Muzika
Vilhelmas Valaika
Ištaigingojo žanro atgimimas
Alessandro Stradellos „Kirkė“ Valdovų rūmuose
Gražia tradicija yra tapęs renginys, kasmet rugsėjo pradžioje vykstantis Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmuose. Kalbu apie Operos dieną, kuria paminimas reikšmingas mūsų kultūros istorijos faktas, kad XVII a. pradžioje būtent Vilniuje ir būtent tuometiniuose Valdovų rūmuose buvo pastatytos ir atliktos pirmosios operos Lietuvoje. Taip pat klostosi graži tradicija, kad šia proga parengiama kuri nors barokinė opera. Paradoksas, bet kai kuriuos iš tų kūrinių galima laikyti premjeriniais. Ne tik dėl to, kad praėjus keliems amžiams ta muzika yra stipriai primiršta ir skamba kaip atradimas, bet ir dėl paprastos tikimybės, kad veikalo sukūrimo laikais jo natos Lietuvos veikiausiai nepasiekė, o ir vėliau vargu ar buvo žinomos. Taip dabartinis atlikimas tampa premjerinis.
Rita Nomicaitė
Užmiršti ir atrasti Vlado Jakubėno kūriniai
Iš muzikos istorijos archyvų
Lietuvos rankraščių saugyklose pastebėtas pluoštas Vlado Jakubėno kūrinių, laikytų dingusiais, ir net tokių, kurie nėra patekę į kūrybos sąrašus. Pastarieji opusai nesuregistruoti, matyt, todėl, kad suvestinės rengtos remiantis JAV turimais archyvais. Pirmąjį sąrašą turbūt paskelbė Čikagos konservatorijos studentas dainininkas Ignas Malčius, magistro darbo dalį paskyręs Jakubėno kūrybai apžvelgti ir, kas ypač svarbu, konsultavęsis su kompozitoriumi; išlikęs darbo variantas su Jakubėno taisymais ranka ant Malčiaus mašinraščio (1969; už darbo kopiją dėkoju prof. Vytautui Landsbergiui).
Beata Leščinska
Medūza prie fortepijono ir kiti muzikiniai įsikūnijimai
Pasivaikščiojimai po Rygos Jūrmalos muzikos festivalį ir Varšuvos bažnyčias
Po truputį įsibėgėja ruduo, o su juo artėja ir koncertinių sezonų atidarymai bei didžiųjų rudens festivalių maratonas. Tačiau iki jiems prasidedant yra laiko stabtelėti ir prisiminti vėlyvos vasaros ir ankstyvojo rudens muzikinius įspūdžius, pasidairant šiek tiek plačiau: nuo Rygos Jūrmalos muzikos festivalio Latvijoje iki kaimyninės Varšuvos bažnyčių, kuriose irgi skamba muzika.
Rasa Murauskaitė
„Kandidas“, arba pamilti akimirksniu
Įspūdis po Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ premjeros LNOBT
Užgęsta šviesos, pasirodo dirigentas, nugriaudi plojimai – prasideda muzika. Šią akimirką atlikėjai ir publika persikelia į kitą erdvėlaikį. Transformacija – tai tikrasis muzikos meno žavesys. Kaip prieš „Kandido“ premjerą pasakojo operetės režisierius Vincentas Boussard’as, Leonardo Bernsteino kūryba yra tiesiog pritvinkusi nepaprasto žavesio, kaip ir pati šio kompozitoriaus, dirigento, atlikėjo asmenybė. Jos turtingumas, reiškęsis per muziką, priverčia šią pamilti akimirksniu.
Algirdas Klova
Simone Kermes dainavo Paliesiaus dvare
Įspūdžiai iš koncerto
Rugsėjo 7-ąją pirmą kartą nuvykau į Paliesiaus dvarą, kuris garsėja daugeliu labai gražių ir svarbių dalykų, tarp jų ir „Pasagos“ salės akustika. Įspūdį padarė gražios vietos, fontanas su suomio Jari Männistö skulptūra „Kapibara“, puikiai atstatyti rūmų mūrai, skani duona ir bandelės, gera kava, charizmatiškas šeimininkas ir dar daug kas. Taigi, toje ypatingos akustikos salėje net du koncertus savaitgalį surengė garsi pasaulyje baroko muzikos atlikėja, dainininkė iš Vokietijos Simone Kermes. Lietuvoje publika tikrai ne kasdien lepinama gerais baroko muzikos šedevrų atlikimais, nors esame girdėję ir išskirtinių šios muzikos koncertų. Su S. Kermes Paliesiuje grojo, manau, labai įdomus ir profesionalus kolektyvas iš Italijos „Amici Veneziani“: Giuseppe Mule (violončelė), Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba, viena iš liutnės atmainų), Raffaele Tiseo (smuikas, ansamblio vadovas).
Eglė Šeduikytė
Daugiasluoksnės senosios muzikos jungtys
Žvilgsnis į III tarptautinį senosios muzikos festivalį Kretingoje
Rugpjūčio 23-iosios vakarą Kretingos pranciškonų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje prasidėjęs III Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis buvo ypatingas daugiaplaniškumu ir daugiasluoksnėmis jungtimis, pirmiausia tarp publikos ir atlikėjų. Šias jungtis teko stebėti, girdėti ir jausti visuose koncertuose. Šių metų festivalis dedikuotas Baltijos kelio 30-mečiui. Kiekviename koncerte buvo atskleisti ryšiai, jungiantys vėlyvuoju Renesansu ir ankstyvuoju baroku įvairių šalių ryškiausiuose muzikiniuose centruose sukurtą muziką.
Laimutė Ligeikaitė
Du dešimtmečiai muzikos jūroje
Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu
Dvidešimties metų scenoje tarpsnį šiemet pažymi žinomas dainininkas Edgaras Montvidas. Nuo stažuotės Londono Karališkojoje operoje „Covent Garden“, kurioje 2002 m. debiutavo Alfredo vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, solistas Lietuvoje retokas svečias.
Algirdas Klova
Būta visko
Mintys po „Visagino Country 2019“
Įvairiausios muzikos festivalių kasmet daugėja, tačiau yra daug ir tokių, kurie gyvuoja jau ilgus metus. Vienas jų – „Visagino Country“, gimęs 1991 m., pučo Maskvoje dienomis, Visagino stadione. Pradžia buvo itin sunki, vėliau viskas kaip ir stojo į vėžes, kelerius metus kito vyksmo vieta, kuri, manau, nėra ideali ir šiandien. Gaila, kad stadiono vadovai neįsileidžia festivalio į gimtinę. Matyt, reikia aiškiau jiems išaiškinti, kad, turint gerą renginį, negalima jo išgyvendinti.
Elvina Baužaitė
Muzika – galinga jėga
Pokalbis su Kristupo vasaros festivalio meno vadove Jurgita Murauskiene
Jurgita Murauskienė jau trylika metų yra VŠĮ „Kristupo festivalis“ direktorė, o dabar antrus metus – ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovė. Festivalio veikla, galima sakyti, peržengia įprastai suvokiamas koncertų ribas. Šiuos renginius galime pavadinti muzikiniais piknikais, naktiniais rečitaliais, ekskursijomis-koncertais ir t.t. Kristupo vasaros festivalis yra įtrauktas į septyniasdešimties geriausių Europos festivalių gidą, taigi jį aplanko Lietuvos, Europos ir viso pasaulio muzikos gerbėjai, kuriuos greičiausiai kaskart nustebina netikėti potyriai. Apie tai byloja dar 2009 m. festivalio pelnytas tarptautinis kūrybiškumo ir inovatyvumo pažymėjimas FestLabPass. Pernai už lietuvių ir lenkų kultūros puoselėjimą J. Murauskienei įteiktas Gloria Artis bronzos medalis už nuopelnus kultūrai. Pakalbinome koncertų organizatorę.
Elvina Baužaitė
Kilti vis aukščiau
Pokalbis su LNOBT vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila pasitinkant naują sezoną
Pamažu artėjant jubiliejiniam, 100-ajam, LNOBT sezonui, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila dalijasi mintimis, kokias užduotis orkestras rengiasi įgyvendinti artimiausiu metu.
