7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Santa Lingevičiūtė

Santa Lingevičiūtė

Vyrų muilas

Nauji filmai – „Pasmerkti. Kauno romanas“

Lietuvoje knygas dabar, rodos, gali rašyti visi: nuo juvelyrių iki jaunų teatro ir kino aktorių, televizijose šmėžuojančių daktarų, politikių ar politikų. Jas rašo ir nusikaltėliai arba jų atžalos. Pavyzdžiui, „Obuolio“ leidyklos bestseleris – „Pablas Eskobaras – mano tėvas“. Vienas žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras taip pat parašė savo biografiją „Išlikt žmogumi“ ir aiškino visą pelną paaukojęs vaikų namams; be to, vylėsi, kad jei nors vienas jaunas žmogus išvengs gatvės gyvenimo, jo knygos tikslas bus pasiektas. JAV besislapstanti teisėja Neringa Venckienė irgi spėjo parašyti knygą „Drąsos keliu“. Šia rezonansine byla netruko pasinaudoti ir prodiuseris Rolandas Skaisgirys – buvo sukurtas televizijos serialas „Drąsos kaina“.

Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Kadras iš filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“
Santa Lingevičiūtė

Vietoj gėlių

Fimai Kovo 8-ajai

Šįkart norėtųsi pasiūlyti atkreipti dėmesį į tris filmus, pasirodysiančius kino teatruose kovo 8 d., nes kinas – geriau už gėles. Visi trys filmai – apie moteris: realias, fiktyvias, gyvenusias, gyvenančias.

„3 dienos Kibrone“
„3 dienos Kibrone“
„Nes ji yra moteris“
„Nes ji yra moteris“
„Kapitonė Marvel“
„Kapitonė Marvel“
Santa Lingevičiūtė

„Oskarų“ horoskopas

Kiekvienų metų pradžioje, kad neatitrūkčiau nuo kasdienio gyvenimo, perskaitau kinų horoskopą. Juk sakoma, kad tai jau kelių tūkstančių metų išminties lobynas, kuriame galima rasti naudingų patarimų, tad pasitikiu juo labiau nei Palmira. Prisipažinsiu, mėgstu ne tik horoskopus, bet ir testus ar šiaip įvairaus plauko prognozes. Tad šįkart, pasidomėjusi kino astrologų ir žvaigždžių išsidėstymu, pabandysiu įspėti (o gal nulemti?), kuriam filmui labiausiai verta tikėtis „Oskaro“ geriausio filmo kategorijoje.

„Juodoji pantera“
„Juodoji pantera“
„BlacKkKlansman“
„BlacKkKlansman“
„Roma“
„Roma“
„Valdžia“
„Valdžia“
Santa Lingevičiūtė

Nei gudrus, nei gudresnis

Nauji filmai – „Žalioji knyga“

Iš režisieriaus, išgarsėjusio filmu „Bukas ir bukesnis“ (1994), „gudraus“ siužeto nelabai verta tikėtis. Tada intelekto nesužaloti, bet gerų intencijų vedami Jimo Carrey ir Jeffo Danielso herojai išsiruošė į kelionę, kad grąžintų lagaminą su pinigais tikrajai jo savininkei. Šis filmas tapo kino teatrų hitu, maža to, buvo sukurti ir prequel’as, ir sequel’as, ir animacinis filmas, ir televizijos serialas.

Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Kadras iš filmo „Žalioji knyga“
Santa Lingevičiūtė

Norėjo kaip geriau

Nauji filmai – „Kaltė“

Tamsiame ekrane skamba telefonas, po kelių sekundžių stambiu planu filmuojama ausis, ant kurios uždedamos ausinės. Kamera lėtai atsitraukia, kol ekrane išryškėja policininko Asgerio profilis. Jis bus pagrindinis ir vienintelis (jei neįtrauksime antraplanių veikėjų, kurie tarnauja kaip rekvizitas) ekrane matomas personažas visas 85 minutes. Šios filmo „Kaltė“ („Den Skyldige“, Danija, 2018) laiko minutės neišsitęs, tačiau jų užteks įtampai pamažu auginti , kulminacijai ir atomazgai pasiekti.

Kadras iš filmo „Kaltė“
Kadras iš filmo „Kaltė“
Kadras iš filmo „Kaltė“
Kadras iš filmo „Kaltė“
Santa Lingevičiūtė

Gervės iš smėlio dėžės

Pasikalbėkime apie lietuvių kiną

Birželio 13 d. įteiktos Lietuvių kino akademijos „Sidabrinės gervės“ už geriausius filmus. Praėjusių metų rugpjūtį Šarūno Barto „Šerkšnu“ prasidėjęs lietuvių kino sezonas buvo kaip niekad gausus filmų. Pagaliau galime lygintis su vėlyvuoju sovietmečiu, kai per metus buvo pagaminami penki vaidybinių filmų „vienetai“. Tačiau pilno metražo dokumentinių filmų per metus buvo sukuriama vos vienas ar du. Kita vertus, dar niekad anksčiau, juolab sovietmečiu, lietuviški filmai nesurinkdavo tiek daug žiūrovų. Padėtis akivaizdžiai keičiasi, bet vis dažniau kyla klausimų apie šiuolaikinio lietuvių kino raidos tendencijas. Nusprendėme paklausti, kokios tendencijos lietuvių kine jau įsitvirtino, kokios dar tik ryškėja, kas atrodo prasminga arba svarbiausia. Kas lietuvių kinui kelia didžiausią pavojų? Kokie vardai įsiminė ir kodėl?

Kadras iš filmo „Nuostabieji lūzeriai.Kita planeta“
Kadras iš filmo „Nuostabieji lūzeriai.Kita planeta“
Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
Kadras iš filmo „Paskutinė diena“
Kadras iš filmo „Paskutinė diena“
Santa Lingevičiūtė

Jaunos pavasario dramos

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“

Balandžio 16–22 d. vyko ketvirtasis „Dramokratijos“ festivalis. Jo pradininkės Gabrielės Labanauskaitės žodžiais, sukurtos ir atrinktos pjesės – ne baigtinis rezultatas, o nuolatinis procesas. Taip, aštuonias skaitytas pjeses tikrai galima pavadinti darbiniais projektais, kuriuos reikėtų šlifuoti.

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Kunevičiūtės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Kunevičiūtės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. I. Bručkutės nuotr.
Santa Lingevičiūtė

Rusų kino dienos

Birželio 11–15 d. „Multikino“

„Kino pavasariui“ bendradarbiaujant su rusų kino teatru „Planeta kino“ rengiamos Rusų kino dienos. Birželio 11–15 d. „Multikino“ bus parodyti šeši filmai, juos žiūrovams pristatys kūrėjai, aktoriai, prodiuseriai.
Programą pradės „Išpirkimas“ („Iskuplenije“, 2012) – naujausias Aleksandro Proškino filmas, gana dviprasmiškai sutiktas Rusijoje. Tačiau gal ir neatsitiktinai filmo sukūrimo metais Tarptautinis Monrealio kino festivalis apdovanojo režisierių už indėlį į meną. Proškinas niekada nesistengė įtikti savo filmais valdžiai, todėl nestebina ir „Išpirkime“ vaizduojama nepagražinta ir nenutylėta pokario Rusijos realybė. Veiksmas nukelia į pirmą Naujametę naktį pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Žmonės čia gyvena susiskaldę, nuolat kenčia badą. Filme esama kelių siužetinių linijų, bet svarbiausia suvokti, kas, anot režisieriaus, yra išpirkimas ir visa atleidžianti meilė, kuri tampa vieninteliu dvasiniu išsigelbėjimu. Filmas kurtas Tulos priemiesčiuose, kur dar kojos neįkėlę statybininkai, tad dabartiniai miesto rajonai, rodos, liko tokie kaip ką tik pasibaigus karui: skurdus, nuniokotas peizažas, kurį gali rasti visai netoli Maskvos – už 193 kilometrų. „Išpirkimas“ – tai Fridricho Gorenšteino (dirbusio su Andrejumi Tarkovskiu) to paties pavadinimo romano ekranizacija. Proškinas stengėsi neiškraipyti nė vienos kūrinio detalės ar minties. Filmą pristatys jame debiutavęs aktorius Rinalis Muchametovas.

„Žiemos kelias“
„Žiemos kelias“
„Aš būsiu šalia“
„Aš būsiu šalia“
„Ivanas – Amiro sūnus“
„Ivanas – Amiro sūnus“
„Delės šokis“
„Delės šokis“
Santa Lingevičiūtė

Istorijos įvykių epicentre

Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“

Balandžio 9–12 d. vyko dvidešimt pirmasis Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“. Organizatoriai pakvietė kaip žiuri narę kartu su vengrų režisieriumi Jánosu Szászu, kurio filmas „Storas sąsiuvinis“ pernai Karlovi Varuose buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, bei subtiliu humoru išsiskiriančio britų režisieriaus Beno Wheatley ilgamečiu prodiuseriu ir draugu Andy Starke’u. Beje, paskutinis Wheatley filmas „Laukas Anglijoje“ pernai Karlovi Varuose taip pat buvo apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu.

„Viktorija“
„Viktorija“
Santa Lingevičiūtė

12 kovos už būvį metų

Nauji filmai – „12 vergovės metų“

Steve’as McQueenas turbūt bus pirmasis videomenininkas, laimėjęs prestižinę Turnerio premiją, atstovavęs Didžiajai Britanijai Venecijos bienalėje ir nominuotas „Oskarams“ už trečią savo pilnametražį filmą „12 vergovės metų“ („12 Years a Slave“, JAV, 2013). Neabejoju, kad šis kūrėjas gaus ne vieną statulėlę.

„12 vergovės metų“
„12 vergovės metų“
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas