7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gediminas Kukta

Gediminas Kukta

Raganos, naciai ir „Scanorama“

Trumpos kino recenzijos

Prieš pat karantiną kino teatruose dar spėjau pamatyti du repertuarinius ir kelis „Scanoramos“ filmus. Apie pastaruosius (tiesa, vieną žiūrėtą jau virtualioje kino festivalio salėje) – po sakinį.

„Enfant Terrible“
„Enfant Terrible“
„Nelaimė būti gimusiam“
„Nelaimė būti gimusiam“
Gediminas Kukta

Jausmų eutanazija

Trumpos kino recenzijos

 

„Juodasis strazdas“ („Blackbird“), rež. Roger Michell, JAV, Didžioji Britanija

 

Tai dar vienas įrodymas, kad perdirbiniai (šį kartą danų režisieriaus Christiano Torpe’s „Ramios širdies“) retai būna pavykę, o vidutiniško kūrėjo rankose ir geri aktoriai gali virsti plokščiais. Net nesvarbu, jei režisierius kadaise sukūrė savaip žavingą „Noting Hilą“. Šį kartą, reikia pripažinti, jam nepavyko.

„Juodasis strazdas“
„Juodasis strazdas“
„Pabaigos ir pradžios“
„Pabaigos ir pradžios“
Gediminas Kukta

Ikarų žlugimas

Trumpos kino recenzijos

„Ikaras. Mieteko Košo legenda“ („Ikar. Legenda Mietka Kosza“), rež. Maciej Pieprzyca, Lenkija

 

Kadangi tai biografinis filmas apie garsų muzikantą, galime numanyti, kad jame bus epizodų iš vaikystės, matysime pirmuosius koncertus ankštuose baruose vos keliems klausytojams, tada stebėsime bandymus prasimušti į didžiąją sceną, atsiras sandorį siūlantys geradarys, vėliau ateis pripažinimas, sėkmė, moterų dėmesys, galiausiai išvysime ritimąsi žemyn ir, jeigu menininko gyvenimas baigėsi tragiškai, lemtingą finalą. Pabaigoje, žinoma, juodas fonas su faktais.

„Ikaras. Mieteko Košo legenda“. Ł. Bąk nuotr.
„Ikaras. Mieteko Košo legenda“. Ł. Bąk nuotr.
„Lizdas“
„Lizdas“
Gediminas Kukta

Holivudas niekada nemiršta

Nauji filmai – „Antebellum: išrinktoji“

Internautai piktinasi, kad režisieriai žadėjo siaubą (net ant plakato buvo užrašyta), bet ekrane – nieko panašaus. Neišsipildę žiūrovų lūkesčiai, žinoma, nesmagus dalykas, bet dar nesmagiau, kad mažai kam užkliuvo paviršutiniškas kūrėjų požiūris į rasizmo temą, o dar tiksliau – primityvios paralelės tarp JAV praeities ir dabarties. Ir būtent tai – tikrasis su šiuo filmu susijęs siaubas.

„Antebellum: išrinktoji“
„Antebellum: išrinktoji“
„Antebellum: išrinktoji“
„Antebellum: išrinktoji“
„Antebellum: išrinktoji“
„Antebellum: išrinktoji“
Gediminas Kukta

Geri ketinimai

Trumpos kino recenzijos

 

„Šarlis Aznavūras“ („Le regard de Charles“), rež. Marc di Domenico, Charles Aznavour, Prancūzija

 

Tai nėra vienas iš tų dokumenių filmų apie garsias asmenybes, kuriuos įdomu žiūrėti nebent tik ištikimiems tų asmenybių gerbėjams. Nors dainininką ir aktorių Charles’į Aznavourą geriausiai žinau iš François Truffaut juostos „Šaukite į pianistą“ (1960), o galvoje skamba tik daina „Emmenez-moi“, tai nesutrukdė žiūrint į ekraną jausti kažką panašaus į malonumą. 

Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“
Kadras iš filmo „Šarlis Aznavūras“
Kadras iš filmo „Imperatorius basas“
Kadras iš filmo „Imperatorius basas“
Kadras iš filmo „Tenet“
Kadras iš filmo „Tenet“
Gediminas Kukta

Dienos, kuriose blogio nėra

70-osios Berlinalės dienoraštis

Filmų daug, laiko rašyti mažai, todėl norisi stabtelti tik prie tų, kurie iš tiesų patiko arba sukėlė minčių. Vienas tokių – Lietuvoje nemažai gerbėjų turinčio vokiečio Christiano Petzoldo „Undinė“ („Undine“) iš konkursinės programos.

 

Prieš dvejus metus „Tranzite“ režisierius Antrojo pasaulinio karo laiku parašytą Annos Seghers romano siužetą perkėlė į šių dienų Marselį, o naujajame filme graikų mitologijos įkvėptas legendas apie undines interpretuoja dabarties Berlyne.

Kadras iš filmo „Dienos“
Kadras iš filmo „Dienos“
Kadras iš filmo „Undinė“
Kadras iš filmo „Undinė“
Gediminas Kukta

Apie permainų laiką

70-osios Berlinalės dienoraštis

Šiemet Berlinalei – 70. Nauji vadovai, naujos programos, sumažėjęs filmų skaičius, dėl paaiškėjusios nacistinės pirmojo festivalio vadovo Alfredo Bauerio praeities panaikintas jo vardu pavadintas apdovanojimas, teiktas už kine atveriamas naujas perspektyvas: štai ir atvėrė. Dėl inertiškumo ir senamadiškumo pelnytai kritikuotas festivalis pasitinka naujovėmis. Ar lūkesčiai bus pateisinti, parodys ateinančios dienos. 

„Pirmoji karvė“
„Pirmoji karvė“
„Pasislėpęs“
„Pasislėpęs“
„Mano Selindžerio metai“
„Mano Selindžerio metai“
Gediminas Kukta

Komedijos belaukiant Kalėdų

Trumpos kino recenzijos

„Nuostabi epocha“ („La Belle Époque“), rež. Nicolas Bedos, Prancūzija

 

Kiekvienas esame pasvajoję bent dienai nusikelti į praeitį. Pažiūrėti, kaip gyveno antikos žmonės, patirti Liudviko XIV dvaro didybę, žvilgtelėti į Viktorijos laikų Angliją ar, pavyzdžiui, pavaikščioti tarpukario Kauno gatvėmis. Ką jau ten – užtektų grįžti į vaikystę ir dar kartą išgyventi gražiausias jos akimirkas.

Kadras iš filmo „Nuostabi epocha“
Kadras iš filmo „Nuostabi epocha“
Kadras iš filmo „Last Christmas“
Kadras iš filmo „Last Christmas“
Kadras iš filmo „Ištraukti peiliai“
Kadras iš filmo „Ištraukti peiliai“
Gediminas Kukta

Neįvykęs dialogas

Nauji filmai – „Daktaras Miegas“

Tai ne šiaip kokio filmo, o „Švytėjimo“ (1980), pelnytai geriausiu siaubo filmu kino istorijoje tituluojamo kūrinio, tęsinys. Šis faktas įpareigoja. Netgi, sakyčiau, gąsdina.

 

Bet tik ne Mike’ą Flanaganą. Šis režisierius, patirties įgavęs televizijoje ir vėliau sukūręs kelis siaubo filmus, kurių vien pavadinimai – „Ouija: blogio pradas“, „Sapnų demonai“, „Okulus“ –atsiduoda nuobodžiais šviesotamsos efektais ir kvailais krūpčiojimais kino salės kėdėje, užduoties perkelti į ekraną 2016-aisiais pasirodžiusį Stepheno Kingo „Švytėjimo“ tęsinį imasi stulbinamai drąsiai. Ir tai puiku: kūrėjai turi visišką teisę kurti tęsinius, net jei šie retai kada būna geri.

Kadras iš filmo „Daktaras Miegas“
Kadras iš filmo „Daktaras Miegas“
Kadras iš filmo „Daktaras Miegas“
Kadras iš filmo „Daktaras Miegas“
Gediminas Kukta

Didieji lūkesčiai

Trumpos kino recenzijos

„Džokeris“ („Joker“), rež. Todd Phillips, Kanada, JAV

 

Rugsėjį „Džokeris“ laimėjo garbingiausią Venecijos kino festivalio apdovanojimą – „Auksinį liūtą“ – ir jį iškart apgaubė prieštaringo kūrinio aura.

„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džokeris“
„Džono F. Donovano mirtis ir gyvenimas“
„Džono F. Donovano mirtis ir gyvenimas“
„Džono F. Donovano mirtis ir gyvenimas“
„Džono F. Donovano mirtis ir gyvenimas“
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas