7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Vienintelis pėdsakas – muzika

Michaelo Nymano operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ premjera „Permainų muzikos“ festivalyje

Penkių valandų kelionė, kad pamatytum valandos trukmės operą – tai ne tik svetimų pokalbių nuogirda lūkuriuojant fojė, bet ir tikrų tikriausia realybė, mane ištikusi praėjusį trečiadienį, rugsėjo 15-ąją. Tikiu, kad traukiniu Vilnius–Klaipėda ne viena dardėjau į uostamiestį tam, kad pamatyčiau „Permainų muzikos“ festivalį atidariusią, pirmąkart Lietuvoje pastatytą Michaelo Nymano operą „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“.

Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Mindaugas Zimkus (Daktaras S.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Gunta Gelgotė (Ponia P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Gunta Gelgotė (Ponia P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Kšištofas Bondarenko (Daktaras P.) operoje „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Rasa Murauskaitė

Pakilti virš teksto

Pokalbis su Liudu Mockūnu apie šiuolaikinei akademinei muzikai skirtą jo dvigubą albumą „Polilogai“

Kitoks saksofonininko Liudo Mockūno albumas. Taip būtų galima pavadinti neseniai pasirodžiusį dvigubą jo leidinį „Polilogai“, kuriame užfiksuota dar viena šio atlikėjo, gerai žinomo improvizacinės muzikos ir avangardinio džiazo lauke, kūrybinė pusė – šiuolaikinės akademinės muzikos atlikimas. „LRT Klasikos“ laidoje „Garso ekspedicija“ su Liudu kalbėjomės apie nykstančias ribas tarp improvizacijos ir interpretacijos, žavėjomės Osvaldo Balakausko „Polilogu“, ieškojome skirtingų kompozitorių tapatumo ženklų.

Liudas Mockūnas ir kvartetas „Chordos“. G. Grigonio nuotr.
Liudas Mockūnas ir kvartetas „Chordos“. G. Grigonio nuotr.
Liudas Mockūnas. A. Aleksandravičiaus nuotr.
Liudas Mockūnas. A. Aleksandravičiaus nuotr.
Liudas Mockūnas. T. Tereko nuotr.
Liudas Mockūnas. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė

Vaizdingi fleitos pavidalai

Apie šiuolaikinės muzikos fleitai rinktinę „Solitude“ – fleitininkas Giedrius Gelgotas ir kompozitorės Zita Bružaitė bei Monikaze

Fleitininką Giedrių Gelgotą žinome ir kaip solistą, ir kaip Kristupo pučiamųjų instrumentų kvinteto narį, ir kaip Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fleitų grupės muzikantą. Taip pat jis – aktyvus šiuolaikinės muzikos atlikėjas. Todėl nestebina, kad bene visus jo kompaktinėje plokštelėje „Solitude“ sudėtų kūrinių autorius fleitininkas vadina savo bičiuliais.

Giedrius Gelgotas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrius Gelgotas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrius Gelgotas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrius Gelgotas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedriaus Gelgoto CD viršelis
Giedriaus Gelgoto CD viršelis
Monikaze. D. Labučo nuotr.
Monikaze. D. Labučo nuotr.
Zita Bružaitė. D. Matvejevo nuotr.
Zita Bružaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Crescendo į tylą

Arvydo Malcio autorinis vakaras Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje

Kai kurie kompozitoriai savo muzikos atpažįstamumą formuoja per pasirinktas technologines kryptis, kiti – per žanrų, stilių, instrumentarijaus ypatumus ir pan. Kompozitoriaus ir violončelininko Arvydo Malcio kūrybą geriausiai atpažįstame iš jos atlikėjiško, dinamiško, ekspresyvaus charakterio, kontrastų gausos ir tirštos, neretai į sonorizmą linkstančios orkestro muzikinės kalbos. Nepaisant neretai tam tikrą programiškumą sufleruojančių jo kūrinių pavadinimų, iš tikrųjų šio kūrėjo muzika artima grynajai, neprisirišančiai prie konkrečių „užmuzikinių“ reikšmių ar naratyvų.

Arvydo Malcio autorinio koncerto akimirka. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Arvydo Malcio autorinio koncerto akimirka. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos kamerinis orkestras, Arvydas Malcys, Tadas Motiečius ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos kamerinis orkestras, Arvydas Malcys, Tadas Motiečius ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Tadas Motiečius, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Tadas Motiečius, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vilmantas Kaliūnas, Tadas Motiečius ir Arvydas Malcys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vilmantas Kaliūnas, Tadas Motiečius ir Arvydas Malcys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vilmantas Kaliūnas, Vytautas Giedraitis ir Arvydas Malcys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vilmantas Kaliūnas, Vytautas Giedraitis ir Arvydas Malcys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vytautas Giedraitis, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vytautas Giedraitis, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vilmantas Kaliūnas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rasa Murauskaitė

M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso rezultatai

VIII Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas baigėsi. Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusios iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu paaiškėjo, kad pirmosios vietos laurai iškeliauja į Pietų Korėją ir Rusiją – vargonų kategorijoje pirmąją vieta įvertinta korėjiečių vargonininkė Hyun Sun Park, o pianistų konkurso nugalėtojų tapo rusų pianistas Aleksandras Kašpurinas.

M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
Rasa Murauskaitė

Paaiškėjo M.K. Čiurlionio pianistų konkurso finalininkai

Johanneso Brahmso, Sergejaus Rachmaninovo ir Maurice’o Ravelio koncertai fortepijonui – toks VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso finalo „meniu“ paaiškėjo vakar vakare, paskelbus konkurso finalininkus. Tarptautinės žiuri sprendimu, finaluose lapkričio 16 ir 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir maestro Modestu Pitrėnu, pasirodys Edvinas Švaikovskis (Lietuva, Lenkija), Gabrielė Sutkutė (Lietuva), Yue Zhangas (Honkongas), Neringa Valuntonytė (Lietuva), Aleksandras Kašpurinas (Rusija) ir Young Ho Parkas (Pietų Korėja).

M.K. Čiurlionio pianistų konkurso finalininkai. organizatorių nuotr.
M.K. Čiurlionio pianistų konkurso finalininkai. organizatorių nuotr.
Rasa Murauskaitė

Paaiškėjo M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso finalininkai

Jau aišku, kas gros VIII Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vargonininkų konkurso finale! Išklausius II turo dalyvių pasirodymus, tarptautinės žiuri sprendimu, konkurso finalininkais paskelbti Tyleris Jasonas Boehmeris (JAV), Josefas Kratochvilis (Čekija), Somang Lee (Pietų Korėja), Hyun Sun Park (Pietų Korėja), Filipas Šmerda (Čekija) ir Janas Šprta (Čekija). Vargonininkai savo finalo programas atliks lapkričio 15 d., Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

 M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso finalininkai. Organizatorių nuotr.
M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso finalininkai. Organizatorių nuotr.
Rasa Murauskaitė

Šiuolaikinė mito transformacija, garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ pirmąkart Klaipėdoje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimas lapkričio 13 d., trečiadienį, 18 val., Klaipėdos kultūros fabrike pirmąkart pristatomas uostamiesčio žiūrovams.

„Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
„Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

Prasideda VIII Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas

„Jei kas nori pajusti, apčiuopti Lietuvos gelmę, teatsigrįžta į Čiurlionį“, – nedideliame interviu prieš VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pradžią rašė prof. Vytautas Landsbergis. Didžiausios Lietuvoje profesionaliosios muzikos varžybos prasideda jau lapkričio 8 d. ir tęsis iki lapkričio 17 d. Konkurso organizatoriai ypatingai džiaugiasi, kad šis renginys tapo vienu pirmųjų, kurį sutiko globoti LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rasa Murauskaitė

Mėlynas gaublys – ateities užuomina?

Įspūdžiai iš Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje

Ketvirtadienio, spalio 10-osios, vakarą visam pasauliui laukiant, kam atiteks Nobelio taikos premija ir viena potencialiausių kandidačių laikant šešiolikmetę švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg, Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ trims solistams, vaikų chorui, dviem fortepijonams, kontrabosui ir mušamųjų grupei. Nors kitą dieną paaiškėjo, kad Greta premijos negavo, simboliškesnio konteksto šiam kūriniui nė nesugalvotum.

David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas