7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rosana Lukauskaitė

Rosana Lukauskaitė

Atominis reivas

Šeiko šokio teatro spektaklis „Ordredesordreordredesordre“

Briuselyje gyvenančios Y kartos šiuolaikinio šokio choreografės Vilmos Pitrinaitės spektaklio „Ordredesordreordredesordre“ choreografijos šerdis sudaryta iš mokslinių tyrimų, (ne)tvarkos bei gyvai atliekamos grupės „Joy Division“ muzikos. Kūrinį sausio 24 d. „Kultūros fabrike“ išvydo uostamiesčio žiūrovai, o sausio 29 d. „Menų spaustuvėje“ – vilniečiai. Jau spektaklio pavadinime susipina tvarkos (pranc. ordre) ir sutrikimo (pranc. désordre) vektoriai.

Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Kas nutiko Ievai?

Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda KKKC Parodų rūmuose

Sausio pabaigoje Klaipėdoje atidaryta Ievos Martinaitytės-Mediodios paroda „Ievos išvarymai“, kuratorė – Laima Kreivytė. Parodoje sujungiami du menininkės kūrybos pasauliai, susiformavę tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis pačius ankstyviausius, „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus kolekcijose esančius kūrinius bei dar niekur nerodytus naujausius darbus. Pasak parodos kuratorės, išvarymai – tai nuolatos egzistencinių siekių genamo žmogaus būtis, veik baironiškas polinkis ieškoti viso ko prasmės.

Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Stygų teorija

Šokio ir muzikos spektaklis „Oneiro“

Nyderlanduose gyvenantis japonų kilmės šokėjas ir choreografas Kenzo Kusuda kartu su violončelininku Mindaugu Bačkumi bei choreografe Agnija Šeiko sukūrė šokio ir muzikos spektaklį „Oneiro“, jo premjera įvyko gruodžio 7 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“. VšĮ „Violončelių muzika“ ir Šeiko šokio teatro bendro projekto pavadinimo kilmė – ne tik graikų kalbos žodis, reiškiantis sapno būseną, bet ir kitaip sudėlioti japoniško žodžio, nusakančio garso spalvą, dėmenys (ne-iro). Taip pat galima iššifruoti ir anglišką žodį one, leidžiantį kalbėti apie globalaus pasaulio vienatvę.

Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Fotoobjektyvumas

Fotografijos šventė Klaipėdoje

Aktorius Jamesas Deanas mirė prieš 64 metus, bet kitąmet galėsite jį išvysti skaitmeninėmis technologijomis atgaivintą naujame filme apie Vietnamo karą. Po šios naujienos kino bendruomenė pradėjo diskutuoti apie tokio elgesio etiškumą, tačiau teisiškai prie to negalima prikibti, nes velionio šeima sutiko leisti filmo kūrėjams naudoti jo atvaizdą. Panašu, kad greitai į mūsų duris pasibels prancūzų filosofo Jeano Baudrillard’o išpranašauta hiperrealybė. Nebeliks nieko tikrai autentiško. Pripažinkime – jau dabar įdomūs veidai viešojoje erdvėje po truputį nyksta – pradedame masiškai panašėti, stengdamiesi įtikti dirbtiniams grožio standartams, kiekvieną trūkumą užglaistydami šimtais filtrų ir efektų. Tampa svarbu įamžinti tai, kas tikra, kol dar turime šiek tiek laiko.

 Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
 Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edžio Jurčio fotografijų paroda „Ieškojimai“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Edžio Jurčio fotografijų paroda „Ieškojimai“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Ar tikrai vien tik auksas valdo mus?

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) nuo spalio 11 d. iki lapkričio 10 d. vyksta Neringos Poškutės-Jukumienės juvelyrikos instaliacija / objektų paroda „In Gold We Trust“ (liet. „Mes tikime į auksą“), kurioje juvelyrika praplečia savo ribas ir jungiasi į draugystę su video/audiomedijomis, ready-made ir kitkuo, kas ekspozicijoje tampa vieniu.

Instaliacijos „24 ct“ fragmentas
Instaliacijos „24 ct“ fragmentas
Instaliacijos „24 ct“ fragmentas
Instaliacijos „24 ct“ fragmentas
 Instaliacijos „Mero žiedas“ fragmentas
Instaliacijos „Mero žiedas“ fragmentas
Segė, Klaipėdos paštas.
Segė, Klaipėdos paštas.
Žiedas, Segė, Klaipėdos paštas.
Žiedas, Segė, Klaipėdos paštas.
Parodos ekspozicija
Parodos ekspozicija
Rosana Lukauskaitė

Rugsšviesmetis

Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“ KKKC Parodų rūmuose

Rugsėjis pajūryje šiemet – kosminis mėnuo: Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro Parodų rūmuose duris tą pačią dieną atvėrė Šiuolaikinio meno mėnesiui skirtos parodos: „Moterys Mėnulyje“ ir Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“, sudaryta iš šiemet Klaipėdoje sukurtos „Equinox K-7392“ ir Austrijos miestui Lincui skirtos „Tri-Galaxian L-4116“ (2014 m.).

Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Rosana Lukauskaitė

Laikinose formose – amžini dalykai

Paroda „Sekcija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose

Sekcijos dabar dažnai linksniuojamos parodų koncepcijose: pernai namų galerijoje „Trivium“ veikė paroda „Sekcija“, o KKKC Parodų rūmų fojė interjere lankytojus dabar pasitinka autentiški sovietinius laikus menantys svetainės baldai. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ įvadinė paroda „Sekcija“ (kuratoriai Saulius Bertulis ir Danius Drulys) kalba ne tik apie baldą, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio, bet apie meno organizacijų vidinį skirstymą sekcijomis – parodoje dalyvauja LDS skulptorių, bet ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais.

Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m.  Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Prie sienos susitinka Angelina Banytė ir Banksy

Paroda KKKC Parodų rūmuose

Birželio 28-ąją Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pristatė Angelinos Banytės parodą „Monumentalumas tyloje“, skirtą monumentalistės 70-ajam jubiliejui, jos milžiniškam kūrybiniam palikimui paminėti ir kartu plačiau pažiūrėti į meno kūrinių saugojimo, išlikimo, jų vertinimo šiuolaikinio meno kontekste klausimus. Parodą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, o multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.

 

Šiomis dienomis matome lėtą įvairių dalykų nykimą, nors kartais gali būti ir labai sunku tai pastebėti – nuolatos esame perspėjami, kad Antarktidoje tirpsta ledynai, po truputį skęsta miestai, pas mus lėtai byra Kuršių nerijos kopos. Kur kas greičiau pradingsta meno ir kultūros objektai – gaisrui pasiglemžus dalį Paryžiaus Dievo Motinos katedros, prancūzų visuomenėje pasigirdo pasiūlymų nerestauruoti stogo autentiškomis medžiagomis, o padaryti šiam istoriniam statiniui „euroremontą“.

Angelina Banytė
Angelina Banytė
Angelina Banytė, Jūros dugnas (fragmentas), Palanga, „Gintaro" sanatorija. 1975-1976 m.
Angelina Banytė, Jūros dugnas (fragmentas), Palanga, „Gintaro" sanatorija. 1975-1976 m.
Angelina Banytė, Gamtos dovanos (fragmentas), Palanga, „Pušyno" sanatorija. 1978 m.
Angelina Banytė, Gamtos dovanos (fragmentas), Palanga, „Pušyno" sanatorija. 1978 m.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Monumentalumas tyloje“ atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.