Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Karantinui švelnėjant, nors niekas dar nesibaigė

Ateitis pagaliau atėjo. Tokia keista patirtis – ji atėjo, viskas baigta, bet ir toliau kažkas vis dar ateina. Norisi uždaryti duris, užremti bent šluotkočiu, kad neįsibrautų.

Bet atėjo. Laukiau remonto pabaigos, įsivaizdavau, kaip įsmeigsiu akis į kompiuterio ekraną ir man neberūpės išterliotos sienos. Kaip bus gerai, galvojau. Priešnakčiais, lemputės apšviestame rate pajėgdama perskaityti tik pusę sakinio, svajojau apie dienas be būtinybės gumulo. Ėdančio mano tingulį priminimais, kad reikia ir šiandien kažką padaryti, bent lėkštes iš spintelių iškrauti ar perstumti šaldytuvą, nes procesas sustos ir aš jo nebeišjudinsiu. Jėgų per mažai, drąsos per mažai, ryžtas išbluko. Ir taip traukia įprasti dalykai. Ypač – nieko nedarymas, kuriam karantinas lyg ir davė leidimą. Davė ir nedavė.

Monika Krikštopaitytė

Moterys, kūrusios Lietuvą, sudarytoja Aurelija Auškalnytė, dizainerė Jurga Juodytė, dailininkė Akvilė Malukienė, Vilnius: Lygių galimybių plėtros centras, 2020.

Labai džiaugiuosi, kad galėjau drauge su kitais 257 žmonėmis užsisakyti knygą „Moterys, kūrusios Lietuvą“ iš anksto per WHUB renginių erdvę tam, kad knyga būtų išleista. Pirmosiomis karantino dienomis sulaukiau siuntinio. Pati nustebau, kad tik išpakavusi iš jaudulio apsiašarojau. Negaliu iki šiol parašyti knygos recenzijos, nes – dar keisčiau – skaitydama vėl susigraudinu.

Rosana Lukauskaitė

Klaipėdos atvejis

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.

Marija Griniuk

Asmeninė refleksija

Performanso meno bendruomenė Lietuvoje nėra didelė. Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose yra viena iš pagrindinių performanso menininkų veiklos dalių, todėl karantino laikotarpiu jų veikla atsiduria laukimo situacijoje.

Po keturių karantino savaičių kyla tokie klausimai: kokią įtaką karantinas daro performanso meno laukui Lietuvoje ir kiek ši situacija tęsis? Performanso menininkai dažnai tiesiogiai priklausomi nuo slemų, parodų, „pop-up“ renginių, festivalių, meno mugių, kitokio formato viešųjų renginių ir nuo su dalyvavimu šiuose renginiuose susijusių honorarų ar stipendijų. Visi performanso meno renginiai šiuo metu atšaukiami arba atidedami iki 2020 m. rudens arba iki 2021 metų. Dėl dalies renginių reorganizavimo iš tarptautinių į vietinius itin nukenčia tarptautinė menininkų veikla. Renginių atšaukimas taip pat sumažina finansines galimybes planuoti naujus kūrinius.

Agnė Narušytė

Karantinui baigiantis

Prisiminiau Johno Cageʼo aforizmą: „Zene sakoma: jei koks užsiėmimas tau pasirodo nuobodus po poros minučių, pabandyk jį keturias. Jei vis dar nuobodu, pabandyk aštuonias, šešiolika, trisdešimt dvi minutes ir taip toliau. Galop pamatysi, jog jis ne tik nenuobodus, bet net labai įdomus.“ Laikiau tai teorine galimybe, pritaikoma tik menui. Monotoniško kartojimo įtaiga grįstas minimalizmas – mano muzika.

Pokalbių grupė „Kugelis“

 

Nors karantino ribojimai pralaisvėjo, dar galite spėti pasimėgauti operos festivaliu namuose. Kodėl nepasikvietus į namus vieno garsiausių britų operos festivalio – Glaidborno (Glyndebourne)? Patirsite ir muzikinį, ir socialinį katarsį – tokius tipiškus Albiono elitui ir į jį pretenduojantiems.

Jums reikės: išmaniojo telefono, kartono (geriausia dėžė nuo pirkinių, pirktų internetu), krepšys pikniko produktams, šampanas, stiklinės šampano taurės, vakariniai drabužiai, laiptinė ir erdvė netoli šiukšlių konteinerių.

Pirmiausia nepamirškite to, kas svarbiausia. Glaidborno operos festivalis yra svarbi proga pademonstruoti savo socialinį statusą. Jūsų gyvenimas sėkmingas. Jūs vilkite prašmatnią suknelę ar kostiumą su tinkama varlyte ir ant žalios žolytės geriate šampaną ankstyvą popietę, ranka pasiekiamos rupšnoja žalmargės, ir tokių kaip Jūs yra daug. Tai open air festivalis pagyvenusiems operos gerbėjams, turtuoliams ir korporacijų, kurios gerina savo įvaizdį remdamos nišinę elitinę kultūrą, darbuotojams. Puiki proga pagyvinti savo profilį instagrame, parodant, kad jūs mokate ne tik prisigerti rafinuotuose soduose, bet ir galite iškentėti tris valandas galimai įžūlių operos pastatymų su pasaulinėmis žvaigždėmis. Pasiruošimui reikės poros dienų.

Parengė Monika Krikštopaitytė

Apie muziejų virtualumą ir kitus svarbius dalykus kalbiname Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovę Rūtą Kačkutę

Muziejus, kaip ir visus kitus, karantinas užklupo netikėtai. Ypač turint galvoje, kad tokios institucijos labai kruopščiai planuoja darbą į priekį. Ar tame taške, kai sustojo parodų lankymas, Lietuvos nacionalinis muziejus jau turėjo nemenką virtualią bazę, ar buvo stengiamasi skubiai atsižvelgti į namuose sėdintį žiūrovą? Kam teikta pirmenybė?

Lietuvos nacionalinis muziejus ne vienus metus skaitmenina savo labai turtingus fondus ir turi sukaupęs nemažą suskaitmenintų eksponatų bazę, tačiau ji nėra viešai prieinama virtualioje erdvėje. Iki šiol muziejus daugiausia dirbo fiziškai apsilankančiam lankytojui. Su muziejaus fondais skaitmeninėje erdvėje buvo supažindinama tik per virtualias parodas, kurių turime įvairių ir tikrai įdomių. Todėl galima sakyti, kad karantinas mus užklupo nelabai pasiruošusius. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Nuo pirmos dienos sureagavome į pasikeitusią situaciją bei naujus lankytojų poreikius ir nuo kovo 16 dienos pradėjome projektą #kąveiktikaineveikiame.

Agnė Narušytė

Pranašavimo bangai atslūgstant

Pandemija nusidėvėjo. Karantinas nusidėvėjo. Italai nebedainuoja balkonuose. Arba žurnalistams atsibodo apie tai pasakoti. Galbūt kitose šalyse žmonės tebeploja medikams, bet ir apie tai nebekalbama. Manojoje Gėlių gatvėje papūtus vėjui skraido tik vienkartinės pirštinės, paniškai išskėstais pirštais mėginančios už ko nors užsikabinti. Bet nieko nėra, visiškai tuščia. Tik balandžiai vis tupia į mano balkoną pagerti vandens ir rimtai svarsto, ar verta nuskristi, kai išlendu pamirkčioti saulei.

Apie nuotolinio mokymo ypatumus ir virtualias patirtis

Gyvenimas sustojo, bet mokytojai dirba toliau. Norėjome sužinoti, kaip sekasi menininkėms ir menotyrininkėms, dėstančioms meno mokyklose per karantiną. Apie darbą ir kūrybą ypatingomis sąlygomis kalbasi menininkės Kristina Inčiūraitė (dirba Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje) ir Marija Šnipaitė (dirba Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje), dailėtyrininkė Rita Mikučionytė (dirba Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje).

Pokalbių grupė „Kugelis“

Inventorius: kambarys, internetas, nešiojamas kompiuteris, trys kėdės, antklodė, šluota, švarkas, atsuktuvas, grynieji pinigai (banknotais). Taip pat spragėsiai, plastikinis puodelis ir gėrimai.

1. Raskite internete turiningą spektaklį arba operą, pagal skonį. Pasirinkimas platus: Niujorko Metropoliteno opera, Londono Nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

2. Visiškai užtemdykite kambarį. Turi būti tamsu.