7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gediminas Kukta

Gediminas Kukta

Kanų fragmentai

Ką įmanoma parašyti, kai tarp seansų turi daugiausia valandą, o prisėdi tik ant laiptų, grindų, paplūdimio smėlio ar nepatogios kėdės spaudos centre? Atsakymas – nieko išsamaus, apibendrinto, su išvadomis. Mintyse sukasi tik fragmentai. Čia – jie. Apie 71-ąjį Kanų kino festivalį.

Kadras iš filmo „Atleisk, angele“
Kadras iš filmo „Atleisk, angele“
Kadras iš filmo „Laimingas kaip Lazaras“
Kadras iš filmo „Laimingas kaip Lazaras“
Kadras iš filmo „Pelenai yra balčiausi“
Kadras iš filmo „Pelenai yra balčiausi“
Gediminas Kukta

Kanų kino festivalio karštinė: ko laukti šiemet?

Prasideda 71-asis Kanų kino festivalis. Dar gerokai prieš jį kino leidiniuose ir portaluose ėmė mirgėti spėlionės apie programą, laukiamiausių filmų sąrašai, skandalai ir gandai. Rašydami žurnalistai ir kritikai sunaudojo galybę popieriaus ir elektros energijos, o dabar išvažiavo to daryti į Žydrąją pakrantę. Čia užvirs kino katilas. Į jį savanoriškai koją kišu ir aš. Kas manęs laukia?

Kadras iš filmo „Ayka“
Kadras iš filmo „Ayka“
Kadras iš filmo „Kapernaumas“
Kadras iš filmo „Kapernaumas“
Kadras iš filmo  „Namas, kurį pastatė Džekas“
Kadras iš filmo „Namas, kurį pastatė Džekas“
Kadras iš filmo „Saulės merginos“
Kadras iš filmo „Saulės merginos“
Gediminas Kukta

Pabėgti nuo žanro

Trumpos kino recenzijos

Ko tik žmonijai kine nenutiko. Ją puolė ateiviai, naikino virusai, žudė zombiai, puldinėjo didelės beždžionės, grasė ledynmečiai ir tvanai. Tiesa, būta ir rafinuotesnių žmonijos nušlavimo nuo Žemės paviršiaus scenarijų. Pavyzdžiui, M. Nightas Shyamalanas pasiuntė, atrodytų, pačius nekalčiausius žudikus – augalus ir vėją („Įvykis“), o Fernando Meirellesas žmones pavertė aklais, ir čia aklumas, žinoma, tapo globalia žmonijos nuopuolio, sugedimo metafora („Aklumas“).

„Tylos zona“
„Tylos zona“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
Gediminas Kukta

KinoFondas: Akmuo bate, arba Nepatogūs filmai

Režisierių Ulricho Seidlio ir Rubeno Östlundo filmai

Lietuviškus kino filmus siūlanti žiūrėti platforma KinoFondas.lt, nuo gruodžio mėnesio kviečia susipažinti ir su geriausiu Europos kūrėjų kinu. Šįkart pristatome režisierių austro Ulricho Seidlio ir švedo Rubeno Östlundo filmus. Kūrinius pristato kino kritikas Gediminas Kukta.

 

Vyras, rūsyje įsirengęs kambarį su svastikomis, nacių vėliavomis ir uniformomis („Rūsyje“). Moteris, bažnyčioje prisipažįstanti, jog pamąsto apie sutuoktinio nunuodijimą („Jėzus, kurį pažįstate“). Dvi girtos paauglės, įžeidinėjančios autobuso keleivius („Atsitiktinumai“). Turistai, šaudantys į žirafas, o paskui besifotografuojantys prie merdėjančio gyvūno („Safaris“). Modeliu dirbanti mergina, kartas nuo karto pasididinanti krūtinę („Modeliai“).

Kadras iš filmo „Jėzus, kurį pažįstate“
Kadras iš filmo „Jėzus, kurį pažįstate“
Kadras iš filmo „Modeliai“
Kadras iš filmo „Modeliai“
Kadras iš filmo „Safaris“
Kadras iš filmo „Safaris“
Gediminas Kukta

„Kino pavasaris“: žmonės ir žemynai

Trumpos kino recenzijos

Britų aktoriai Steve’as Cooganas ir Robas Brydonas jau keliavo po geriausius Anglijos („Kelionė“) ir Italijos („Atostogos Italijoje“) restoranus, o šįkart Michaelas Winterbottomas juos išsiuntė į Ispaniją – Don Kichoto ir Sančos Pansos šalį, kur jie važinėja „Range Rover“ visureigiu, skaitinėja „Lonely Planet“ (šičia lietuviškų komedijų kūrėjai galėtų pasimokyti paslėptos reklamos – product placement – gudrybių ir subtilybių), kerta šviežias krevetes ir chorizo, parodijuoja žymius žmones (Micką Jaggerį, Johną Hurtą, Marloną Brando, Anthony Hopkinsą, Ianą McKelleną, Davidą Bowie) ir, priešingai nei amerikietiškuose „draugelių filmuose“ (buddy movies), su kuriais šis filmas galėtų būti palygintas, dar spėja šį tą pasakyti apie gyvenimą, draugystę bei apskritai Senąjį žemyną, kurį visais laikais siaubė kitataučiai ir kitaminčiai, tačiau po savęs paliko ne tik griuvėsius, bet, paradoksalu, ir kultūrą – būtent jos neturi finalinį „Alach akbar“ sušukę ginkluoti vyrai, sėjantys vienintelę, mirties, kultūrą.

„Nuostabi šalis“
„Nuostabi šalis“
„Likimas – mano meilė“
„Likimas – mano meilė“
Gediminas Kukta

„Kino pavasaris“: išsinerti iš odos

Trumpos kino recenzijos

Baugi mama“ („Sashishi deda“), rež. Ana Urushadze, Gruzija, Estija

Debiutuojanti režisierė, pasakodama apie penkiasdešimtmetę Mananą, besiblaškančią tarp pareigos šeimai ir aistros rašyti knygą, tikėtina, sukelsiančią ne tik namiškių, bet ir visuomenės pasipriešinimą, organiškai sujungia žanrus ir skirtingas nuotaikas – tai ir socialinė drama apie patriarchalinę Gruzijos visuomenę bei moters vaidmenį joje (žmona privalo rūpintis šeima, kurstyti namų židinį, būti visada pasitempusi ir neišsišokti etc.), ir siaubo elementų turintis pasakojimas (siurrealistiniai sapno epizodai, garso takelis), ir viltinga istorija apie moters emancipaciją, kuri čia įvyksta per išsilaisvinimą iš autoritetų įtakos lauko arba, dar kitaip tariant, „nužudžius“ simbolinę Tėvo figūrą – svarbią jai ne tik kaip dukrai, bet ir kaip naujai gimstančiai rašytojai.

„Baugi mama“
„Baugi mama“
„Virš galimybių ribos“
„Virš galimybių ribos“
„Žanetė: Žanos d’Ark vaikystė“
„Žanetė: Žanos d’Ark vaikystė“
„Vadink mane savo vardu“
„Vadink mane savo vardu“
Gediminas Kukta

Vandenynas ir žvirbliai

Trumpos kino recenzijos

Kai su audra vandenyne galynėjasi Robertas Redfordas (filmas „Viskas prarasta“), nekyla jokių abejonių: šis aktorius sutvertas nuotykiams ir ribinėms situacijoms, iš kurių išsigelbėti padeda tik jėga, ištvermė ir skvarbus protas. Tu juo tiki. Tačiau kai į nesvetingas Atlanto platumas sviedžiamas Colinas Firthas, iš pradžių sunku nesišypsoti. Karalius, lordus, vikontus, džentelmenus ir profesorius vaidinančiam britui, regis, netinka prie veido nei baltos burės, nei sūrus vandenyno vanduo, nei atogrąžų saulė. Jis – kito sukirpimo. Panašiai senojo gerojo Holivudo laikais koks nors Jamesas Stewartas vargu ar galėjo suvaidinti gangsterį – žiūrovai būtų nesupratę. Jų sąmonėje aktorius buvo įsitvirtinęs (padedamas kino studijų) kaip gerasis vidurinės klasės amerikietis.

„Diena, kai aš sugrįšiu“
„Diena, kai aš sugrįšiu“
„Raudonasis žvirblis“
„Raudonasis žvirblis“
Gediminas Kukta

Kada gi?

Subjektyvus laukiamiausių filmų dešimtukas

Vieni buvo sukurti pernai, bet Lietuvoje dar nepasirodė. Kiti laukia premjerų kino festivaliuose šiemet. Treti pradėti filmuoti, o ketvirti, regis, taip niekada ir neišvys kino ekranų.

„Namas, kurį pastatė Džekas“
„Namas, kurį pastatė Džekas“
„Dau“
„Dau“
„Žalias rūkas“
„Žalias rūkas“
Gediminas Kukta

Toksai sportinis gyvenimas

Trumpos kino recenzijos

Kadaise viena lietuviška televizija labai mėgo komediją „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ (1989). Keistuolis išradėjas sukonstruoja žmones mažinantį lazerį. Po jo spinduliu pakliūva sūnus su dukra ir du kaimynų vaikai. Sumažėję iki sprindžio dydžio dabar jie turi bėgti nuo milžiniškų skruzdėlių, nepasimesti džiunglėmis tapusioje vejoje ir nepaskęsti ežeru virtusioje dribsnių su pienu lėkštėje. Naiviai žavu.

„Aš esu Tonia“
„Aš esu Tonia“
„Sumažinti žmonės“
„Sumažinti žmonės“
Gediminas Kukta

Pirma pinigai, paskui mirtis

Trumpos kino recenzijos

Ką gali ir ko negali pinigai? Kokios sumos verta žmogaus gyvybė? Ar už pinigus įmanoma nusipirkti meilę ir pagarbą? Panašius vertybinius ir moralinius klausimus Ridley’s Scottas netiesiogiai užduoda per visą filmą ir kartais prikišamai čia pat formuluoja atsakymą: pinigai – dar ne viskas, didelius darbus galima nuveikti iš meilės ir užsispyrimo.

„Visi pasaulio pinigai“
„Visi pasaulio pinigai“
„Koko“
„Koko“
„Stalino mirtis“
„Stalino mirtis“
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas