Kinas

„Nepatogaus kino“ programos sudarytojų rekomendacijos

Spalio 8 d. prasidedantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ parodys pusšimtį filmų. Visus pamatyti gali būti sudėtinga, todėl paprašėme festivalio programos sudarytojų pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.

Vitalij Binevič

Apie vieno filmo recepciją

Žymiajame Abramo Roomo filme „Trečioji Meščianskaja gatvė“ („Tretja Meščianskaja“, 1927) parodoma šmaikšti, iš pirmo žvilgsnio sovietmečiui nebūdinga homoseksualios poros istorija. Volodia apsistoja pas savo seną draugą Kolią ir suvilioja jo žmoną Liudą, o tada visi jie apsigyvena tame pačiame bute. Tačiau heteroseksualiai romantikai išblėsus, Kolia ir Volodia ima leisti vis daugiau laiko kartu, o Liuda, neapsikentusi abiejų vyrų priekabių ir dėmesio trūkumo, juos palieka.

Neringa Kažukauskaitė

Léona Béatrice Martin-Starewitch pasakoja apie senelį

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, vykęs „Skalvijos“ kino centre rugsėjo 15–18 d., išskirtinį dėmesį skyrė animatoriaus Vladislavo Starevičiaus (1882–1965) kūrybai. Šiemet minime šios reikšmingos animacijos raidai asmenybės 140-ąsias gimimo metines. Jis kino pasaulyje laikomas lėlinės, sustabdyto kadro (stop motion) animacijos pradininku.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Didvyriais dabar tapti lengva – užtenka sudominti socialinius tinklus ar žiniasklaidą kokiu nors nekasdienišku poelgiu, kad ir surinkti svetimas šiukšles, arba pelnyti medalį kokiose nors sporto varžybose. Bet užimti paskutinę vietą pasaulyje – tikrai sudėtinga. Todėl lietuvių futbolininkai taip pat yra didvyriai. Kino kūrėjai tokius mėgsta. Filmų didvyriais vis dažniau tampa ir kontroversiškos asmenybės. Toks buvo Christinos Rosendahl filmo „Gerasis išdavikas“ (LRT Plius, spalio 6 d. 21.33) veikėjo prototipas – Danijos pasiuntinys JAV Henrikas Kauffmanas.

Santa Lingevičiūtė

Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“

Spalio 4–9 d. įvyks jau antrasis festivalis – speciali programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Ir šįkart organizatoriai nebando šokti aukščiau bambos, neformuluoja manieringų minčių ir sakinių norėdami pristatyti programą. Šioje – dvylika filmų, rodytų šių metų Kanuose, Venecijoje, Berlyne. Kadangi festivalis vyks tik penkias dienas, o filmų – 12, siūlome rekomendacijas „7 meno dienų“ skaitytojui. Rubeną Östlundą – šių metų „Auksinės palmės šakelės“ laureatą – aplenksiu, nes tai saugiausias variantas.

Elena Jasiūnaitė

Pokalbis su Kristina Buožyte

Po beveik dešimtmečio pertraukos Kristina Buožytė į Lietuvos kino ekranus sugrįžta su mokslinės fantastikos filmu „Vesper“ („Vesper“, rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper, Lietuva, Prancūzija, Belgija, 2022), jau sulaukusiu ne vieno teigiamo įvertinimo ir apdovanojimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Į ateitį nukeliantis filmas pasakoja 13-metės Vesper istoriją. Namuose ji slaugo sunkiai sergantį tėvą, o miško gilumoje vykdo biotechnologinius eksperimentus. Pasaulyje įsivyravęs skurdas ir socialinė segregacija tampa vidiniu Vesper stimulu ieškant būdo išgelbėti žmoniją. Apie filmą kalbamės su jo režisiere.

Živilė Pipinytė

Mirė Jeanas-Lucas Godard’as (1930–2022)

1983 m. filmo „Vardas Karmen“ („Prénom Carmen“) spaudos konferencijoje Jeanas-Lucas Godard’as sakė: „Aš manau, kad kinas gali egzistuoti tik kaip meilės istorijos. Kariniai filmai – apie berniukų meilę ginklams, gangsterių filmai – apie berniukų meilę vagystėms... Mano galva, tai – kinas. Naujoji banga atnešė naujovių: Truffaut, Rivette’as, aš ir keli kiti režisieriai atnešėme kažką, ko nebėra, arba kas niekad neegzistavo kino istorijoje. Mes mylėjome kiną labiau nei moteris, labiau nei pinigus, labiau nei karą. Labiau už viską mes mylėjome kiną. Dažnai sakau, kad kinas privertė mane atrasti gyvenimą. Tam prireikė laiko. Man tai užėmė trisdešimt metų. Tik todėl, kad iš tikrųjų privalėjau peržengti ribas to, ką pats rodžiau ekrane.“

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Apšvietos amžiaus idėjos suformuotam žmogui visuotinis dėmesys karalienės Elžbietos II laidotuvėms kelia nuostabą. Britus gal ir galiu suprasti, bet svetimos karalienės garbinimas Lietuvoje – tai jau provincialumo liudijimas. Kita vertus, lietuviai taip pat jau tapo reginio visuomenės dalimi. 1967 m. parašytoje knygoje „Spektaklio visuomenė“ Guy Debord’as sukūrė visuomenės viziją, kuri šį pirmadienį sklido iš beveik visų televizijų programų.

Simona Žemaitytė

Pokalbis su „Branduolinės šeimos“ kūrėjais

Režisieriai Erin ir Travisas Wilkersonai su vaikais išsiruošia į kelionę. Jų rankose – žemėlapis su JAV atominių raketų paleidimo lokacijomis. Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinėje programoje pristatomas filmas ,,Branduolinė šeima“ (,,Nuclear family“, Singapūras, JAV, 2021) prabyla apie nutylėtas ir nenutylėtas istorijas, jų įtaką šeimoms ir ,,branduolinių“ vietų sąsają su kolonijine šalies praeitimi.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Trys tūkstančiai metų troškimų“

Australų režisierius George’as Milleris tarp kino gerbėjų geriausiai žinomas dėl „Pašėlusio Makso“ franšizės (regis, netolimoje ateityje mūsų laukia dar du jos filmai – tęsinys ir priešistorė). Bet režisieriaus karjeroje netrūksta neįprastų pasirinkimų, ir akivaizdu, kad savo jėgas jis mėgsta išbandyti įvairiuose žanruose – nuo siaubo komedijos „Istviko raganos“ iki animacinių filmų apie šokančius pingvinus „Linksmosios pėdutės“.