7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

7md inf.
Nr. 38 (1275), 2018-11-23
Kinas
Stan Lee
Stan Lee

Mirė Stanas Lee

Lapkričio 12 d. Los Andžele mirė Stanas Lee – vienas svarbiausių amerikiečių komiksų kūrėjų ir scenaristų. Jis buvo leidyklos „Marvel Comics“ autorius, vadybininkas ir vadovas. Be Lee sunku įsivaizduoti šiuolaikinę populiariąją kultūrą.

 

Stanley Martinas Lieberis komiksus pradėjo kurti 1939 m., būdamas vos šešiolikos, leidykloje „Timely Comics“. Jis ne vienus metus svajojo parašyti „didįjį Amerikos romaną“ – kūrinį, atskleisiantį savojo laiko Amerikos kultūrą, tačiau dirbo leidyklose, kuriančiose bulvarinį skaitalą. „Timely Comics“, o vėliau „Atlas Comics“, priklausė Martinui Goodmanui, kuris 6-ajame dešimtmetyje paprašė Lee sukurti naują superdidvyrių grupę, mat ant kulnų lipo konkurentai iš „DC Comics“ su savo Betmenu ir Supermenu.

 

1961 m. Lee kartu su piešėju Jacku Kirby sukūrė „Fantastišką ketvertą“. Juo prasidėjo „Marvel Comics“ leidyklos veikla. Lee sukurtus personažus kankino kasdienės problemos, jie nebuvo idealizuojami ir priminė paprastus žmones, tačiau paaugliai norėjo ir galėjo tapatintis su tokiais veikėjais. Paskui Lee sukūrė Halką, Torą, Geležinį žmogų ir kitus iš populiariojo kino dabar visiems pažįstamus personažus, sugrąžino Kapitoną Ameriką, kuris anksčiau atliko tik propagandinį vaidmenį.

 

Pastaraisiais metais Stanas Lee buvo „Marvel“ leidyklos „veidas“, turėjo savo kanalą „YouTube“ svetainėje ir labdaros fondą. Jis dažnai atlikdavo epizodinius vaidmenis Holivudo filmuose apie superdidvyrius, pavyzdžiui, dabar rodomame „Venome“ Lee išveda pasivaikščioti šunį.

 

Paskelbti pirmieji Europos kino akademijos laureatai

Ketvirtadienį paskelbti pirmieji šių metų Europos kino akademijos premijų laureatai. Žiuri, kurį sudarė Luca Bigazzi, Dasza Daniłowa, Dadi Einarssonas, Mattiasas Eklundhas, Marcelle Genovese, Malina Ionescu, Monica Rottmeyer ir Christopheris Slaski, nusprendė geriausio montuotojo apdovanojimą skirti Jarosławui Kamińskiui už filmo „Šaltasis karas“ (rež. P. Pawlikowski) montažą. Daug nominacijų pelniusiam Matteo Garrone filmui „Dogman“ skirti apdovanojimai už geriausius kostiumus (Massimo Cantini Parrini) ir už geriausią grimą (Dala Coli, Lorenzo Tamburini, Daniela Tartari). Martinas Otterbeckas tapo geriausiu Europos operatoriumi – jis nufilmavo Eriko Poppe’s filmą „Utioja, liepos 22-oji“. Geriausiu Europos scenografu pripažintas Andrejus Ponkratovas, Kirillo Serebrennikovo filmo „Vasara“ („Leto“) dailininkas. Geriausio kompozitoriaus apdovanojimas skirtas Christophui M. Kaiseriui ir Julianui Maasui už filmą „Trys dienos Kviberone“ („3Tage in Quiberon“, rež. E. Atef), už geriausią garsą apdovanoti André Bendocchi-Alvesas ir Martinas Steyeris („Kapitonas“, rež. R. Schwentke), už geriausius specialiuosius efektus – Peteris Hjorthas („Riba“, rež. A. Abbasi).

 

Visi šiųmečiai Europos kino akademijos apdovanojimų laureatai bus paskelbti gruodžio 15 d. Sevilijoje.

 

Filmas apie Avromą Suckeverį

Izraelyje sukurtas dokumentinis filmas „Juodas medus, Avromo Suckeverio gyvenimas ir poezija“ („Black Honey, The Life and Poetry of Avraham Sutzkever“, 2018). Būdamas gyvas poetas nenorėjo, kad atsirastų filmas apie jo gyvenimą. Praėjus aštuoneriems metams po jo mirties režisierius Uri Barbashas filme pasakoja neįtikėtiną didžiausio naujųjų laikų žydų poeto gyvenimo istoriją. Šis filmas – specialaus žydų poetams skirto projekto „The Hebrew“ dalis.

 

Rašytojo gyvenimas nusipelno ne vieno filmo. Avromas Suckeveris gimė 1913 m. Smurgainyse (dabar Baltarusija), miesteliui sudegus 1915 m. šeima persikėlė į Sibirą, kur būsimas poetas augo kartu su kirgizais. Po tėvo mirties 1920 m. šeima atvažiavo į Vilnių. Čia Suckeveris mokėsi lenkų ir hebrajų gimnazijoje, lankė paskaitas Vilniaus universitete, užsiėmė savišvieta. Jis mokėjo lenkų, rusų, hebrajų, jidiš kalbas. Suckeveris debiutavo 4-ajame dešimtmetyje, rašė jidiš kalba, buvo susijęs su Vilniaus literatų grupe „Jung Vilne“, pirmąją poezijos knygą išleido 1937 m. Vokiečių okupacijos metais kartu su šeima jis atsidūrė Vilniaus gete, jo motina, sesuo ir ką tik gimęs sūnus buvo nužudyti. Kartu su kitais žydų šviesuoliais ir Ona Šimaite bei Kaziu Boruta poetas gelbėjo ir slėpė vertingas žydų knygas, rankraščius ir meno kūrinius. Nuo 1942 m. dalyvavo pogrindinės geto organizacijos veikloje, buvo geto rašytojų ir menininkų draugijos narys. Artėjant geto likvidacijai 1943 m. kartu su partizanų grupe Suckeveris ir jo žmona pabėgo kanalizacijos kanalais ir prisidėjo prie Abos Kovnerio žydų partizanų būrio. 1944 m. jis buvo išskraidintas į Maskvą, kur dalyvavo Žydų antifašistinio komiteto suvažiavime. Išvadavus Vilnių poetas 1944 m. sugrįžo, tapo pirmuoju Žydų muziejaus direktoriumi. 1946 m. jis liudijo Niurnbergo procese. Būdamas Lenkijos pilietis netrukus išvyko į Lenkiją, iš jos – į Vakarus ir 1947 m. nelegaliai atvyko į Palestiną, kurioje steigėsi Izraelio valstybė.

 

Kinopoisk.ru skaitytojai išrinko „Kvailį“

Populiarus rusų kino portalas kinopoisk.ru šiemet švenčia savo penkiolikos metų gimtadienį. Ta proga skaitytojams buvo pasiūlyta išrinkti geriausią per pastaruosius 15 metų sukurtą rusų filmą. Balsavimas vyko nuo spalio 26 iki lapkričio 6 d. Jame dalyvavę per 70 tūkstančių skaitytojų geriausiu filmu išrinko Jurijaus Bykovo filmą „Kvailys“ („Durak“, 2014, Lietuvoje rodė „Kino pavasaris“). Bykovas išrinktas geriausiu kino režisieriumi, „padariusiu didžiausią indėlį į rusų kiną per pastaruosius 15 metų“. „Kvailio“ veikėjas – paprastas santechnikas, nusprendžiantis pasipriešinti korumpuotiems valdininkams. Jis žino, kad naktį gali sugriūti daugiabutis, kuriame gyvena beveik tūkstantis žmonių, ir ryžtasi netylėti, bet tai doram žmogui kainuos gyvybę.

 

Geriausiu aktoriumi išrinktas Konstantinas Chabenskis, geriausio jaunojo kinematografininko, „kuriam galima patikėti nacionalinio kino ateitį“, nominacija įvertinta aktorė Irina Gorbačiova („Aritmija“), pagrindiniu serialu išrinkta „Brigada“, o kartos didvyriu – filmo „Nakties sargyba“ (rež. Timur Bekmambetov, 2004) veikėjas Antonas Gorodeckis.

 

Bus „Tylos zonos“ tęsinys

Johnas Krasinski rašo vieno sėkmingiausių šių metų filmų – „Tylos zonos“ tęsinį. Sukurtas už 17 milijonų dolerių, jis surinko per 334 milijonus. Siaubo filme „Tylos zona“ Evelin (Emily Blunt) ir Li (John Krasinski) kartu su savo vaikais bandė išgyventi pasaulyje, kuriame visus žudanti pabaisa reaguoja į menkiausią triukšmą. „EntertainmentWeekly“ Krasinski prisipažino iš pradžių nenumatęs tęsinio, bet dabar pagaliau radęs priežastį imtis naujo scenarijaus. Jis sako, kad, kitaip nei panašaus pobūdžio filmuose, pavyzdžiui, „Svetimas“, kur pabaisa iš vieno filmo persikelia į kitą, „Tylos zonos“ tęsinyje jis remsis ne tik vienu personažu, bet išnaudos visas galimybes, situacijas bei taisykles, kurias suteikia žanras.

 

Parengė Ž. P.

 

Stan Lee
Stan Lee
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
Kadras iš filmo „Dogman“
Kadras iš filmo „Dogman“
Kadras iš filmo „Trys dienos Kviberone“
Kadras iš filmo „Trys dienos Kviberone“
Kadras iš filmo„Riba“
Kadras iš filmo„Riba“
Kadras iš filmo „Juodas medus, Avromo Suckeverio gyvenimas ir poezija“
Kadras iš filmo „Juodas medus, Avromo Suckeverio gyvenimas ir poezija“
Kadras iš filmo „Kvailys“
Kadras iš filmo „Kvailys“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Kadras iš filmo „Tylos zona“