Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė
Ilgas atsisveikinimas
„Ilgo metro filmas apie gyvenimą“
Praradus artimą žmogų, atsisveikinimas su juo trunka ilgai – kai kuriems ir visą likusį gyvenimą. Neretai psichologai pateikia net gedėjimo fazes. Regis, debiutiniame pilnametražiame filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ (Lietuva, 2021) režisierė Dovilė Šarutytė per savo alter ego heroję Dovilę (Agnė Misiūnaitė) bando perteikti, o turbūt ir pereiti visas fazes: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą.
Santa Lingevičiūtė
Requiem raudonai piliulei
Nauji filmai – „Matrica. Prisikėlimas“
Tiems, kurie 1999-aisiais save laikė jau mąstančiais ir matė pirmąją „Matricą“, ketvirtoji dalis gali tapti dūriu į paširdžius. Taip pasijutau ir aš, o spragėsiai strigo gerklėje viso ištęsto filmo metu, ką jau kalbėti apie po to sutrikusį virškinimą...
Santa Lingevičiūtė
220 km/h
„Bėgikė“
Pirmame filmo „Bėgikė“ epizode – stambiu planu ir lėtai rodomas neįgalaus žmogaus kūno plovimas, sauskelnių keitimas. Kas tai – kol kas neaišku. Užtat kitame epizode iškart pristatoma pagrindinė filmo veikėja Marija (Žygimantė Elena Jakštaitė). Ji pabunda su drabužiais ir prakirsta lūpa, regis, kamuojama sunkių pagirių. Kaimynei paskambinus durų skambučiu paaiškėja, kad problema ne pagirios, o merginos vaikinas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Taikesnio pasaulio iliuzija
„Nepatogaus kino“ konkursinė programa
„Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo“ – tokį skambų šūkį šįmet pasirinko festivalis „Nepatogus kinas“. Vargu ar dabartinei susiskaldžiusiai visuomenei dar trūksta radikalumo, juo labiau kad visiškai nebeegzistuoja in between nuomonė... Aišku, toks šūkis patrauks ir suvilios ne vieną gatvės praeivį bent jau pasidomėti, kas per festivalis tas „Nepatogus kinas“.
Santa Lingevičiūtė
Apie auksinį nevermore
Lietuvių premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje
Neretai nutinka taip, jog žiūrint jaunosios kartos filmus, kad ir trumpametražius, galima sutrikti ir išvis nieko nesuprasti, mat sukišama labai daug (kad ir gražių) idėjų, bet galutinis rezultatas atrodo išsikvėpęs. Tokiu atveju kino kritikams belieka skaldyti malkas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Už tradicines, užtat savas vertybes
Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai
Gegužės 29 d. Valdovų rūmuose, mūsų įsivaizduojamos didingos praeities artefakte, įvyko pirmieji Nacionaliniai kino apdovanojimai, kuriuos surengė Lietuvos kino centras ir LRT.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Kino monstrai ir kiti nusipelnę veikėjai
Ką pamatė piktos kino kritikės
Atšilus orams ir daugumai išlindus iš savo urvelių lauko kavinėse pasimėgauti ne kokia pabodusia kava ar arbata, o spalvingai nuteikiančiu „spritz“ kokteiliu, nusprendėme ir mes kuriam laikui vadinamąjį high-brow kiną pakeisti pramoginiu.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Nuo kino iki bėdų turgaus
Kandidatai į geriausio filmo „Oskarą“
Balandžio 25 d. vyks 93-ieji Amerikos kino akademijos apdovanojimai. Peržvelgusios visų kategorijų kandidatus manome, kad šįmet baisių priekaištų dėl nelygybės turėtų būti mažiau.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Ir vėl „Oskarai“
Dokumentinių filmų nominantai
2021-ųjų balandis įeis į Didžiosios Britanijos istoriją, nes 9 dieną mirė Anglijos pasididžiavimas princas Philipas. Jo mirtis užgožė visas pasaulio naujienas, apie jį net pasisakė ir Lietuvos atstovai – Valdas Adamkus, buvusi jo patarėja ir kiti. Balandžio 10–11 dienomis vyko Britų kino meno akademijos (BAFTA) apdovanojimai. Visų renginio svečių „mintys taip pat buvo su karališkąja šeima“, mat princas Philipas – pirmasis ilgametis BAFTA prezidentas.
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė
Nuo barbarų iki filmų, kurių galėjo nebūti
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukėme „Kino pavasario“ konkursinės programos pradžios, pasižvalgėme po „Panoramą“, juolab kad pats pavadinimas suponuoja, jog filmai atrinkti stengiantis perteikti dabartinio kino tendencijas. Deja, šios, mūsų manymu, nieko gero nežada: gali susidaryti gana liūdnas ir vietomis net komiškas vaizdas.
