7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Elena Jasiūnaitė

Diagnozė pasauliui

Nauji filmai – „Liūdesio trikampis“

Kvailių laivo tropas apie valdžios ištroškusius nuodėmingus kvailius kultūros istorijoje žinomas nuo Platono laikų. Nekalbant apie ne tokį metaforišką reiškinį, kai protinę negalią turinčius visuomenės nepritapėlius viduramžiais laivais išplukdydavo tolimomis nežinomomis kryptimis, – viskas geresnės visuomenės vardan. Ši idėja (viena ar kita), regis, artima ir švedų režisieriui Rubenui Östlundui. Antrąją auksinę Kanų šakelę jam pelniusiame filme „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, D. Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) savo herojus Östlundas pasiunčia į kelionę kruiziniu laivu.

„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
„Liūdesio trikampis“
Augustė Nalivaikė

Laimingos pabaigos nėra

Nauji filmai – „Riminis“

Kada ateina gyvenimo pabaiga? Vienus gyvenimo pabaigos jausmas gali apimti dar esant gyviems, turintiems ryškių, bet nebeprikeliamų prisiminimų. Kiti – jau seniai tapę gyvais numirėliais, nebeatskiriančiais praeities nuo dabarties ir nebejaučiančiais savo gyvenimo.

„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
„Riminis“
Greta Vilnelė

Pakeliui į atsakomybę

Nauji filmai – „Atkeršyti“

Nauja „Netflix“ komedija, sukurta Jennifer Kaytin Robinson, „Atkeršyti“ („Do Revenge“, JAV, 2022) jau iš anonso žiūrovus vilioja juodojo humoro doze, blizgučiais nusėta amerikietiška svajone ir populiariausių „Netflix“ serialų apie mokyklą aktoriais – Camila Mendes iš „Riverdeilo“ ir Maya Hawke iš „Keistų dalykų“. Filmas pasakoja apie netikėtą draugystę tarp labai skirtingų paskutinius metus mokykloje leidžiančių merginų ir jų desperatišką troškimą atkeršyti jas pažeminusius žmones.

„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
„Atkeršyti“
Živilė Pipinytė

Naujųjų viduramžių žaidimai

Iš „Lokio, liūto ir šakelės“ dienoraščio

Patinka „Lokio, liūto ir šakelės“ sumanymas: per savaitę gali pamatyti didžiųjų kino festivalių la crème de la crème. Tos festivalių grietinėlės, žinoma, liko ir kitiems renginiams, bet ir pamatytieji filmai jau leidžia susidaryti nuomonę apie šių metų festivalių prioritetus. Spėjau pasižiūrėti bene pusę „Lokio, liūto ir šakelės“ filmų. Šedevrų nepamačiau. Jų pasitaiko retai – tokie dabar laikai ir skoniai. Bet originalių, svarbius klausimus ne tik apie kiną formuluojančių kūrinių buvo. Ir tai svarbiausia, nes totali gyvenimo feisbukizacija pastebimai supaprastino meno suvokimą.

„Peteris fon Kantas“
„Peteris fon Kantas“
„Peteris fon Kantas“
„Peteris fon Kantas“
„Peteris fon Kantas“
„Peteris fon Kantas“
„Šventasis voras“
„Šventasis voras“
„Šventasis voras“
„Šventasis voras“
„Kairo sąmokslas“
„Kairo sąmokslas“
Jonas Ūbis

Ko nori visi žmonės

Krėsle prie televizoriaus

Aktualiausio šio savaitgalio filmo premjera įvyko 1940-ųjų spalio 15 dieną. Charlie Chaplino „Didysis diktatorius“ (LRT Plius, 15 d. 21 val.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo tarp populiariausių JAV filmų. Chaplinas jį pradėjo kurti praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios – 1939 m. rugsėjį. Sulaukusios grasinimų, Holivudo studijos įtariai vertino šį sumanymą, todėl Chaplinas investavo į filmą savo „du milijonus dolerių ir dvejus darbo metus“.

„Didysis diktatorius“
„Didysis diktatorius“
„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Džudi“
„Džudi“
Greta Vilnelė

Distopinio pasaulio grožis

Nauji filmai – „Vesper“

Po „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper, Lietuva, Prancūzija, Belgija, 2022) premjeros pasirodžiusių straipsnių antraštėse vyrauja būdvardis „brangiausias“. Kad nesikartočiau, noriu iškart pašalinti šį apibūdinimą iš kelio, tad – taip, „Vesper“ brangiausias lietuviškas filmas, prie kurio gamybos prisidėjo Prancūzija ir Belgija. Tai mokslinės fantastikos filmas su pasakos motyvais, ir nors šiais laikais, pasitelkus kompiuterinę grafiką, galima šiek tiek sutaupyti, „Vesper“ siūlo platų miškuose filmuotų „brangių“ kadrų asorti. Ką jau kalbėti apie futuristinius kostiumus, žinomus užsienio aktorius ir t.t.

Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Kadras iš filmo „Vesper“
Gediminas Kukta

Nežiūrėkite treilerių

Trumpos kino recenzijos

Daug triukšmo dėl nieko. Taip būtų galima apibūdinti šį filmą ir jį lydėjusius skandalus. Tiesa, pastarieji buvo susiję ne su turiniu, nes sukurti kažką provokatyvaus, ypač Holivude, šiais laikais tikimybė lygi beveik nuliui, o su filmavimo aplinkybėmis ir filmo išleidimu į ekranus.

„Nesijaudink, brangioji“
„Nesijaudink, brangioji“
„Bilietas į rojų“
„Bilietas į rojų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Trys tūkstančiai metų troškimų“
„Viskas iškart ir visur“
„Viskas iškart ir visur“
Živilė Pipinytė

Kas yra pasakotojas?

Iš VDFF dienoraščio

Devynioliktąjį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF) atidarė Eitvydo Doškaus filmas „Čia buvo Vilnius“. Tiksliau, 1966 m. sukurtas Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir iš jo išaugęs „Čia buvo Vilnius“. Abu filmus sieja ne tik Vilnius ar lietuvių poetinės dokumentikos tradicija, bet ir autoriaus santykis su Vilniumi, nes dokumentinis kinas – tai ne tema, kad ir kokia svarbi, aktuali ar įdomi ji būtų, o filmo kūrėjo požiūris į tikrovę ir jos personažus. Tik nuo autoriaus priklausys, ar jis tą tikrovę, Marcelio Łozińskio žodžiais tariant, sutirštins, ar grožėdamasis savimi slinks jos paviršiumi.

„Čia buvo Vilnius“
„Čia buvo Vilnius“
„Oologija neramiais laikais“
„Oologija neramiais laikais“
„Jei neramu, susikurk muziejų“
„Jei neramu, susikurk muziejų“
„Branduolinė šeima“
„Branduolinė šeima“
Jonas Ūbis

Naujųjų laikų dainos

Krėsle prie televizoriaus

Dominico Cooke’o „Kurjeris“ (LNK, šįvakar, 7 d., 21 val.) prasideda 7-ojo dešimtmečio vaizdais, kai įtampa tarp JAV ir SSRS pasiekė apogėjų ir iškilo trečiojo pasaulinio karo grėsmė: Nikita Chruščiovas grasina imperialistams atominiu ginklu. Tarp besiklausančiųjų – GRU pulkininkas Olegas Penkovskis. Jis dažnai važinėja į užsienio komandiruotes, bet po Chruščiovo kalbos pasiūlys savo paslaugas amerikiečių žvalgybai. Ši jo pasiūlymą perduos anglams ir MI6 pradės ieškoti asmens, galinčio Maskvoje užmegzti ryšius su Penkovskiu.

„Modernūs laikai“
„Modernūs laikai“
„Florida“
„Florida“
„Kurjeris“
„Kurjeris“
Živilė Pipinytė

Kaip sukurti blogą filmą

Nauji filmai – „Baigta!“

Michelio Hazanaviciaus filmas „Baigta!“ („Coupez!“, Prancūzija, D. Britanija, Japonija, 2022) susideda iš trijų dalių. Pirmoji – tai trumpo metražo, 32 minutes trunkantis filmas „Z“, kurio herojai suka trash’ą apie zombius, o aktoriais nepatenkintas režisierius prisišaukia į aikštelę tikrų zombių. Iškart aišku, kad tai filmo apie zombius parodija: liejami kibirai dirbtinio kraujo, pagrindinis zombis toks žalias, kad pradedi abejoti grimuotojos profesionalumu, ir dar nuolat kalba apie zombio vaizdinį, subjektyvi kamera ilgai „reflektuoja“ tuščią kadrą, o dažnos replikos ne tik absurdiškos, bet ir politiškai angažuotos.

Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
Kadras iš filmo „Baigta!“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas