7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ – ryškus meno židinys

Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene

Lukrecija Stonkutė
Nr. 26 (1305), 2019-06-28
Muzika
Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.
Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.

Rugpjūčio 1–23 dienomis Vakarų Lietuvos regione vyks tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šia proga kalbinome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovę Laimą Vilimienę. Pašnekovė pasakoja apie festivalio svarbą, renginių įvairovę, kūrybinį procesą, netradicines pasirodymų erdves bei ateities vizijas.

Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ skaičiuoja jau trečią veiklos dešimtmetį. Per šį laikotarpį pastatytos lietuvių kompozitorių operų premjeros, skambėjo įvairiausi instrumentiniai opusai, pristatyti žymūs Lietuvos ir užsienio šalių baleto šokėjai. Kuo festivalis reikšmingas Lietuvos kultūrai?

Pirmiausia, festivalis reikšmingas visam Lietuvos Vakarų regionui. Tokio masto tarptautinis operos ir simfoninės muzikos renginys yra vienintelis šioje apskrityje ir gyvuojantis jau ilgus metus.  Lietuvoje nėra daug festivalių, kurie pristatytų sceninius veikalus.

 

Prieš metus tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove, tad festivalį organizuojate pirmą kartą. Kokie pokyčiai laukia šiųmetiniame festivalyje?

Nelabai galėčiau kalbėti apie pokyčius. Tam reikėtų pasiimti praėjusių festivalių programų išklotinę ir ją pastudijuoti. Mano žvilgsnis labiau nukreiptas į ateitį: koks festivalis turėtų būti, kuo jis galėtų būti išskirtinis, kuo svarbus Lietuvos kultūros bendruomenei. Kreipsiu dėmesį į datas, kurios svarbios Lietuvos kultūrai ir visuomenei.

 

Festivalio atidarymo renginys yra skirtas Klaipėdos miesto gimtadieniui. Jo metu piliavietėje skambės kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Kas inspiravo idėją operą iš uždaros scenos perkelti po atviru dangumi? Tai nėra lengva užduotis. Su kokiomis kliūtimis teko susidurti?

Savo tematika opera „Prūsai“ – šiai vietai tinkamas kūrinys, siekiantis istorines Klaipėdos ištakas. Pagalvojome, jog Klaipėdos miesto gimtadienio proga būtų labai gražu organizuoti renginį, kuris vyktų istorinėje miesto vietoje, atviroje visuomenei. Techninių kliūčių perkeliant operą po atviru dangumi tikrai būta... Tačiau, viena vertus, mums labai padėjo teatro kompetencija ir patirtis pristatant veikalus įvairiose erdvėse, kita vertus, – esame daug keliaujantis teatras, tad panašios kliūtys nėra naujiena. Tai bus pirmasis mūsų bandymas perkelti operą po atviru dangumi, bet tikrai ne paskutinis! Norime pradėti tradiciją – kasmet rugpjūčio 1-ąją miesto istorinėse vietose atlikti po sceninį veikalą. Kitąmet muzikinis teatras Klaipėdoje švęs 200 metų jubiliejų. Šiai progai bus dedikuota daug renginių, tarp jų – ir rugpjūčio 1-osios. Bet paslapties apie renginį išduoti dar negaliu...

 

Kuo opera svarbi Klaipėdos miesto kultūrai, lyginant su Vilniumi ar Kaunu?

Pats muzikinis teatras Klaipėdoje turi dar vokiškas istorines ištakas, per 200 metų jis pergyveno labai daug etapų, įvairių žanrinių transformacijų. Todėl mums svarbu rodyti operų pastatymus, nes Vakarų Lietuva apima kone pusę Lietuvos regiono. Kaunas su Vilniumi yra labai arti vienas kito, tad mes esame dar vienas ryškus muzikinis židinys.

 

Šiemet minime 100-ąsias kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo metines. Kokiomis formomis pristatysite svarbiausius kompozitoriaus kūrinius?

Šia proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras stengiasi parengti kuo daugiau kompozitoriaus kūrybos projektų. Drąsiai galiu sakyti, jog esame šių metų šventinių renginių, dedikuotų E. Balsiui, lyderiai. Šimtmečio minėjimą pradėjome sausio 15-ąją kūrėjo simfoninės muzikos koncertu. Rugpjūčio 2-ąją vyks teatralizuotas E. Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“. Renginys svarbus ne tik todėl, jog išgirsime pluoštą kompozitoriaus dainų, tačiau ir dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdomo naujo projekto – tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“, vykstančios liepos 19 – rugpjūčio 2 dienomis. Projekto esmė – suburti jaunus atlikėjus, menininkus bei įvairių teatrinių profesijų entuziastus ir leisti jiems išbandyti savo jėgas, kuriant tam tikrą meninį projektą.

 

Ar jaunieji entuziastai turėjo praeiti tam tikrą atranką?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skelbė projekto anketą, kurioje užteko pareikšti norą dalyvauti. Šiemet komandoje dirba 23 rezidentai: 10 instrumentalistų, 11 vokalistų, viena dirigento ir viena scenografijos asistentė. Žinoma, jiems padeda profesionalūs menininkai: dirigentas Egidijus Miknius, režisierė Rūta Bunikytė, vokalo pedagogė prof. Asta Krikščiūnaitė, aktorius Valentinas Masalskis bei socialinių mokslų daktarė Irena Alperytė, kuri veda savivadybos paskaitas. Tad per dvi užsiėmimų savaites rezidentai gauna gerą dozę patarimų ir seminarų.

 

Regis, laukia dar vienas svarbus renginys kompozitoriaus E. Balsio gimimo 100-mečiui?

Festivalio kulminacija – baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera, kurią rodysime rugpjūčio 16–18 dienomis. Tai ypatingas įvykis, jo laukia visa kultūros bendruomenė. Pirmiausia, jis išskirtinis savo lokacija: premjerą išvysime Palangos koncertų salėje. Kaip žinia, su šiuo miestu Balsių giminė buvo ir tebėra susijusi: Jono Šliūpo gatvėje yra namelis, kuriame E. Balsys vasaromis praleisdavo nemažai laiko, jame intensyviai dirbdavo ir praktiškai visi jo kūriniai buvo sukurti ten. Atsiminimuose kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė pasakojo, jog rytmetis būdavo šventas laikas kūrėjui, tad visa šeima turėjusi išeiti prie jūros, kad netrukdytų meninio proceso.

Grįždama prie baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjeros, labai džiaugiuosi, jog jaunasis choreografas Martynas Rimeikis priėmė šį iššūkį. Jis itin gabus menininkas, pasižymėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Mėgstu M. Rimeikio choreografinį braižą. Martynas – konceptualus kūrėjas. Jo choreografinė kalba – šiuolaikinė, tačiau su labai aiškia minčių vedimo logika, dramaturgija. Dar prieš metus svarsčiau, kam galėtų būti artima ir įdomu kurti tokį baleto spektaklį. Mintyse šmėžavo būtent M. Rimeikio pavardė. Kai susitikome, mūsų abiejų kūrybiniai troškimai teigiamai surezonavo, mat ir pats choreografas turėjęs panašių minčių. Baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera mūsų festivalyje – penktasis vienintelio E. Balsio baleto pastatymas Lietuvoje.

 

Ar tiesa, jog pradėjote skirti daugiau dėmesio baleto žanrui? Pasirodymą festivaliui rengia ir Ukrainos baleto šokėjai.

Festivalyje bus pristatytas labai svarbus projektas – Ukrainos baleto artistų gala koncertas, išvysime visą Ukrainos baleto žvaigždyną. Tai bus grožis ir atgaiva, nes stebėsime žymiausių klasikinio baleto spektaklių ištraukas. Išties pradėjome skirti daugiau dėmesio baleto žanrui, kaip ir pačiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupei. Pastaroji išgyvena renesansą – jauni baleto profesionalai iš Ukrainos papildė mūsų teatro baleto trupės gretas, tad nuo rugsėjo turėsime stiprią šokėjų komandą.

 

Rugpjūčio 23-ąją minėsime Baltijos kelio 30-metį. Kaip ši sukaktis atsispindės festivalio programoje?

Tą dieną Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks koncertas „Vienybės muzika“. Renginyje skambės britų kompozitoriaus Johno Rutterio „Magnificat“ bei Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos finalas. Pastarąjį atliksime jungtinėmis pajėgomis: dainuos kviestiniai solistai, mūsų chorą papildys „Polifonija“. Po koncerto visi norintys galės nueiti prie laužų, kurie liepsnos visų trijų Baltijos šalių jūros pakrantėje.

 

Festivalio renginiai vyks ne tik koncertų salėse, bet ir muziejuose, istorinėse pajūrio vietose. Kaip pasirenkate renginių erdves?

Festivalio turinys pats diktuoja renginių erdves. Rugpjūčio 10-ąją koncerte „Vasaros nakties muzika“ skambės Felixo Mendelssohno muzika, gros lūpinės armonikėlės meistras iš Italijos Gianluca Littera. Tokio koncerto dvasiai buvo reikalinga saloninė ir vasariška erdvė – vasaros estrada prie Klaipėdos koncertų salės. E. Balsio dainos bus atliekamos Laikrodžių muziejaus kiemelyje, kuriame jau tapo tradicija rengti tokio tipo koncertus. Baleto šokėjams reikalingos didelės koncertų salės su specialia grindų danga. Rugpjūčio 9-osios koncerte „Atsarginio kelio muzika“ skambės kompozitoriaus Bobo Chilcotto „Mažosios džiazo mišios“, tad natūralu, kad pasirinkome muzikos klubą „Jazzpilis“. Festivalio uždarymo koncertas rugpjūčio 23-iąją, kaip jau minėjau, vyks Palangos bažnyčioje. Ši erdvė arčiausiai jūros, po kurios publikai bus patogu eiti į laužų deginimo akciją. Tad buvo galvojama, kokioje erdvėje kiekvienas iš projektų galėtų būti atskleistas geriausiai.

 

Spaudoje teigiama, jog festivalio tikslas – įvairiomis formomis puoselėti ir pristatyti profesionalųjį scenos meną bei skatinti publikos domėjimąsi teatru, jo veikla. Ar „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ publika gausėja? Kokia ji?

Būtų labai smagu, jog vasarą, per festivalį, ir patys klaipėdiečiai nepabėgtų iš miesto. Tačiau sulaukiame nemažai žiūrovų iš kitų Lietuvos miestų ir siekiame, jog žinia apie renginius pasiektų kuo daugiau žmonių iš užsienio. Mažais, tačiau tvirtais žingsniais žengiame į priekį!

 

Kalbino ir parengė Lukrecija Stonkutė

Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.
Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.