7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elena Jasiūnaitė

Elena Jasiūnaitė

Atsakyti už save

Nauji filmai – „Paradas“

Kad režisierius Titas Laucius – puikus kasdienių istorijų pasakotojas, jau galėjome įsitikinti žiūrėdami „Ilgo metro filmą apie gyvenimą“ (Dovilė Šarutytė, 2021), kurio scenarijaus bendraautoris jis buvo. Ištikimas savo braižui Laucius lieka ir debiutiniame ilgametražiame vaidybiniame filme „Paradas“ (Lietuva, 2022).

Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Kadras iš filmo „Paradas“
Elena Jasiūnaitė

Metaforų įkaitas

Nauji filmai – „Banginis“

Režisierius Darrenas Aronofsky mėgsta analizuoti žmogaus priklausomybes – jos aistros, skausmo ir ekstazės apimtus filmų herojus veda į savidestrukciją. Po penkerių metų pertraukos pristatytas „Banginis“ („The Whale“, JAV, 2022) puikiai atitinka režisieriaus kanoną. Tai kamerinis filmas, sukurtas pagal Samuelio D. Hunterio pjesę. Nors pats autorius ją transformavo ir į scenarijų, nesunku pajusti teatrališką filmo prigimtį – veiksmas beveik nevyksta už mažyčio buto sienų, kadre pasirodančių veikėjų skaičius sumažintas vos iki šešių, o didžiausias svoris siekiant atsiskleisti jų tarpusavio ryšiams ir laikomoms nuoskaudoms tenka dialogams.

„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
„Banginis“
Elena Jasiūnaitė

Pelių kronikos

Nauji filmai – „Man viskas gerai“

„Man viskas gerai“ (Lietuva, 2021) – antras režisieriaus Ernesto Jankausko ilgametražis vaidybinis filmas. Gerokai užtruko, kol filmas pasiekė Lietuvos kino teatrų ekranus, tačiau po pandemijos bandančiame atsigauti ir su naujais psichikos sveikatos iššūkiais susiduriančiame pasaulyje jis neprarado savo aktualumo.

„Man viskas gerai“
„Man viskas gerai“
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
„Man viskas gerai“. A. Solomino nuotr.
Elena Jasiūnaitė

Reikšmingi nereikšmingi metai

Nauji filmai – „Sausis“

Žiūrint latvių režisieriaus Viesturo Kairišo vaidybinį filmą „Sausis“ („Janvāris“, Latvija, Lietuva, Lenkija, 2022) sunku į šalį nuvyti mintį, kad jį geriausiai supras ir pajaus tie, kurie 1990-aisiais patys buvo filmo herojų amžiaus. Nors, pasak režisieriaus, tai nėra autobiografija, filme rodomų įvykių metais jis pats buvo devyniolikmetis kino mylėtojas. Tad filme matomos būdingos detalės, aplinka, pati laikmečio pajauta – autentiški. „Sausis“ – intymi, asmeniška, tačiau kartu ir kolektyvinė visos kartos istorija. Tų, kurie savo nerūpestingą jaunystę ir brandą (galbūt kartais net priverstinę) išgyveno lūžio laikotarpiu.

„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
„Sausis“
Elena Jasiūnaitė

Pakeleiviai

Lietuviški „Europos blyksnių“ akcentai

Šiais metais įprasta „Scanoramos“ konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ transformavosi į „Europos blyksnius“ ir išplėtė savo horizontus. Formatas liko tas pats – tai trumpametražiai pradedančiųjų Europos režisierių, vis dar studentų ar tik neseniai studijas baigusių, filmai. Tradiciškai į programą pateko ir lietuvių (arba lietuviški) filmai.

 „Šokis“
„Šokis“
„Blausos“
„Blausos“
„Kaprizas“
„Kaprizas“
 „Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“
„Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“
Elena Jasiūnaitė

Juslių pasaulyje

Lietuviškos „Scanoramos“ premjeros

Šių metų „Scanoramos“ lietuviškoje programoje pristatyti du ilgametražiai dokumentiniai filmai – „Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“ (rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2022) ir „Dažnių žvejyba“ (rež. Vytautas Tinteris, Lietuva, 2022). Tai dviejų menininkų portretai. Kaip ir patys režisieriai, jų filmų herojai priklauso skirtingoms kartoms ir yra pasirinkę skirtingas kūrybos sritis. Tačiau juos vienija tai, kad abu supantį pasaulį suvokia per jusles: vienas akimis stebi pasaulį ir „sustabdo“ kitų nespėtas pamatyti akimirkas, kitas aplinkos nebegali atsieti nuo ją įprasminančio garso. Ir abu noriai tuo dalinasi su kitais.

„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“
„Dažnių žvejyba“
„Dažnių žvejyba“
„Dažnių žvejyba“
„Dažnių žvejyba“
„Dažnių žvejyba“
„Dažnių žvejyba“
Elena Jasiūnaitė

Beprasmė daina

Nauji filmai – „Amsterdamas“

Karo negandų fone vienas kitą atradę Davido O. Russello filmo „Amsterdamas“ („Amsterdam“, JAV, Japonija, 2022) herojai mėgsta dainuoti improvizuotą nesąmonių dainelę – melodiją lydi jokios prasmės ir tarpusavio ryšio neturinčių žodžių kratinys. Ironiška, kad ši dainelė tinka ir pačiam „Amsterdamui“ apibendrinti: rinktinių kino žvaigždžių, įspūdingų XX a. 4-ojo dešimtmečio miesto vaizdų ir viena kitą vejančių temų pilnas filmas primena ambicingą, bet beprasmį kratinį.

„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
„Amsterdamas“
Elena Jasiūnaitė

Diagnozė pasauliui

Nauji filmai – „Liūdesio trikampis“

Kvailių laivo tropas apie valdžios ištroškusius nuodėmingus kvailius kultūros istorijoje žinomas nuo Platono laikų. Nekalbant apie ne tokį metaforišką reiškinį, kai protinę negalią turinčius visuomenės nepritapėlius viduramžiais laivais išplukdydavo tolimomis nežinomomis kryptimis, – viskas geresnės visuomenės vardan. Ši idėja (viena ar kita), regis, artima ir švedų režisieriui Rubenui Östlundui. Antrąją auksinę Kanų šakelę jam pelniusiame filme „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, D. Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) savo herojus Östlundas pasiunčia į kelionę kruiziniu laivu.

„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
Elena Jasiūnaitė

Ateities nėra?

Pokalbis su Kristina Buožyte

Po beveik dešimtmečio pertraukos Kristina Buožytė į Lietuvos kino ekranus sugrįžta su mokslinės fantastikos filmu „Vesper“ („Vesper“, rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper, Lietuva, Prancūzija, Belgija, 2022), jau sulaukusiu ne vieno teigiamo įvertinimo ir apdovanojimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Į ateitį nukeliantis filmas pasakoja 13-metės Vesper istoriją. Namuose ji slaugo sunkiai sergantį tėvą, o miško gilumoje vykdo biotechnologinius eksperimentus. Pasaulyje įsivyravęs skurdas ir socialinė segregacija tampa vidiniu Vesper stimulu ieškant būdo išgelbėti žmoniją. Apie filmą kalbamės su jo režisiere.

Kristina Buožytė ir Raffiella Chapman filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė ir Raffiella Chapman filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kristina Buožytė filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Filmuojant „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kadras iš filmo „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kadras iš filmo „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kadras iš filmo „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Kadras iš filmo „Vesper“. Filmo kūrėjų nuotr.
Elena Jasiūnaitė

Pasiklydę pasakoje

Nauji filmai – „Trys tūkstančiai metų troškimų“

Australų režisierius George’as Milleris tarp kino gerbėjų geriausiai žinomas dėl „Pašėlusio Makso“ franšizės (regis, netolimoje ateityje mūsų laukia dar du jos filmai – tęsinys ir priešistorė). Bet režisieriaus karjeroje netrūksta neįprastų pasirinkimų, ir akivaizdu, kad savo jėgas jis mėgsta išbandyti įvairiuose žanruose – nuo siaubo komedijos „Istviko raganos“ iki animacinių filmų apie šokančius pingvinus „Linksmosios pėdutės“.

„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas