7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Emocijų lavina iš Karpatų kalnų

Šv. Kristupo vasaros festivalio koncerto „Muzika iš Karpatų kalnų“ įspūdžiai

 

Ona Jarmalavičiūtė
Nr. 26 (1305), 2019-06-28
Muzika
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.

Šv. Kristupo vasaros festivalis jau 25-erius metus iš eilės lepina Vilnių ir jo svečius naujais muzikiniais atradimais. Liepos 11-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje publika buvo kviečiama susipažinti su ryškų atgarsį šiuolaikinės muzikos pasaulyje keliančiu ansambliu „Vołosi“. Šis lenkų styginių kvintetas – Krzysztofas Lasońas (smuikas), Zbigniewas Michałekas (smuikas), Janas Kaczmarzykas (tristygis altas, vamzdžiai), Stanisławas Lasońas (violončelė), Robertas Waszutas (kontrabosas) – sėkmės susilaukė savo kūryboje atskleisdami folklorinių elementų žavesį ir jungdami jį su dar negirdėta, patrauklia, iš Karpatų kalnų sklindančia energija.

Toks dinamito miksas greitai po kojomis jiems paklojo pasaulio publiką, ir, praėjus vos metams po ansamblio įsikūrimo, atnešė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) premiją „Svetozár Stračina Grand Prix“ Bratislavoje. 2012 m. jų kompaktinė plokštelė pakilo į geriausiųjų sąrašus Pasaulio muzikos reitinguose Europoje (The World Music Charts Europe). Spauda juos vadina „nenukopijuojamais“, „išvengiančiais interpretacinių kanonų“ bei „paminklu ne tik lenkų, bet ir visos rytų Europos muzikoje“. Šią vasarą jų koncertas Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kūrė hipnotizuojantį, nepakartojamą įspūdį, rodėsi, jog iš pačių kalnų užgriūva tyriausių emocijų lavina, o tokiai jėgai atsispirti sunku.

Koncerte, buvo aiškiai juntamas instrumentininkų penketuko profesionalumas, užaugintas klasikinės muzikos tradicijos. Nors jų griežimo manieroje pastebimi liaudies muzikos motyvai (stačiokiškumas, tiesmukiškumas), tačiau labiausiai pasireiškė jų nesuvaidintas virtuoziškumas bei profesionalumas. Taip pat svarbu paminėti muzikantų įgūdžius groti kartu. Penkių stygininkų išgaunamas skambesys priminė bendrą tėkmę, drauge kvėpuojantį šaltinį. Jie muzikavo lyg kapela, glaudžiai sustoję ratu.

Pasirodymas iš muzikantų reikalavo ir didelės ištvermės. Visos jų atliktos kompozicijos buvo energingo, ritmingo charakterio, reikalaujančios visiškos energijos iškrovos. Muzika buvo atlikta su nenuilstančiu vidiniu užsidegimu, net pasišokinėjant, kartais atrodė, jog tuoj pradės rūkti dūmai. O ir pertraukų tarp kūrinių nedarė, vėl pradėdavo groti net nenutilus plojimams. Spinduliuojanti energija yra vienas didžiausių jų privalumų.

Koncerte atliktas originalias „Vołosi“ kompozicijas apibūdinčiau kaip dvi sudedamąsias: muzika melodinga ir emociškai išraiškinga, grįsta tipiniais harmoniniais modeliais, įkvepianti, momentais netgi dramatiška; įpinti folkloro motyvai ir liaudies muzikos grojimo maniera. Šios puselės yra puikiai sumišusios tarpusavyje ir dažnai net sunku atpažinti kurie muzikos elementai kam priklauso. Į vienos stilistikos rėmus jų taip pat neįstatysi. Atrodo, jog jų atliekama muzika yra labai lengva ir „greitai vartojama“, tam tikra prasme netgi primityvoka. Kita vertus suvoki, jog tas paprastumas – tai liaudies muzikos išraiška, kurią jie bando atkurti. Dar po kelių minučių kyla mintys apie atlikėjų virtuoziškumą ir profesionalumą, o galiausiai pagalvoji apie tai, jog virtuoziškumas šiuo atveju pasitelkiamas dėl šou, ir tuomet tampa sunku atskirti, ar nurauti stryko plaukai yra autentiška energijos išdava, ar klausytojus masinantys efektai.

Pasirodyme buvo naudojamos ir modernios atlikimo technikos. Galima tik spėlioti, ar jos skirtos pademonstruoti virtuoziškumą, ar tai publikos akis blizginantys šou elementai. Kitos pasirodymo mozaikos detalės – magiškos romų muzikos intonacijos, gergždimas, improvizacija, laisva laikysena, šūkčiojimai. Netikėta buvo atrasti, jog liaudiškumas ir teatrališkumas scenoje yra tokios panašios. Galbūt dėl tokio sklandaus susimaišymo ši muzika skambėjo natūralia tėkme, labai nuosekliai ir išbaigtai.

Pasirodymo rezultatas paliko nepaprastai malonų įspūdį. Muzika, balansuojanti kažkur tarp Aleksandro Rybako ir „Žiedų valdovo“ garso takelio, leido daugeliui trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius, buvo suprantama bei gerai priimta plačios klausytojų auditorijos. Kita vertus, kartais primityvios melodijos ir liaudiški motyvai savo paprastumu pradeda erzinti, norisi gilesnių apmąstymų ar vidinių išgyvenimų, kurių tokia muzika klausytojams nesukelia. Bet šįkart tai buvo kokybiškas ir profesionalus produktas. Originali kūryba. Tokia muzika turi savo vertę. „Vołosi“ atlikėjų charizma persmelkia kiekvieną, taip kviesdama mėgautis pasirodymu. Publika savo meilę ansambliui išreiškė išsireikalavusi dviejų publiką sužavėjusių bisų. Aš taip pat turiu pripažinti, jog prieš koncertą jaučiausi prastai, o po jo – guvi ir laiminga. Galbūt tai ir yra pagrindinis geros muzikos rodiklis?

 

„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.