7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rosana Lukauskaitė

Rosana Lukauskaitė

Laukimas gali būti ir toks

Paroda „Nuojauta“ Klaipėdoje

Liepos 3-iąją kavinėje „10 Tiltų“ (Turgaus g. 19, Klaipėda) atidaryta Neringos Poškutės-Jukumienės kuruojama paroda „Nuojauta“, kurioje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai Agnė Matulionytė, Alfonsas Lekavičius, Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė ir pati Poškutė-Jukumienė. Nors tai toli gražu ne pirmoji kavinėje „10 Tiltų“ rengiama paroda, toks atidarymas – su gyva „Diskonektai“ muzika ir parodos kūrinių pristatymu – neeilinis. Kartu su menininkais praleistas parodos atidarymo vakaras susirinkusiems leido aptarti visus eksponuojamus kūrinius siejančios geros arba blogos ateities nuojautos temą: tai gali būti ir nekaltas kasdienio kvapnaus kavos puodelio lūkuriavimas eilėje, ir kiek nerimastingesnis ateities permainų nujautimas.

Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos saulė“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos saulė“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos tilto žiemos spalvos“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos tilto žiemos spalvos“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Rosana Lukauskaitė

„Zoom“ konferencija su Bachu

Irmos Leščinskaitės paroda „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“ Klaipėdoje

Paklaustas apie muzikos kūrimą, žymus postpanko bardas Nickas Cave’as atsakė: „Tu nesi „didysis savo dainų kūrėjas“ – esi tiesiog nuolankus jų tarnas, ir dainos ateis pas tave tik kai būsi tinkamai pasiruošęs jas priimti. Jos nėra įkalintos tavyje – veikiau, jos kažkur už tavęs ir negali patekti į vidų. Mano patirtis rodo, kad dainas patraukia atviras, žaismingas ir motyvuotas protas.“

Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Šventadienis veidrody

Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Ne pirmą naktį nelauki sapno“ Klaipėdos kultūros fabrike

Pasak prancūzų sociologo ir antropologo Émile’io Durkheimo, sapnai žmonijos aušros laikotarpiu buvo vienas iš dvasinio gyvenimo pradžios veiksnių. Kūno naktinės vizijos atrodė kaip tikros sielos kelionės ir leido svarstyti, kad gal ir mirus egzistuojąs kitas pasaulis.

Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Neskubantys žingsniai

Juditos Liaudanskaitės paroda „Žvilgsnis į San Fransiską“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose

Filosofė Jurga Jonutytė straipsnyje „Skaitymo fenomenologija, arba kaip Džefersonas tapo Telšiais, o Telšiai – Džefersonu“ prisimena paauglystės nusistebėjimą, kad visų mėgstamo rašytojo Williamo Faulknerio romanų veiksmas vyksta Telšiuose – miestelyje, pro kurį tuo laiku, kai skaitė šias knygas, jai tekdavo dažnai pravažiuoti ar valandų valandas jame laukti autobuso, tačiau užaugus ir vėl atsivertus anuomet skaitytas knygas paaiškėjo, kad ten aprašytos erdvės visiškai nepriminė jokio Šiaurės Lietuvos miesto. Šių dviejų miestų persipynimas, pasirodo, buvo vaizduotės ir atminties susiliejimas. Autorė tekstą baigė apibendrindama, kad egzistuoja tik „tikri miestai, o fiktyvūs miestai būna įsiskverbę į juos ir su jais susimaišę – dykai gavę šaligatvius, dulkes, kates ir kitas nematomas smulkmenas“.

 

Šį fenomeną prisiminiau apžiūrinėdama Juditos Liaudanskaitės fotografijų parodą „Žvilgsnis į San Fransiską“, nuo gegužės 15 d. eksponuojamą KKKC parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).

Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė I“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė I“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė II“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė II“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Nuojauta“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Nuojauta“. 2020 m.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Savi

Klaipėdos atvejis

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.

Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Rosana Lukauskaitė

Susapnuotoji Europa

Meilės Sposmanytės virtuali paroda „Europos peizažai“

Svarstydami, kas bus po mūsų, dažniausiai prieiname prie išvados, kad greičiausiai kažkas panašaus į tai, kas buvo ir prieš mus – vien iš senųjų civilizacijų likučių matome, kaip puikiai gamta atsiima savo teritoriją. Įprastą kasdienybę kardinaliai pakeitęs karantinas šį egzistencinį nerimą tik paaštrino, tačiau net įsigaliojus griežtiems viešojo gyvenimo apribojimams ir socialinio atsitolinimo būtinybei vyksta alternatyvi parodinė veikla – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kviečia į virtualią Meilės Sposmanytės parodą „Europos peizažai“.

Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
Rosana Lukauskaitė

Quo vadis, Z karta?

Grupinė debiutuojančių menininkių paroda „Ar ji ateina?“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Paroda „Ar ji ateina?“ pristato jauniausios kartos menininkių Agnės Masilionytės, Austėjos Masliukaitės, Saulės Miežytės ir Aistės Marijos Stankevičiūtės kūrybą. Jos kuratorė – Laura Stasiulytė-Gudaitė. Parodoje siūloma iš arčiau pažvelgti į Z kartos kūrėjų, užaugusių jau technonarkomanijos laikais, kūrinius, kuriuose individualios patirtys mainosi su medijų kaleidoskopo paveiktomis amžinosiomis lyties, kūno, tikro ir virtualaus moteriškumo temomis.

Saulės Miežytės performansas „Melanin print“. L. Grušecko nuotr.
Saulės Miežytės performansas „Melanin print“. L. Grušecko nuotr.
Saulės Miežytės performansas „Melanin print“. L. Grušecko nuotr.
Saulės Miežytės performansas „Melanin print“. L. Grušecko nuotr.
Aistė Marija Stankevičiūtė, „Ar ji ateina?“. Rengėjų nuotr.
Aistė Marija Stankevičiūtė, „Ar ji ateina?“. Rengėjų nuotr.
Aistė Marija Stankevičiūtė, „Ar ji ateina?“. Rengėjų nuotr.
Aistė Marija Stankevičiūtė, „Ar ji ateina?“. Rengėjų nuotr.
Austėja Masliukaitė, „Nebenoriu“. Autorės nuotr.
Austėja Masliukaitė, „Nebenoriu“. Autorės nuotr.
Ištrauka iš Agnės Masilionytės „Doxy“. Autorės nuotr.
Ištrauka iš Agnės Masilionytės „Doxy“. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Atominis reivas

Šeiko šokio teatro spektaklis „Ordredesordreordredesordre“

Briuselyje gyvenančios Y kartos šiuolaikinio šokio choreografės Vilmos Pitrinaitės spektaklio „Ordredesordreordredesordre“ choreografijos šerdis sudaryta iš mokslinių tyrimų, (ne)tvarkos bei gyvai atliekamos grupės „Joy Division“ muzikos. Kūrinį sausio 24 d. „Kultūros fabrike“ išvydo uostamiesčio žiūrovai, o sausio 29 d. „Menų spaustuvėje“ – vilniečiai. Jau spektaklio pavadinime susipina tvarkos (pranc. ordre) ir sutrikimo (pranc. désordre) vektoriai.

Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Kas nutiko Ievai?

Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda KKKC Parodų rūmuose

Sausio pabaigoje Klaipėdoje atidaryta Ievos Martinaitytės-Mediodios paroda „Ievos išvarymai“, kuratorė – Laima Kreivytė. Parodoje sujungiami du menininkės kūrybos pasauliai, susiformavę tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis pačius ankstyviausius, „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus kolekcijose esančius kūrinius bei dar niekur nerodytus naujausius darbus. Pasak parodos kuratorės, išvarymai – tai nuolatos egzistencinių siekių genamo žmogaus būtis, veik baironiškas polinkis ieškoti viso ko prasmės.

Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Stygų teorija

Šokio ir muzikos spektaklis „Oneiro“

Nyderlanduose gyvenantis japonų kilmės šokėjas ir choreografas Kenzo Kusuda kartu su violončelininku Mindaugu Bačkumi bei choreografe Agnija Šeiko sukūrė šokio ir muzikos spektaklį „Oneiro“, jo premjera įvyko gruodžio 7 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“. VšĮ „Violončelių muzika“ ir Šeiko šokio teatro bendro projekto pavadinimo kilmė – ne tik graikų kalbos žodis, reiškiantis sapno būseną, bet ir kitaip sudėlioti japoniško žodžio, nusakančio garso spalvą, dėmenys (ne-iro). Taip pat galima iššifruoti ir anglišką žodį one, leidžiantį kalbėti apie globalaus pasaulio vienatvę.

Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas