Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė
Banalus blogis
Nauji filmai – „Žavusis žudikas Tedas Bandis“
Vienas žiauriausių Amerikos žudikų maniakų Tedas Bundy mirties elektros kėdėje sulaukė 1989 m. sausio 24 dieną. Nepaisant to, iki šiol apie jį sukurti jau aštuoni vaidybiniai filmai, begalė dokumentikos, kurios peržiūros „YouTube“ kanale viršija kelis milijonus, televizijos programų, išleistos šešios knygos ir paskelbta ne mažiau straipsnių. Neabejoju, kad filmų ir knygų laikui bėgant pasirodys dar daugiau.
Santa Lingevičiūtė
Dvokiantis pasaulis
Nauji filmai – „Kenkenas ir ateiviai“
Po teroristinio išpuolio per Velykas Šri Lankoje turbūt visi, apimti aklos neapykantos musulmonams, labiau ne aukų gailėjo, o mėgavosi dar viena galimybe garsiai pabrėžti, kokie tie „musliai“ laukiniai – juos reikia naikinti kaip tarakonus. Net buvo teiginių, kad pats laikas iš kalėjimo paleisti Andersą Breiviką, o jei gyvas būtų Adolfas... Tačiau kai tokie pat teroristai krikščionys žudo žmones Naujojoje Zelandijoje ar šiaip koks nestabilus, egocentrizmo apsėstas baltaodis nukreipia žmonių pilną lėktuvą į kalnus, o Las Vegase pro langą šaudo į niekuo dėtus praeivius, mažai kas juos degina ant laužo, juo labiau nevadina teroristais. Negana to, bando suprasti ar net aiškina, kad taip tiems arabams ir reikia.
Santa Lingevičiūtė
Kas yra šeima
Nauji filmai – „Vagiliautojai“
Sukūręs tryliktą pilnametražį vaidybinį filmą „Vagiliautojai“ („Manbiki kazoku“, Japonija, 2018), režisierius Hirokazu Kore-eda pagaliau sulaukė Kanų „Auksinės palmės šakelės“ ir „Oskaro“ nominacijos už geriausią užsienio filmą, o San Sebastiano kino festivalyje buvo apdovanotas už nuopelnus kinui. Ar tai geriausias Kore-edos filmas – kitas klausimas. Peržiūrėjusi beveik visus jo kūrinius drįsčiau teigti, kad „Vagiliautojai“ turbūt suprantamiausi Vakarų pasauliui ir dėl ne visai optimistinės (kaip būdinga režisieriui) pabaigos, ir dėl ne tokio akivaizdaus lengvumo.
Santa Lingevičiūtė
Džiazo ritmu apie meilę
Barry Jenkinsas apie filmą „Jei Bylo gatvė prabiltų“
„Jei Bylo gatvė prabiltų“ – naujas subtiliojo Barry Jenkinso („Mėnesiena“) filmas ir pirmoji Jameso Baldwino romano tuo pačiu pavadinimu ekranizacija anglų kalba. Jame pasakojama apie jauną afroamerikietę, bandančią padėti savo mylimajam, neteisingai apkaltintam kitos moters išprievartavimu.
Santa Lingevičiūtė
Vyrų muilas
Nauji filmai – „Pasmerkti. Kauno romanas“
Lietuvoje knygas dabar, rodos, gali rašyti visi: nuo juvelyrių iki jaunų teatro ir kino aktorių, televizijose šmėžuojančių daktarų, politikių ar politikų. Jas rašo ir nusikaltėliai arba jų atžalos. Pavyzdžiui, „Obuolio“ leidyklos bestseleris – „Pablas Eskobaras – mano tėvas“. Vienas žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras taip pat parašė savo biografiją „Išlikt žmogumi“ ir aiškino visą pelną paaukojęs vaikų namams; be to, vylėsi, kad jei nors vienas jaunas žmogus išvengs gatvės gyvenimo, jo knygos tikslas bus pasiektas. JAV besislapstanti teisėja Neringa Venckienė irgi spėjo parašyti knygą „Drąsos keliu“. Šia rezonansine byla netruko pasinaudoti ir prodiuseris Rolandas Skaisgirys – buvo sukurtas televizijos serialas „Drąsos kaina“.
Santa Lingevičiūtė
Vietoj gėlių
Fimai Kovo 8-ajai
Šįkart norėtųsi pasiūlyti atkreipti dėmesį į tris filmus, pasirodysiančius kino teatruose kovo 8 d., nes kinas – geriau už gėles. Visi trys filmai – apie moteris: realias, fiktyvias, gyvenusias, gyvenančias.
Santa Lingevičiūtė
„Oskarų“ horoskopas
Kiekvienų metų pradžioje, kad neatitrūkčiau nuo kasdienio gyvenimo, perskaitau kinų horoskopą. Juk sakoma, kad tai jau kelių tūkstančių metų išminties lobynas, kuriame galima rasti naudingų patarimų, tad pasitikiu juo labiau nei Palmira. Prisipažinsiu, mėgstu ne tik horoskopus, bet ir testus ar šiaip įvairaus plauko prognozes. Tad šįkart, pasidomėjusi kino astrologų ir žvaigždžių išsidėstymu, pabandysiu įspėti (o gal nulemti?), kuriam filmui labiausiai verta tikėtis „Oskaro“ geriausio filmo kategorijoje.
Santa Lingevičiūtė
Nei gudrus, nei gudresnis
Nauji filmai – „Žalioji knyga“
Iš režisieriaus, išgarsėjusio filmu „Bukas ir bukesnis“ (1994), „gudraus“ siužeto nelabai verta tikėtis. Tada intelekto nesužaloti, bet gerų intencijų vedami Jimo Carrey ir Jeffo Danielso herojai išsiruošė į kelionę, kad grąžintų lagaminą su pinigais tikrajai jo savininkei. Šis filmas tapo kino teatrų hitu, maža to, buvo sukurti ir prequel’as, ir sequel’as, ir animacinis filmas, ir televizijos serialas.
Santa Lingevičiūtė
Norėjo kaip geriau
Nauji filmai – „Kaltė“
Tamsiame ekrane skamba telefonas, po kelių sekundžių stambiu planu filmuojama ausis, ant kurios uždedamos ausinės. Kamera lėtai atsitraukia, kol ekrane išryškėja policininko Asgerio profilis. Jis bus pagrindinis ir vienintelis (jei neįtrauksime antraplanių veikėjų, kurie tarnauja kaip rekvizitas) ekrane matomas personažas visas 85 minutes. Šios filmo „Kaltė“ („Den Skyldige“, Danija, 2018) laiko minutės neišsitęs, tačiau jų užteks įtampai pamažu auginti , kulminacijai ir atomazgai pasiekti.
Santa Lingevičiūtė
Gervės iš smėlio dėžės
Pasikalbėkime apie lietuvių kiną
Birželio 13 d. įteiktos Lietuvių kino akademijos „Sidabrinės gervės“ už geriausius filmus. Praėjusių metų rugpjūtį Šarūno Barto „Šerkšnu“ prasidėjęs lietuvių kino sezonas buvo kaip niekad gausus filmų. Pagaliau galime lygintis su vėlyvuoju sovietmečiu, kai per metus buvo pagaminami penki vaidybinių filmų „vienetai“. Tačiau pilno metražo dokumentinių filmų per metus buvo sukuriama vos vienas ar du. Kita vertus, dar niekad anksčiau, juolab sovietmečiu, lietuviški filmai nesurinkdavo tiek daug žiūrovų. Padėtis akivaizdžiai keičiasi, bet vis dažniau kyla klausimų apie šiuolaikinio lietuvių kino raidos tendencijas. Nusprendėme paklausti, kokios tendencijos lietuvių kine jau įsitvirtino, kokios dar tik ryškėja, kas atrodo prasminga arba svarbiausia. Kas lietuvių kinui kelia didžiausią pavojų? Kokie vardai įsiminė ir kodėl?
