalią sistemą, jis jau buvo parašęs nemažą vertingos muzikos. Tarp jos išdidžiai iškyla būtent jo sekstetas „Pragiedrėjusi naktis“, vadinamas svarbiausiu ankstyvosios A. Schoenbergo kūrybos pavyzdžiu. Yra žinoma, kad pats kompozitorius mokėsi griežti smuiku ir violončele, tad styginių instrumetnų specifika jam buvusi gerai pažįstama. Imtis seksteto jį įkvėpė du dalykai – raiškios poeto Richardo Dehmelio eilės ir meilė kompozitoriaus mokytojo Alexanderio von Zemlinskio seseriai Matildai. Vienos dalies kūrinyje atsispindi stiprios kūrėjo emocijos, vėlyvojo romantizmo estetikos dvelksmas.

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su dirigentu, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Modestu Barkausku

2017-ųjų pabaiga vienam ryškiausių jaunosios kartos dirigentų Modestui Barkauskui buvo turtinga sėkmių ir pokyčių. Prestižiniame dirigentų konkurse Lenkijoje laimėjęs bronzinę batutą, neilgai trukus iš maestro Donato Katkaus jis perėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigas. Emocijoms kiek atslūgus, su dirigentu kalbamės į visus poslinkius jau žvelgdami iš nedidelės perspektyvos.

Rasa Murauskaitė

„Šis kūrinys – tai tarsi spalvinga baltiškojo mentaliteto meditacija, peržengianti akademinio stiliaus ribas“, – taip apie vasario 9 d., Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncerto metu skambėsiančią latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinio „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) premjerą kalba atlikimui diriguosiantis Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Andris Poga. Pirmą kartą gruodį Rygoje nuskambėjusi oratorija byloja apie trijų Baltijos šalių bendrystę, kurią įkūnija visų trijų valstybių solistai ir nacionalinių eilių skambesys.

„Norėjau parašyti muzikos kūrinį, kuriame skambėtų visų trijų Baltijos šalių kalbos – naudojausi nuostabios mūsų poezijos privilegija. Iš pat pradžių žinojau, kad kiekvienas eilėraštis turi skambėti originalo kalba, nes poeziją nepaprastai sunku išversti – išvertus vis vien kažkas prarandama“, – apie kūrinio gimimą pasakojo kompozitorius Arturas Maskatas. Jis – vienas žymiausių šių dienų latvių kūrėjų. Kompozitoriaus muzika emocinga, pakili, kupina individualios muzikinės ekspresijos. Šis menininkas net keturis kartus buvo įvertintas prestižiniu Latvijos muzikos apdovanojimu. Rašydamas naujausią savo kūrinį „The Song of the Baltics“, kaip pats sako, A. Maskatas atsispyrė nuo bendrų istorinių ir kultūrinių šalių „kontrapunktų“.

„Mes visi panašiai žvelgiame į gyvenimą. Mūsų Nepriklausomybė – tai mūsų bendra vertybė, kuria privalome rūpintis. Tačiau bene stipriausiai mus jungia Baltijos jūra, šalia kurios mums lemta gyventi“, – pasakoja kompozitorius. Būtent Baltijos jūra ir tampa naujausio jo kūrinio epicentru.

Kūrinio įžangoje skamba trumpos frazės visų Baltiją supančių šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Danijos – kalbomis, tačiau toliau kūrinyje lieka trys – estų, latvių ir lietuvių kalbos, prabylančios estų poeto Paulo-Eeriko Rummo, latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojarso Vaciečio bei lietuvio Sigito Gedos eilėmis. Pats kompozitorius tvirtina ypatingai pamilęs šiuos kūrėjus, kurių eilėraščius atsirinkti jam padėjo latvių poetas ir vertėjas iš Estijos Guntaras Godiņš ir lietuvių dirigentas, geras A. Maskato draugas Modestas Pitrėnas.

Rasa Murauskaitė

Valstybės šimtmečio metai – pati gražiausia proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis kultūrinius tiltus tiesia jau antrą dešimtmetį, ne tik sukviesdamas į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, bet ir reprezentuodamas lietuvių muzikinę kultūrą mūsų kaimynų koncertų salėse. Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais ir laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. „Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, rodos, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas, maestro G. Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užlopyti.

Šiemet festivalis sugrįžta po dvejų metų pertraukos. Koncertuose vasarį ir kovą girdėsime tris orkestrus – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Savo programą, be abejonės, atliks ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.

Per jau antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai savo interpretacijomis užpildė mūsų koncertų sales, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzikine kultūra. Šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur papildys šio miesto simfoninio orkestro pajėgas ir kartu atliks įspūdingą Gustavo Mahlerio Simfoniją nr. 2, c-moll.

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su 75-metį švenčiančiu kompozitoriumi Jurgiu Juozapaičiu

Neseniai Vilniaus rotušėje kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru buvo surengtas kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jurgio Juozapaičio jubiliejinis autorinis koncertas. Jurgis Juozapaitis – kompozitorius, kurio muzika išties skamba. Didžiąją dalį laiko galėjęs sau leisti nešvaistyti kitai veiklai, o atsidėti kūrybai, ne kartą nusivylęs muzikos vienodumu ir betiksliais muzikų bandymais šokiruoti, šiandien kūrėjas tvirtina, kad svarbiausia jam – muzikos kūrinio prasmė. Apie ją ir ne tik kompozitorių kalbina Rasa Murauskaitė.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš Giedriaus Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ premjeros

Varpų garsas – tai kvietimas susiburti, kartu pasimelsti. Jų gausmas pakylėja virš kasdienybės ir byloja apie poreikį klausytis įdėmiau nei paprastai. Anksčiau dar buvo tikima, kad varpai simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus – turbūt todėl maldos namai be varpų skambesio neįsivaizduojami. Gal būtent todėl garsėjančiu, tankėjančiu varpų gaudesiu prasideda nauja tezių opera „Liuterio durys“ – dovana 500-ąsias metines mininčiai turiningai Reformacijos tradicijai.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ koncertų

Festivalis „Banchetto musicale“ man visuomet asocijavosi su kiek egzotišku koncertinio sezono startu. Festivalio „egzotiškumas“ čia reiškiasi ne įprasta sąvokos prasme, o kyla iš didelės laiko distancijos, skiriančios dabartį ir tą laiką, kai buvo kuriamos festivalio programose pristatomos kompozicijos.