7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Paliegę ir banalūs

Nauji filmai – „Širdys“

Justino Krisiūno filmas „Širdys“ (Lietuva, 2018) sukėlė keistą jausmą, lyg žiūrėčiau prieš trisdešimt metų sukurtą sovietinį „antrojo ešelono“ režisieriaus filmą, skirtą paaugliams. Tokie filmai nepakildavo aukščiau visiems žinomų banalybių ir supaprastinimų, padalijimas į gėrį ir blogį juose aiškus ir nekintantis, moralas – iškart nuspėjamas.

Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
Parengė K. R.

Kino svajotojas

Mirė Bernardo Bertolucci

Pirmadienio rytą Romoje po ilgos ligos mirė vienas didžiųjų XX a. kino režisierių Bernardo Bertolucci. Jis sukūrė per dvidešimt filmų, kurių kiekvienas tapo įvykiu, pelnė svarbiausius kino apdovanojimus. „Konformisto“ (1970), „Paskutinio tango Paryžiuje“ (1972), „Paskutinio imperatoriaus“ (1987), „Mažojo Budos“ (1993) kūrėjas gimė 1941 m. Parmoje, poeto ir meno istoriko Attilio Bertolucci šeimoje.

Bernardo Bertolucci filmuojant „Svajotojus“
Bernardo Bertolucci filmuojant „Svajotojus“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lapkričio 19 d. mirė lenkų kino operatorius ir vienas lenkų kino operatorių mokyklos kūrėjų Witoldas Sobocińskis. Jis nufilmavo per trisdešimt klasikinių filmų, tarp kurių Andrzejaus Wajdos „Viskas parduodama“ ir „Pažadėtoji žemė“, Wojciecho Haso „Klepsidros sanatorija“, Andrzejaus Żuławskio „Trečioji nakties dalis“, Krzysztofo Zanussi „Šeimyninis gyvenimas“, Romano Polanskio „Piratai“. 

 

Sobocińskis gimė 1929 m., 1955 m. baigė Lodzės kino mokyklą, kurioje nuo 1980 m. pats dėstė. Studijuodamas ir iškart po studijų grojo viename pirmųjų lenkų džiazo ansamblių „Melomani“. Puikus ritmo pojūtis ir gebėjimas improvizuoti padėjo Sobocińskiui kuriant ne vieną filmą, konstruojant vaizdą. Ypač tai akivaizdu Wajdos filme „Vestuvės“, kuriame kino kamera tiksliai perteikia kaimo troboje susirinkusių svečių nuotaiką. Kartu šiame filme buvo svarbios ir spalvos, kurias operatorius perėmė iš „Vestuvių“ autoriaus – dailininko ir dramaturgo Stanisławo Wyspiańskio paveikslų. Sobocińskis yra sakęs: „Stengiuosi, kad mano nufilmuoti filmai būtų tapybiški. Siekiu šio tikslo bendradarbiaudamas su visais filmo kūrėjais – su režisieriumi, su scenografu ir kostiumų dailininku. Mano požiūrio į spalvą esmė ta, kad neapsiriboju spalvota juosta ir joje įamžintais gamtos vaizdais. Suteikiu spalvai dramaturginę funkciją ir jos padedamas siekiu svarbiausio tikslo – grožio ekrane.“

Witold Sobociński
Witold Sobociński
Kadras iš filmo „Vestuvės“ (rež. A.Wajda, 1972)
Kadras iš filmo „Vestuvės“ (rež. A.Wajda, 1972)
Jean-Luc Godard
Jean-Luc Godard
Ilona Vitkauskaitė

Praminti takeliai ir eksperimentai

Naujojo Baltijos kino konkursas „Scanoramoje“

Apie konkursinę „Scanoramos“ programą rašau ne pirmus metus, tad jau esu spėjusi paburnoti ir kokia ji silpna, ir kaip jaunieji režisieriai slysta paviršiumi, užsižaidžia forma, o pasakojamos istorijos tiesiog kelia nuobodulį.

„Nanuli ir Gogis“
„Nanuli ir Gogis“
„Stovintis vanduo“
„Stovintis vanduo“
„Kai perplauksi upę“
„Kai perplauksi upę“
„Laivas“
„Laivas“
Jonas Ūbis

Žmonos ir seserys

Krėsle prie televizoriaus

Oficialiai žinoma, kad Friedricho Schillerio žmona buvo nuskurdusi aristokratė Charlotte von Lengefeld, su kuria poetas, dramaturgas ir istorikas susilaukė keturių vaikų. Tačiau didžiojo vokiečių romantiko intymus gyvenimas yra paslaptis.

„Mylimos seserys“
„Mylimos seserys“
„Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“
„Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“
„Fusis“
„Fusis“
„Tamsos pakraštys“
„Tamsos pakraštys“
„Topazas“
„Topazas“
Živilė Pipinytė

Tėvų ilgesys

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Šiųmetė „Scanorama“ išryškino vieną aktualią kino tendenciją: režisieriai vis dažniau pasitelkia pasakos motyvus arba pasakiškas metaforas, kai nori kalbėti apie dabartį ar pateikti savo požiūrį į sudėtingas šių dienų problemas. Ivanas I. Tverdovskis tai darė ir ankstesniame filme „Zoologija“, kurio pagrindinei veikėjai, ne pirmos jaunystės provincialei, staiga išauga uodega ir ji bando kažkaip su tuo susigyventi.

„Našlė ragana“
„Našlė ragana“
„Riba“
„Riba“
„Ingmaro Bergmano beieškant“
„Ingmaro Bergmano beieškant“
„Laiko tiltai“
„Laiko tiltai“
Uldis Braunas
Uldis Braunas
Gediminas Kukta

„Scanorama“: kino istorijos iš vidaus

Ingmaro Bergmano „Prisilietime“ („The Touch“, 1971) aktorės Bibi Andersson vaidinama Karina įpuola į meilužio butą ir blaškosi jo ieškodama. Supratusi, kad meilužis ją paliko, kažkaip be garso aikteli, susiima už pilvo ir atsiremia į sieną. Kaip tik tuo metu girdime, kaip kieme darbininkai kažką įnirtingai gręžia. Ši taupi detalė – grąžto garsas – taikliai perteikia moters skausmą ir kažkur viduje beatsiveriančią tuštumą.

 

Tai paprastas dramaturginis ėjimas, bet šiandien mažai režisierių situacijos tragizmą perteiktų štai šitaip, minimalistiškai. Juo labiau rinkdamiesi, kaip pasakytų naratologai, diegetinį garsą, kurio šaltinis yra ekrane, o ne dramatišką ir desperaciją paryškinančią muziką „ant viršaus“. Bergmanas žiūrovą kviečia „skaityti“ ne tik vaizdą, bet ir garsą. Būti jam atidų.  

 

Žinoma, bažnyčios varpas filmo pabaigoje, kai vyrą išdavusi Karina ir mylimasis Deividas prisiglaus vienas prie kito, o žiūrovui jau bus aišku, kad įsimylėjėliams nelemta būti kartu (neįmanomos meilės motyvas pasirodys ir kitame „Scanoramos“ filme „Šaltasis karas“), suskambės pernelyg banaliai, netgi kažkaip chrestomatiškai, bet dar kartą patvirtins, kad Bergmano žvilgsnis visada krypo ne į išorę, o vidų.

Kadras iš filmo „Prisilietimas“
Kadras iš filmo „Prisilietimas“
Kadras iš filmo „Ekstazė“
Kadras iš filmo „Ekstazė“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Stanas Lee

Lapkričio 12 d. Los Andžele mirė Stanas Lee – vienas svarbiausių amerikiečių komiksų kūrėjų ir scenaristų. Jis buvo leidyklos „Marvel Comics“ autorius, vadybininkas ir vadovas. Be Lee sunku įsivaizduoti šiuolaikinę populiariąją kultūrą.

 

Stanley Martinas Lieberis komiksus pradėjo kurti 1939 m., būdamas vos šešiolikos, leidykloje „Timely Comics“. Jis ne vienus metus svajojo parašyti „didįjį Amerikos romaną“ – kūrinį, atskleisiantį savojo laiko Amerikos kultūrą, tačiau dirbo leidyklose, kuriančiose bulvarinį skaitalą. „Timely Comics“, o vėliau „Atlas Comics“, priklausė Martinui Goodmanui, kuris 6-ajame dešimtmetyje paprašė Lee sukurti naują superdidvyrių grupę, mat ant kulnų lipo konkurentai iš „DC Comics“ su savo Betmenu ir Supermenu.

 

1961 m. Lee kartu su piešėju Jacku Kirby sukūrė „Fantastišką ketvertą“. Juo prasidėjo „Marvel Comics“ leidyklos veikla. Lee sukurtus personažus kankino kasdienės problemos, jie nebuvo idealizuojami ir priminė paprastus žmones, tačiau paaugliai norėjo ir galėjo tapatintis su tokiais veikėjais. Paskui Lee sukūrė Halką, Torą, Geležinį žmogų ir kitus iš populiariojo kino dabar visiems pažįstamus personažus, sugrąžino Kapitoną Ameriką, kuris anksčiau atliko tik propagandinį vaidmenį.

Stan Lee
Stan Lee
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
Kadras iš filmo „Dogman“
Kadras iš filmo „Dogman“
Kadras iš filmo „Trys dienos Kviberone“
Kadras iš filmo „Trys dienos Kviberone“
Kadras iš filmo„Riba“
Kadras iš filmo„Riba“
Kadras iš filmo „Juodas medus, Avromo Suckeverio gyvenimas ir poezija“
Kadras iš filmo „Juodas medus, Avromo Suckeverio gyvenimas ir poezija“
Kadras iš filmo „Kvailys“
Kadras iš filmo „Kvailys“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Neringa Kažukauskaitė

Didžių asmenybių portretų vėrinys

Pokalbis su Olesia Fokina

Spalio pabaigoje Vilniuje lankėsi dokumentinio kino režisierė Olesia Fokina. Į Lietuvą ji atlydėjo savo juostą „Žavingo žmogaus gyvenimas“ („Žizn obajatelnogo čeloveka“, 2017) apie vieną ryškiausių „atlydžio“ kino asmenybių Genadijų Špalikovą.

„Žavingo žmogaus gyvenimas“
„Žavingo žmogaus gyvenimas“
Genadijus Špalikovas
Genadijus Špalikovas
Jonas Ūbis

Stebėtojai, maištininkai, paslaugų teikėjai

Krėsle prie televizoriaus

Andrzejaus Ciecierskio dokumentinis filmas „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ („LRT Plius“, 19 d. 19.30) skirtas Stanisławui Filibertui Fleury (1858–1915), kuris į fotografijos istoriją įėjo kaip kasdienio Vilniaus gyvenimo ties XIX ir XX a. riba stebėtojas ir fiksuotojas. Jo nespalvotos nuotraukos pasižymi kadro gelme ir dėmesiu detalėms. Fleury taip pat dokumentavo Vilniaus ir jo apylinkių architektūrą, leido atvirukus, iliustravo knygas, bendradarbiavo su laikraščiais ir žurnalais. Beje, jam priklauso ir vienas geriausių M.K. Čiurlionio portretų.

„Genijus. Pikasas“
„Genijus. Pikasas“
„Lapių medžiotojas“
„Lapių medžiotojas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas