Nauji filmai – „Grafas Montekristas“
Nesumeluosiu sakydama, kad Montekristas – vienas žymiausių grafų ne tik literatūroje, bet ir kine (po Drakulos, žinoma): su romanu užaugo ištisos kartos, o kino ir televizijų ekranus pasiekė dešimtys ekranizacijų. Saldaus atpildo savo skriaudikams naratyvas universalus ir amžinas, niekada neprarasiantis aktualumo (istorija apie neteisingai apkaltintą kankinį filantropą, dvasingai atleidusį savo priešams, turbūt nebūtų tapusi tokia populiari). Todėl „Grafo Montekristo“ („Le comte de Monte-Cristo“, Prancūzija, Belgija, 2024) keršto fantazija ir vėl sugrįžta. Greitesnė, tamsesnė, modernesnė ir brangesnė. Prancūzai Alexandre’as de La Patellière ir Matthieu Delaporte’as, rašę scenarijus „Trijų muškietininkų“ dilogijai (abi dalys pasirodė 2023 m.), šį kartą jau režisierių kėdėse tęsia kelionę po Alexandre'o Dumas sukurtą pasaulį.
Nauji filmai – „Džokeris: Folie à Deux“
2019 m. pasirodęs „Džokeris“ Venecijos kino festivalyje laimėjo „Auksinį liūtą“. Filmas buvo neįprastas reiškinys ne tik festivalių auditorijai, bet ir visam komiksų filmų pasauliui. Pirmą kartą ekrane vietoj supergaliomis ir technologijomis disponuojančio, savo nusikaltimus kruopščiai suplanuojančio blogio genijaus atsidūrė tiesiog žmogus – silpnas, neišsilavinęs, stokojantis humoro jausmo, sužalotas motinos, menkinamas visuomenės, kankinamas psichikos ligos, skendintis skurde ir negebantis kontroliuoti savo smurto protrūkių.
Nauji filmai – „Beetlejuice Beetlejuice“
Prieš 36 metus režisierius Timas Burtonas sukūrė savo antrąjį vaidybinį filmą „Vabalų sultys“ (1988). Pasakojimas apie Dytzų šeimą, jų naujai įsigyto namo palėpėje gyvenančią vaiduoklių porą ir save bioegzorcistu vadinantį demoną, pasiryžusį bet kokia kaina prisikelti iš mirusiųjų, jau yra tapęs kino istorijos dalimi. Kartu tai dokumentas, ženklinantis ilgos ir visiems atpažįstamos kūrybinės Burtono kelionės pradžią. Jame išryškėjo režisieriaus susikurta, ekspresionizmo įkvėpta vizualinė tapatybė, gebėjimas balansuoti tarp komedijos ir siaubo fantazijos, čia vietą rado keistuoliai personažai, nepritampantys prie šio pasaulio, ir atsiskleidė pagrindinės temos, kurių svarbiausia, žinoma, yra pati mirtis – Burtono pasaulyje ji ne atskiria, bet sujungia.
Nauji filmai – „Malonės rūšys“
Diskomfortas gali būti malonus. Bent jau kino teatre. Niekas to nežino geriau už graiką Yorgosą Lanthimosą, pristačiusį piktą, makabrišką ir pašaipų vaidybinį triptiką „Malonės rūšys“ („Kinds of Kindness“, Airija, D. Britanija, JAV, Graikija, 2024). Filmą drąsiai galima vadinti sugrįžimu prie kūrybinių režisieriaus ištakų – stilistiškai jis daug artimesnis ankstesniems jo filmams „Iltinis dantis“ ar „Omaras“ (jų, kaip ir naujausio filmo, scenarijų režisierius rašė su bendraautoriumi Efthimisu Filippou) nei kelią į didesnį populiarumą atvėrusiems „Favoritė“ ar „Prasti reikalai“, sukurtiems bendradarbiaujant su australų scenaristu Tony McNamara.
Nauji filmai – „Karalienės žaidimas“
Brazilų režisieriaus Karimo Aïnouzo vaidybinis filmas „Karalienės žaidimas“ („Firebrand“, D. Britanija, JAV, 2023), paremtas Elizabeth Fremantle romano tuo pačiu pavadinimu motyvais, pasakoja šeštosios, paskutinės Anglijos karaliaus Henriko VIII žmonos Kotrynos Par istoriją.
Nauji filmai – „Hit Man“
„Samdomus žudikus išgalvojo populiarioji kultūra“, – dar filmo „Hit Man“ (rež. Richard Linklater, JAV, 2023) pradžioje konstatuoja pagrindinis herojus Geris Džonsonas (Glen Powell). Tuoj pat prieš žiūrovo akis prabėga begalė filmų ištraukų – nuo film noir klasikos iki „Reikalų Briugėje“. Visus juos vienija samdomo žudiko personažas. Žudikai gali būti visokie – romantiški paslaptingieji, nevykėliai, beveidžiai. Tačiau visi jie tarnauja žiūrovo fantazijai – lūkesčiui, kad prireikus atsiras žmogus, galintis atkeršyti tam, kuris įskaudino. Klausimas, kodėl visuomenė taip nori tikėti susikurtu samdomo žudiko mitu, tampa atspirties tašku ir režisieriui Richardui Linklateriui.
Nauji filmai – „Prasti reikalai“
Nebūtų sąžininga graiką Yorgosą Lanthimosą apkaltinti originalumo stoka – režisierius žaidžia žanrais ir stiliais, kvestionuodamas jų konvencijas ir įvesdamas savas taisykles, ar tai būtų mokslinė fantastika ir distopinė bendruomenė „Omare“, ar XVIII a. istorinė rūmų drama „Favoritėje“. Vis dėlto režisieriaus žvilgsnis, nuolat krypstantis į bendruomenėse pasireiškiančius galios ir priespaudos mechanizmus bei socialinės santvarkos absurdo temas, daro jį atpažįstamą. Šiomis temomis kalba ir naujausias jo filmas „Prasti reikalai“ („Poor Things“, Airija, D. Britanija, JAV, 2023), paremtas škotų rašytojo Alasdairo Gray’aus 1992 m. pasirodžiusiu romanu tuo pačiu pavadinimu.
Nauji filmai – „Priscilla“
Režisierės Sofios Coppolos dėmesį visada traukė gyvenimo sužeistų moterų portretai – nuo po Tokiją klaidžiojančios Šarlotės „Pasiklydusiuose vertime“ iki auksiniame Versalio narvelyje uždarytos Marijos Antuanetės. Jos personažės skendi vienatvėje, puoselėja viltį, kad už kampo laukia pasaulis, daug įdomesnis nei tas, kuriame jos gyvena, o į jį patekusios vėl pasijunta vienišos ir pasiklydusios. Todėl nestebina, kad istorija apie svetimoje valstybėje atsidūrusią mergaitę, įsimylėjusią rokenrolo karaliaus idealą ir pakliuvusią į pasaulį, kuriam niekada neturėjo priklausyti, tapo naujausio režisierės filmo pagrindu. Tai Coppolos stichija.
Nauji filmai – „Puikios dienos“
Galbūt banalu, tačiau „Puikios dienos“ („Perfect Days“, Japonija, Vokietija, 2023) yra filmas, kuriuo galima pradėti naujus metus. Kaip priešpriešą nuolatinio bėgimo, materializmo ir (svarbiausia) nepasitenkinimo savimi bei savo gyvenimu kupinam pasauliui, vokiečių kino veteranas Wimas Wendersas pasakoja istoriją apie mažakalbį japoną, ieškantį grožio kasdienybėje.
Nauji filmai – „Nukritę lapai“
Po „Kitos vilties pusės“ (2017) dabar jau penktą dešimtmetį kine skaičiuojantis suomių režisierius Aki Kaurismӓki nebežadėjo naujų filmų. Tačiau šiemet lakoniškumo ir melancholijos meistras sugrįžo su „Nukritusiais lapais“ („Kuolleet lehdet“, Suomija, Vokietija, 2023). Sugrįžo, regis, tada, kai pasauliui jo reikėjo labiausiai. Ir vėl padarė tai, ką geriausiai moka, – pasakoti mažas (bet ne mažiau svarbias) mažų žmonių istorijas.