Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Pianisto rečitalio įspūdžiai

 

Neabejotinai viena svarbiausių koncertinių scenų Lietuvoje jau tampa Paliesiaus dvaras. Birželio 29-osios popietę į koncertą jis pritraukė daugybę klausytojų, tarp kurių buvo ir kultūros ministras. Nenuostabu, juk čia ir vėl rečitalį surengė šios unikalios akustikos salės „krikštatėvis“, JAV gyvenantis žymus pianistas, „Grammy“ nominantas Andrius Žlabys. Tai jis paskatino dvaro šeimininką dr. Julių Ptašeką čia pradėti koncertinę veiklą, kai atvykęs pirmą kartą pajuto idealią erdvės akustiką ir nepaprastą restauruoto mažo rankų darbo koncertinio „Steinway“ skambesį. Pianistas taip pat prisidėjo prie to, kad „Pasagos“ salėje pernai suskambo naujas koncertinis „Steinway & Sons“ fortepijonas, pasižymintis puikiomis tembrinėmis savybėmis. Paliesiuje A. Žlabys koncertuoja nuolat, ko gero, tik čia jį galima išgirsti kur kas dažniau nei didžiosiose mūsų scenose.

Rasa Murauskaitė

Simfoninės pasijos pagal Edvardo Griego muziką „Laukimas“ premjeros įspūdžiai Vilniaus festivalyje

Sakoma, kad istorijos, kurias pasakojame, formuoja mūsų savivoką, tai, kas mes esame. Tad permąstyti, kitaip papasakoti seniausius žmonijos mitus, pasakas, epus yra pretenzingas bandymas į žmonių mąstymą įdiegti naujas perspektyvas. Iki skausmo pažįstama Pero Giunto istorija – nepaprastai gražus ir jautrus norvegiškas epas, kuriam ypatingą reikšmę muzikos istorijoje suteikė Edvardo Griego muzika Henriko Ibseno dramai. Vienas jos „daugtaškių“, kurį tekstu ir naujomis prasmėmis užpildė simfoninės pasijos solistams, chorui ir orkestrui „Laukimas“ kūrėjai, – tai neįtikėtinai paslaptingas ir talpus Solveigos personažas. Birželio 21 d. Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte Lietuvos rusų dramos teatre jis vedė publiką į metafizinę kelionę link suvokimo, kokia yra meilės ir ištikimybės kupino laukimo prigimtis.

Živilė Ramoškaitė

Mintys po Vilniaus festivalio koncerto Valdovų rūmuose

Birželio 19 d. Valdovų rūmuose vykęs priešpaskutinis 23-iojo Vilniaus festivalio koncertas iš kitų išsiskyrė pirmąsyk į Lietuvą atvykusiu kolektyvu – Bazelio kameriniu orkestru. Šveicarų orkestras pratęsė įdomių, naujų, intriguojančių festivalio programų sąrašą. Tikrai niekada Vilniuje nėra skambėję šiame koncerte atlikti šveicarų kompozitorių kūriniai. Bet tai dar ne visa šio koncerto intriga. Su svečiais koncertavo visuomet laukiamas pianistas Andrius Žlabys, jis skambino du Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus. Bet ne tuos pianistų pamėgtus ir dažnai atliekamus, o retai koncertų salėse skambančius. Tai Mozarto kūrybos ankstyvojo laikotarpio koncertai: Nr. 9 Es-dur, KV 271 („Jenamy“) ir Nr. 12 A-dur, KV 414. Taigi koncertas Valdovų rūmuose tapo dar vienu ypač įdomiu ir kokybišku festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės projektu.

Beata Baublinskienė

„Schola Cantorum Riga“ koncertas Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalis pratęsė pernai pradėtą tradiciją ir birželio 17 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje pakvietė klausytojus į senosios sakralinės muzikos koncertą. Jį surengė vokalinis vyrų ansamblis iš Latvijos „Schola Cantorum Riga“ (vadovas Guntaras Prānis). Beveik 25 metus gyvuojantis ansamblis pristatė programą „Illumina. Grigališkasis choralas ir improvizacijos mušamiesiems“, o kartu atsivežė ir perkusininkų Rihardo Zaļupės ir Ivaro Kalniņio duetą.

Užsienio spauda apie Asmik Grigorian

Neilgai trukus po to, kai Asmik Grigorian sukėlė furorą Zalcburgo festivalyje įsimintinu Salomėjos vaidmeniu Richardo Strausso operoje „Salomėja“, tarptautinių Operos apdovanojimų ceremonijoje Londone buvo paskelbta geriausia pasaulyje operos soliste ir šiemet įspūdingai debiutavo Milano „La Scala“ teatre, Ericho Wolfgango Korngoldo operoje „Miręs miestas“ („Die tote Stadt“), užsienio spauda jai ėmė skirti vis daugiau dėmesio.

Beata Baublinskienė

Stanisławo Moniuszko „Aušros vartų litanijos“ Vilniaus festivalyje

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – Vilniaus festivalyje nuskambėjo Stanisławo Moniuszko keturios „Aušros vartų litanijos“, jas atliko solistai Vera Talerko (sopranas, Latvija), Ewa Wolak (mecosopranas, Lenkija), Rafałas Bartmińskis (tenoras, Lenkija), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigavo žymusis maestro iš Lenkijos Antoni Witas. Programos pasirinkimas sveikintinas keletu požiūrių. Visų pirma, ypatingai progai deramu kūriniu prasmingai pažymėtos su Vilniumi glaudžiai susijusio kompozitoriaus 200-osios gimimo metinės: kaip žinome, UNESCO 2019-uosius paskelbė Stanisławo Moniuszko metais. Vilniuje sukurtos ir vienai svarbiausių miesto religinių šventovių skirtos „Aušros vartų litanijos“ – retai skambantis XIX a. sakralinės muzikos pavyzdys, tad tai buvo ir originalus, ir taiklus, ir autentiškas pasirinkimas.

Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncerto „Sergejus Krylovas ir draugai“ Vilniaus festivalyje įspūdžiai

Šiųmetis Vilniaus festivalis išsiskiria gerai apgalvotomis programų koncepcijomis. Tai vėl atsiskleidė koncerte, vykusiame birželio 11 d. Šv. Jonų bažnyčioje. Jį pavadinau koncertu su gera kompanija, turėdama omeny ir programos kompozitorius, ir atlikėjus. Visus skambėjusius autorius – Vidmantą Bartulį, Algirdą Martinaitį, Alfredą Schnittke, Giyą Kancheli (Giją Kančeli) – sieja tai, kad jie dažnai pasitelkia pamėgtąją praeities muziką, kiekvienas savitai ją cituoja ir perprasmina, stebina teatrališkumu, paradoksaliais istoriniais ir nūdienos kontekstais. Bendraminčių kompanija. Reikia pasidžiaugti ir atlikėjų sambūriu – meistriškumo kartelė buvo iškelta tikrai aukštai. Sergejų Krylovą, griežiantį su savo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru, girdime dažniau, o, pavyzdžiui, Pavelo Vernikovo dalyvavimas buvo retas ir svarbus įvykis. Žymus smuiko virtuozas iš Šveicarijos, ne vieno festivalio, tarp kurių ir prestižinis Siono festivalis (Šveicarija), meno vadovas, daugybės mūsų užsienyje studijavusių smuikininkų pedagogas, konkursų žiuri narys P. Vernikovas Vilniuje muzikavo su kolega S. Krylovu ir jaunomis atlikėjomis Svetlana Makarova (smuikas, Šveicarija), Elena Daunyte (violončelė), Gloria Campaner (fortepijonas, Italija).

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1942 10 31–2019 06 13

Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.

Mindaugas Urbaitis

Ansamblis „Synaesthesis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalyje pirmą kartą pasirodė šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, ir tai, atrodo, paskutinis didelis muzikos festivalis Lietuvoje, kuriame jie dar nebuvo dalyvavę. Platų muzikos spektrą aprėpiančiam, bet į kraštutinius stilius nežengiančiam festivaliui ansamblis sudarė gana „saugią“ ir jau ne kartą išmėgintu principu sudarytą programą „Abipus geležinės uždangos“, grįstą oponuojančių pozicijų – geografinių, stilistinių, ideologinių ar net politinių – priešprieša. Buvo pasirinkta tam tikra istorinė distancija, kompozitoriai ir jau šiuolaikinės muzikos klasika tapę kūriniai, manytina, nesuerzinsiantys konservatyvios Vilniaus festivalio publikos.

Renata Dubinskaitė

„Il Pomo d’Oro“ koncerto Vilniaus festivalyje įspūdžiai

Baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ (liet. „Auksinis obuolys“) žadėjo, kad Vilniaus festivalio vakaras Valdovų rūmuose bus labai energingas. Tai vienas pirmųjų epitetų, kuris ateina į galvą prisiminus šį kolektyvą, susibūrusį 2012 m. ir siekiantį autentiško bei dinamiško baroko ir klasicizmo kūrinių atlikimo istoriniais instrumentais.