7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gediminas Kukta

Gediminas Kukta

„Scanorama“: kino istorijos iš vidaus

Ingmaro Bergmano „Prisilietime“ („The Touch“, 1971) aktorės Bibi Andersson vaidinama Karina įpuola į meilužio butą ir blaškosi jo ieškodama. Supratusi, kad meilužis ją paliko, kažkaip be garso aikteli, susiima už pilvo ir atsiremia į sieną. Kaip tik tuo metu girdime, kaip kieme darbininkai kažką įnirtingai gręžia. Ši taupi detalė – grąžto garsas – taikliai perteikia moters skausmą ir kažkur viduje beatsiveriančią tuštumą.

 

Tai paprastas dramaturginis ėjimas, bet šiandien mažai režisierių situacijos tragizmą perteiktų štai šitaip, minimalistiškai. Juo labiau rinkdamiesi, kaip pasakytų naratologai, diegetinį garsą, kurio šaltinis yra ekrane, o ne dramatišką ir desperaciją paryškinančią muziką „ant viršaus“. Bergmanas žiūrovą kviečia „skaityti“ ne tik vaizdą, bet ir garsą. Būti jam atidų.  

 

Žinoma, bažnyčios varpas filmo pabaigoje, kai vyrą išdavusi Karina ir mylimasis Deividas prisiglaus vienas prie kito, o žiūrovui jau bus aišku, kad įsimylėjėliams nelemta būti kartu (neįmanomos meilės motyvas pasirodys ir kitame „Scanoramos“ filme „Šaltasis karas“), suskambės pernelyg banaliai, netgi kažkaip chrestomatiškai, bet dar kartą patvirtins, kad Bergmano žvilgsnis visada krypo ne į išorę, o vidų.

Kadras iš filmo „Prisilietimas“
Kadras iš filmo „Prisilietimas“
Kadras iš filmo „Ekstazė“
Kadras iš filmo „Ekstazė“
Gediminas Kukta

Šiurpnakčiai

Trumpos kino recenzijos

Labiausiai Davido Gordono Greeno „Helovinu“ mėgausis tie, kurie matė originalų, dabar jau kultiniu vadinamą Johno Carpenterio „Heloviną“ (1978) bei po trejų metų pasirodžiusį jo tęsinį.

 

Mėgausis neilgai. Apytiksliai tiek, kiek trunka pradžios titrai. Šie atrodo lyg iš 8-ojo dešimtmečio, tokie šiek tiek hipsteriški, stilizuoti. Kaip ir filme skambanti muzika, kurią naujam populiarios franšizės kūriniui, kaip, beje, ir pirmoms dviem dalims, parašė pats Carpenteris. Žodžiu, garso takelis bus atsakingas už prisiminimų dirginimą, net kažkokį nostalgišką virpulį, o visa kita tebus asmeninė Gordono Greeno interpretacija.

 

Tiesa, imantis kultiniais tapusių filmų tęsinių arba perdirbinių visada kyla klausimas, kaip derėtų elgtis: demonstruoti ištikimybę pirmtakui ar bandyti nutolti nuo originalo ir pateikti savą kinematografinę viziją? Deja, situacija nepavydėtina. Bet kokiu atveju atsiras tokių, kuriems neįtiksi. Vieni norės hommage, kiti – kažko originalaus, kitokio.

Kadras iš filmo „Helovinas“
Kadras iš filmo „Helovinas“
Kadras iš filmo „Sunkūs laikai viešbutyje „El Royale“
Kadras iš filmo „Sunkūs laikai viešbutyje „El Royale“
Gediminas Kukta

Žvaigždės kartais krinta

Trumpos kino recenzijos

Dvi istorijos. Kylančios ir žemyn skriejančios žvaigždės. Lady Gagos vaidinamos Elės ir Bradley Cooperio įkūnijamo Džeko. Du vienu metu, bet skirtingomis kryptimis besirutuliojantys gyvenimo scenarijai. Antroji žvaigždė nušviečia kelią pirmajai, kad ši šautų visu greičiu į viršų, o pati pavargusia ir aštria atmosfera nenumaldomai krinta į užmarštį. Galbūt kada nors šis nuopuolio kelias lauks ir pirmosios, tačiau kol kas tai yra jos šlovės akimirka. Ryškiausias spindėjimas.

„Taip gimė žvaigždė“
„Taip gimė žvaigždė“
„Venomas“
„Venomas“
Gediminas Kukta

Režisierių keliai nežinomi

Trumpos kino recenzijos

Reporteris Žakas (Vincent’as Lindonas), išgyvenantis skaudžią kolegos fotografo mirtį ir kaltinantis dėl jos save, pasamdomas Vatikano dvasininkų, kad ištirtų Bažnyčiai ramybės neduodantį įvykį – mažame Prancūzijos miestelyje jauna mergina Ana tvirtina, kad jai apsireiškė Mergelė Marija.

„Apsireiškimas“
„Apsireiškimas“
„Tikslas – vestuvės!“
„Tikslas – vestuvės!“
Gediminas Kukta

Kas kaltas?

Trumpos kino recenzijos

Prieš kelias savaites gavau kvietimą dalyvauti diskusijoje apie negalios vaizdavimą kine. Jos organizatoriams rūpėjo, kaip negalią turintys personažai rodomi ekrane ir kokias reikšmes kuria. Kokį santykį su jais publikai siūlo režisieriai ir kaip rimtai neįgalūs žmonės vertinami kine? Dalyvauti diskusijoje negalėjau, bet žiūrėdamas šią komediją, kurioje mergišius Žoslenas (jį vaidina režisierius) apsimeta negalintis vaikščioti ir suvilioja dėl patirtos traumos vaikščioti negalinčią ir vežimėlyje dienas leidžiančią Florens, iš dalies atsakė į dalį klausimų: negalia kine dažnai rodoma su šypsenėle.

„Dėl visko kalta meilė“
„Dėl visko kalta meilė“
„Dėl visko kalta meilė“
„Dėl visko kalta meilė“
„Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė“
„Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė“
„Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė“
„Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė“
Gediminas Kukta

Meilės dreifas

Trumpos kino recenzijos

Tokių filmų kaip šis siužetai panašūs. Išplaukė, pakliuvo į audrą, sugedo laivas, pametė koordinates, suvalgė maistą, bandė žvejoti – nepagavo, paskui jau pagavo, bet baigėsi vanduo, kepino saulė, išseko organizmas, praėjo daug laiko, tolumoje pasirodė laivas, išgelbėjo – valio!

„Kol dar neatėjo audra“
„Kol dar neatėjo audra“
„Knygų klubas“
„Knygų klubas“
Gediminas Kukta

Kanų fragmentai (II)

Paskutiniai 71-ojo Kanų kino festivalio fragmentai

 

Kavinė. Prie gretimo staliuko jaunas režisierius mokosi pitch’inti – pristatyti savo filmo idėją potencialiems investuotojams. Bando kolegai trumpai ir aiškiai papasakoti, apie ką bus istorija. Akivaizdžiai nesiseka. Vartoja pernelyg sudėtingas konstrukcijas, „susivelia“. „Nepamiršk žodžių „teroras“, „smurtas“, „baimė“, – pataria kolega. – Daugiau emocijos“, – drąsina. Filmo tema, kaip spėjau išgirsti, – genocidas Kambodžoje.

„Vagišiai“
„Vagišiai“
„Degantis“
„Degantis“
„Namas, kurį pastatė Džekas“
„Namas, kurį pastatė Džekas“
„Laukinė kriaušė“
„Laukinė kriaušė“
Gediminas Kukta

Kanų fragmentai

Ką įmanoma parašyti, kai tarp seansų turi daugiausia valandą, o prisėdi tik ant laiptų, grindų, paplūdimio smėlio ar nepatogios kėdės spaudos centre? Atsakymas – nieko išsamaus, apibendrinto, su išvadomis. Mintyse sukasi tik fragmentai. Čia – jie. Apie 71-ąjį Kanų kino festivalį.

Kadras iš filmo „Atleisk, angele“
Kadras iš filmo „Atleisk, angele“
Kadras iš filmo „Laimingas kaip Lazaras“
Kadras iš filmo „Laimingas kaip Lazaras“
Kadras iš filmo „Pelenai yra balčiausi“
Kadras iš filmo „Pelenai yra balčiausi“
Gediminas Kukta

Kanų kino festivalio karštinė: ko laukti šiemet?

Prasideda 71-asis Kanų kino festivalis. Dar gerokai prieš jį kino leidiniuose ir portaluose ėmė mirgėti spėlionės apie programą, laukiamiausių filmų sąrašai, skandalai ir gandai. Rašydami žurnalistai ir kritikai sunaudojo galybę popieriaus ir elektros energijos, o dabar išvažiavo to daryti į Žydrąją pakrantę. Čia užvirs kino katilas. Į jį savanoriškai koją kišu ir aš. Kas manęs laukia?

Kadras iš filmo „Ayka“
Kadras iš filmo „Ayka“
Kadras iš filmo „Kapernaumas“
Kadras iš filmo „Kapernaumas“
Kadras iš filmo  „Namas, kurį pastatė Džekas“
Kadras iš filmo „Namas, kurį pastatė Džekas“
Kadras iš filmo „Saulės merginos“
Kadras iš filmo „Saulės merginos“
Gediminas Kukta

Pabėgti nuo žanro

Trumpos kino recenzijos

Ko tik žmonijai kine nenutiko. Ją puolė ateiviai, naikino virusai, žudė zombiai, puldinėjo didelės beždžionės, grasė ledynmečiai ir tvanai. Tiesa, būta ir rafinuotesnių žmonijos nušlavimo nuo Žemės paviršiaus scenarijų. Pavyzdžiui, M. Nightas Shyamalanas pasiuntė, atrodytų, pačius nekalčiausius žudikus – augalus ir vėją („Įvykis“), o Fernando Meirellesas žmones pavertė aklais, ir čia aklumas, žinoma, tapo globalia žmonijos nuopuolio, sugedimo metafora („Aklumas“).

„Tylos zona“
„Tylos zona“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas