Muzika

Gražina Montvidaitė

Pokalbis su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku

Kiekvieną birželį Šiaurės Lietuvoje pradeda skambėti galingi klasikinės muzikos garsai, jau šešioliktą kartą priviliojantys klausytojus iš visos Lietuvos. Tytuvėnų vasaros festivalis, ugdydamas mėgavimosi muzika įgūdį, lankytojams įskiepija ir kultūrinio turizmo geną – aplankius koncertus susipažįstama su architektūra, regiono ypatybėmis ir pasisemiama kelionių po gimtąją šalį džiaugsmo. Festivalį publika jau yra pamėgusi, tačiau kaip vyksta jo organizavimas, planavimas – visa tai, kas koncertų lankytojams lieka nematoma? Apie tai kalbamės su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku.

Eglė Šeduikytė

Įspūdžiai iš Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Matą“ Šv. Kazimiero bažnyčioje

 

Johannas Sebastianas Bachas gali išvilioti iš bet kur: pakviesti iš atostogų, atitraukti nuo darbų, reikalų ar būrio draugų. O kai kalbama apie retai atliekamą „Pasiją pagal Matą“, tai pačiame atostogų įkarštyje, lyg užhipnotizuota atsiradau Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje. Likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios visi suolai jau buvo užimti, publika vis rinkosi, kol užpildė visas navas ir centrinį praėjimą. Šalia sėdėję žmonės buvo pakiliai nusiteikę ir vartydami programėles stebėjosi: šitoks koncertas, tokia galybė puikių atlikėjų, retai atliekamas grandiozinis kūrinys – ir visa tai be bilietų!

Laimutė Ligeikaitė

Žvilgsnis į šių metų Thomo Manno festivalį Nidoje

Žavioji Nida, matyt, kiekvienam kelia vis kitokias asociacijas: nuo unikalių kopų, senųjų kurėnų iki „Nida Jazz“ arba šūkio „Benai, plaukiam į Nidą!“ su nelabai vykusia talentingojo Vytauto Kernagio skulptūra ant suoliuko prie marių, arba stačiai gėdinga popsine „žvaigždžių alėja“. O gal dabar Nidą garsina ant Parnidžio kopos išdygęs paminklas prancūzų rašytojui ir prosovietiniam veikėjui Jeanui-Pauliui Sartre’ui? Sakoma, kad Klaudijaus Pūdymo skulptūra yra neblogas Antano Sutkaus fotografijos įamžinimas. Žinia, 1965 m. A. Sutkui pavyko nufotografuoti Sartre’ą su Simone de Bouvoir besilankantį Nidoje. Tada tokių veikėjų atvykimas į Sovietų Sąjungą buvo stiprus ideologinis sovietų laimėjimas. Vis dėlto prieštaringai vertinamo rašytojo skulptūra viename svarbiausių Nidos taškų atsirado tik pernai. Ne vienas svarstė kodėl. Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė iškėlė versiją (kultūros almanachas „Dorė“, 2018, Klaipėda), jog tai „skulptūra ne Sartre’ui, ne Sutkaus fotografijai, bet desperatiškam norui pritraukti daugiau turistų (...). Šiuo atveju dar verta kalbėti apie politinės situacijos neišmanymą ir tautinės savigarbos stoką.“ Gal ir vėl eilinį kartą prašauta su paminklais?.. Tiesa, apie kultūrinio turizmo plėtrą nebūčiau tokios skeptiškos nuomonės, kaip savo straipsnyje toliau dėsto S. Daugirdaitė. Manyčiau, kultūrinis turizmas yra tai, ką geriausio galima pasiūlyti pasauliui. Žinoma, turint tvirtus vertybinius kriterijus.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Pianisto Alexanderio Paley koncerto įspūdžiai

Į Paliesiaus dvare rengiamus klausytojų pamėgtus aukštos prabos koncertus susirenka muzikos mėgėjai iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl nėra prasmės priminti šio dvaro istorijos, juolab kad internete galima rasti nemažai duomenų ne tik apie šioje vietovėje vykusius įvykius, bet ir apie išskirtinės akustikos koncertų salės „Pasaga“ įkūrimą. Pasaulinio garso atlikėjai mielai sutinka čia koncertuoti, daryti įrašus, dažniausiai atvyksta vieninteliam koncertui Lietuvoje. Publika taip pamėgo čia lankytis, kad centrinė salės dalis negali sutalpinti visų norinčių. Tenka žmones sodinti ir kraštinėse salės erdvėse.

Lukrecija Stonkutė

Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.

Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?

Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.

Alina Ramanauskienė

Įspūdžiai iš festivalio

Liepos 12–20 dienomis antrą kartą vyko tarptautinis fortepijono muzikos festivalis ir meistriškumo kursai „Kaunas Piano Fest“. Šiemet renginys kvietė į dešimt rečitalių ir šešias atviras paskaitas, kurie vyko Kauno mieste, Kauno rajone ir Vilniuje. Išgirdome net 18 jaunųjų talentų iš skirtingų šalių: Estijos, Ukrainos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Rumunijos, Kazachstano, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos ir, žinoma, Lietuvos.

Ona Jarmalavičiūtė

Šv. Kristupo vasaros festivalio koncerto „Muzika iš Karpatų kalnų“ įspūdžiai

 

Šv. Kristupo vasaros festivalis jau 25-erius metus iš eilės lepina Vilnių ir jo svečius naujais muzikiniais atradimais. Liepos 11-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje publika buvo kviečiama susipažinti su ryškų atgarsį šiuolaikinės muzikos pasaulyje keliančiu ansambliu „Vołosi“. Šis lenkų styginių kvintetas – Krzysztofas Lasońas (smuikas), Zbigniewas Michałekas (smuikas), Janas Kaczmarzykas (tristygis altas, vamzdžiai), Stanisławas Lasońas (violončelė), Robertas Waszutas (kontrabosas) – sėkmės susilaukė savo kūryboje atskleisdami folklorinių elementų žavesį ir jungdami jį su dar negirdėta, patrauklia, iš Karpatų kalnų sklindančia energija.

Lukrecija Stonkutė

Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene

Rugpjūčio 1–23 dienomis Vakarų Lietuvos regione vyks tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šia proga kalbinome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovę Laimą Vilimienę. Pašnekovė pasakoja apie festivalio svarbą, renginių įvairovę, kūrybinį procesą, netradicines pasirodymų erdves bei ateities vizijas.

Edmundas Gedgaudas

Replika pabandžius klausytis koncerto transliacijos         

Maloniai prisimenu Muzikos ir teatro akademijos salėje praėjusį sezoną įvykusį koncertą, kur Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui išgirdome sugrupuotus pagal drąsią Rimanto Janeliausko viziją. Gilių įžvalgų nestokojo ir profesoriaus Jurgio Karnavičiaus interpretacijos, tad nudžiugau televizijos programose aptikęs žinutę, kad liepos 20 dieną galėsiu dar kartą to didžiulio koncerto, pavadinto „Čiurlionis kitaip“, pasiklausyti. Deja... Jau pirmieji įrašo garsai skatino galvoti, kad subtilų pianistą kažkas pasodino ne prie gero „Steinway & Sons“ instrumento, o privertė muzikuoti nuo kažkokios palėpės nukeltu kledaru. Prisiminiau prieš keletą metų „Vaidilos“ salėje girdėtą žavų Andriaus Žlabio koncertą, kurį mūsų nacionalinės televizijos garsų specialistai irgi pavertė apmaudžia karikatūra.  

Vitoldas Rimkus

Pokalbis su kompozitoriumi Jonu Tamulioniu ir dirigentu Juozu Domarku

Paskutinį birželio penktadienį Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje suskambo Jono Tamulionio „Lietuviškasis Requiem“. Taip nuaidėjo vienas paskutinių šių metų Marijampolės religinės muzikos festivalio koncertų. Šiam tęstiniam renginiui sėkmingai vadovauja žinomas tenoras Edmundas Seilius. Monumentalų kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas), choras „Vilnius“ (vadovas Artūras Dambrauskas), solistai Aurimas Raulinavičius (tenoras), Rita Novikaitė (mecosopranas), Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Egidijus Dauskurdis (bosas). Programą parengė ir koncertui vadovavo ilgametis LNSO vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas.