Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė
Vyrų muilas
Nauji filmai – „Pasmerkti. Kauno romanas“
Lietuvoje knygas dabar, rodos, gali rašyti visi: nuo juvelyrių iki jaunų teatro ir kino aktorių, televizijose šmėžuojančių daktarų, politikių ar politikų. Jas rašo ir nusikaltėliai arba jų atžalos. Pavyzdžiui, „Obuolio“ leidyklos bestseleris – „Pablas Eskobaras – mano tėvas“. Vienas žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras taip pat parašė savo biografiją „Išlikt žmogumi“ ir aiškino visą pelną paaukojęs vaikų namams; be to, vylėsi, kad jei nors vienas jaunas žmogus išvengs gatvės gyvenimo, jo knygos tikslas bus pasiektas. JAV besislapstanti teisėja Neringa Venckienė irgi spėjo parašyti knygą „Drąsos keliu“. Šia rezonansine byla netruko pasinaudoti ir prodiuseris Rolandas Skaisgirys – buvo sukurtas televizijos serialas „Drąsos kaina“.
Santa Lingevičiūtė
Vietoj gėlių
Fimai Kovo 8-ajai
Šįkart norėtųsi pasiūlyti atkreipti dėmesį į tris filmus, pasirodysiančius kino teatruose kovo 8 d., nes kinas – geriau už gėles. Visi trys filmai – apie moteris: realias, fiktyvias, gyvenusias, gyvenančias.
Santa Lingevičiūtė
„Oskarų“ horoskopas
Kiekvienų metų pradžioje, kad neatitrūkčiau nuo kasdienio gyvenimo, perskaitau kinų horoskopą. Juk sakoma, kad tai jau kelių tūkstančių metų išminties lobynas, kuriame galima rasti naudingų patarimų, tad pasitikiu juo labiau nei Palmira. Prisipažinsiu, mėgstu ne tik horoskopus, bet ir testus ar šiaip įvairaus plauko prognozes. Tad šįkart, pasidomėjusi kino astrologų ir žvaigždžių išsidėstymu, pabandysiu įspėti (o gal nulemti?), kuriam filmui labiausiai verta tikėtis „Oskaro“ geriausio filmo kategorijoje.
Santa Lingevičiūtė
Nei gudrus, nei gudresnis
Nauji filmai – „Žalioji knyga“
Iš režisieriaus, išgarsėjusio filmu „Bukas ir bukesnis“ (1994), „gudraus“ siužeto nelabai verta tikėtis. Tada intelekto nesužaloti, bet gerų intencijų vedami Jimo Carrey ir Jeffo Danielso herojai išsiruošė į kelionę, kad grąžintų lagaminą su pinigais tikrajai jo savininkei. Šis filmas tapo kino teatrų hitu, maža to, buvo sukurti ir prequel’as, ir sequel’as, ir animacinis filmas, ir televizijos serialas.
Santa Lingevičiūtė
Norėjo kaip geriau
Nauji filmai – „Kaltė“
Tamsiame ekrane skamba telefonas, po kelių sekundžių stambiu planu filmuojama ausis, ant kurios uždedamos ausinės. Kamera lėtai atsitraukia, kol ekrane išryškėja policininko Asgerio profilis. Jis bus pagrindinis ir vienintelis (jei neįtrauksime antraplanių veikėjų, kurie tarnauja kaip rekvizitas) ekrane matomas personažas visas 85 minutes. Šios filmo „Kaltė“ („Den Skyldige“, Danija, 2018) laiko minutės neišsitęs, tačiau jų užteks įtampai pamažu auginti , kulminacijai ir atomazgai pasiekti.
Santa Lingevičiūtė
Gervės iš smėlio dėžės
Pasikalbėkime apie lietuvių kiną
Birželio 13 d. įteiktos Lietuvių kino akademijos „Sidabrinės gervės“ už geriausius filmus. Praėjusių metų rugpjūtį Šarūno Barto „Šerkšnu“ prasidėjęs lietuvių kino sezonas buvo kaip niekad gausus filmų. Pagaliau galime lygintis su vėlyvuoju sovietmečiu, kai per metus buvo pagaminami penki vaidybinių filmų „vienetai“. Tačiau pilno metražo dokumentinių filmų per metus buvo sukuriama vos vienas ar du. Kita vertus, dar niekad anksčiau, juolab sovietmečiu, lietuviški filmai nesurinkdavo tiek daug žiūrovų. Padėtis akivaizdžiai keičiasi, bet vis dažniau kyla klausimų apie šiuolaikinio lietuvių kino raidos tendencijas. Nusprendėme paklausti, kokios tendencijos lietuvių kine jau įsitvirtino, kokios dar tik ryškėja, kas atrodo prasminga arba svarbiausia. Kas lietuvių kinui kelia didžiausią pavojų? Kokie vardai įsiminė ir kodėl?
Santa Lingevičiūtė
Jaunos pavasario dramos
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“
Balandžio 16–22 d. vyko ketvirtasis „Dramokratijos“ festivalis. Jo pradininkės Gabrielės Labanauskaitės žodžiais, sukurtos ir atrinktos pjesės – ne baigtinis rezultatas, o nuolatinis procesas. Taip, aštuonias skaitytas pjeses tikrai galima pavadinti darbiniais projektais, kuriuos reikėtų šlifuoti.
Santa Lingevičiūtė
Rusų kino dienos
Birželio 11–15 d. „Multikino“
Santa Lingevičiūtė
Istorijos įvykių epicentre
Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“
Balandžio 9–12 d. vyko dvidešimt pirmasis Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“. Organizatoriai pakvietė kaip žiuri narę kartu su vengrų režisieriumi Jánosu Szászu, kurio filmas „Storas sąsiuvinis“ pernai Karlovi Varuose buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, bei subtiliu humoru išsiskiriančio britų režisieriaus Beno Wheatley ilgamečiu prodiuseriu ir draugu Andy Starke’u. Beje, paskutinis Wheatley filmas „Laukas Anglijoje“ pernai Karlovi Varuose taip pat buvo apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu.
Santa Lingevičiūtė
12 kovos už būvį metų
Nauji filmai – „12 vergovės metų“
Steve’as McQueenas turbūt bus pirmasis videomenininkas, laimėjęs prestižinę Turnerio premiją, atstovavęs Didžiajai Britanijai Venecijos bienalėje ir nominuotas „Oskarams“ už trečią savo pilnametražį filmą „12 vergovės metų“ („12 Years a Slave“, JAV, 2013). Neabejoju, kad šis kūrėjas gaus ne vieną statulėlę.
