7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rosana Lukauskaitė

Rosana Lukauskaitė

Ledkalniai ir ledlaužiai

Paroda „Ledkalnis KKKC parodų rūmuose

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose veikia Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojama tarpdisciplininė paroda „Ledkalnis, kurioje autoriai kviesti gilintis į šiandieninio menininko savivoką ir savirealizaciją, apmąstyti savo vaidmenį visuomenėje. Parodą kuravo menotyrininkė Danguolė Ruškienė, pasak kurios, parodos idėją inspiravo užkulisinės menininkų diskusijos, kuriose gana aktyviai svarstomi savęs ir savo kūrybos suvokimo, vertinimo, ištransliavimo į kitas (meno ir ne meno) sferas ir panašūs klausimai.

Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m.
Inga Likšaitė, „Body Of Work“. 2020 m.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m.
Simonos Martinkutės, Karolio Pauliko ir Erdvilės Girininkaitės instaliacija. 2020 m.
Rosana Lukauskaitė

Kartais, bet nebūtinai

„Būkime herojais“ KKKC Parodų rūmuose

Tarptautinėje parodoje „We can be heroes“ / „Būkime herojais“, skirtoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro 15 metų sukakčiai, bandoma iškristalizuoti šio laikotarpio KKKC kurtų projektų ir parodų patirčių esmę, aprėpti centro vystymąsi, lūžinius momentus, kai vyko transformacija, augimas, judėjimas nauja kryptimi (gal spirale), noras užčiuopti ateities perspektyvas ir pažiūrėti, kas laukia už kito posūkio.

Andrus Joonas, instaliacijos „Paminklas kapitalizmo aukoms, arba Baltas namas“ fragmentas. D. Bielkausko nuotr.
Andrus Joonas, instaliacijos „Paminklas kapitalizmo aukoms, arba Baltas namas“ fragmentas. D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
Performanso „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“ fragmentas (Laima Kreivytė, Inga Galinytė, Denisas Kolomyckis). D. Bielkausko nuotr.
Performanso „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“ fragmentas (Laima Kreivytė, Inga Galinytė, Denisas Kolomyckis). D. Bielkausko nuotr.
Performanso „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“ fragmentas (Laima Kreivytė, Inga Galinytė, Denisas Kolomyckis).D. Bielkausko nuotr.
Performanso „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“ fragmentas (Laima Kreivytė, Inga Galinytė, Denisas Kolomyckis).D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
D. Bielkausko nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Kažkur tarp verbų ir Las Vegaso

Paroda „Laikrodininkas“ Juodkrantės Pamario galerijoje

Žodžių junginys „liaudies menininkas“ profesionalųjį meną išpažįstantiems žmonėms gali nuskambėti kaip keiksmažodis. Nors kompozitorius Giedrius Kuprevičius sako niekur kitur nematąs „tiek daug elegancijos, proporcijos jausmo ir gero skonio kiek liaudies mene, dailėje, poezijoje, muzikoje“. Pasak jo, valstiečiai nesąmoningai iš gamtos sėmėsi skonio, elegancijos, santarvės ir grožio. Būtent gamta mokiusi juos proporcijų, pagarbos kitokiems, harmonijos jausmo, ciklinio laiko suvokimo. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje Juodkrantėje nuo liepos 11 d. veikianti paroda „Laikrodininkas“ kvietė naujai pažiūrėti į muziejaus liaudies meno rinkinį, kuruojančių menininkų Žilvino Landzbergo ir Marijos Repšytės pateiktą šiuolaikinio meno kūrinių kontekste.

Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos „Laikrodininkas“ fragmentas. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Persmelkiantys

Paroda „Vakarų vėjai ’20: (Ne)priklausomi“ KKKC Parodų rūmuose

„Aš niekad nebuvau priklausomas. Nei viduje, nei išorėje“, – yra sakęs menininkas Linas Katinas. Kūrėjams visais laikais buvo aktualu siekti vidinės laisvės jausmo ir dirbti pagal savo kūrybinius principus. Tačiau kodėl viena iš individualiausių, originaliausių žmonių grupių iki šių dienų vis dar renkasi priklausyti įvairioms kūrėjų sąjungoms, grupuotėms ir judėjimams? Ar šiais laikais, kai jau manomės esantys patys laisviausi ir nesuvaržyti, dar reikėtų kalbėti apie priklausymą kam nors, kad ir kas tai būtų: organizacija, socialinis sluoksnis, profesionalų sambūris ar net etninė grupė? 

Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Danius Drulys „Aguonos. Priklausomybė". 2020m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Danius Drulys „Aguonos. Priklausomybė". 2020m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Danius Drulys „Aguonos. Priklausomybė". 2020m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Danius Drulys „Aguonos. Priklausomybė". 2020m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė-Kaščionienė „Nepriklausomi vėjai: Vilnius/Kaunas/Šiauliai“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė-Kaščionienė „Nepriklausomi vėjai: Vilnius/Kaunas/Šiauliai“. 2020 m. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Laukimas gali būti ir toks

Paroda „Nuojauta“ Klaipėdoje

Liepos 3-iąją kavinėje „10 Tiltų“ (Turgaus g. 19, Klaipėda) atidaryta Neringos Poškutės-Jukumienės kuruojama paroda „Nuojauta“, kurioje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai Agnė Matulionytė, Alfonsas Lekavičius, Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė ir pati Poškutė-Jukumienė. Nors tai toli gražu ne pirmoji kavinėje „10 Tiltų“ rengiama paroda, toks atidarymas – su gyva „Diskonektai“ muzika ir parodos kūrinių pristatymu – neeilinis. Kartu su menininkais praleistas parodos atidarymo vakaras susirinkusiems leido aptarti visus eksponuojamus kūrinius siejančios geros arba blogos ateities nuojautos temą: tai gali būti ir nekaltas kasdienio kvapnaus kavos puodelio lūkuriavimas eilėje, ir kiek nerimastingesnis ateities permainų nujautimas.

Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos saulė“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos saulė“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos tilto žiemos spalvos“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Gražina Eimanavičiūtė Kaščionienė, „Palangos tilto žiemos spalvos“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas su Neringos Poškutės-Jukumienės emalio meno kūriniu „Borders / Ribos“. 2020 m. Rengėjų nuotr.
Rosana Lukauskaitė

„Zoom“ konferencija su Bachu

Irmos Leščinskaitės paroda „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“ Klaipėdoje

Paklaustas apie muzikos kūrimą, žymus postpanko bardas Nickas Cave’as atsakė: „Tu nesi „didysis savo dainų kūrėjas“ – esi tiesiog nuolankus jų tarnas, ir dainos ateis pas tave tik kai būsi tinkamai pasiruošęs jas priimti. Jos nėra įkalintos tavyje – veikiau, jos kažkur už tavęs ir negali patekti į vidų. Mano patirtis rodo, kad dainas patraukia atviras, žaismingas ir motyvuotas protas.“

Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Šventadienis veidrody

Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Ne pirmą naktį nelauki sapno“ Klaipėdos kultūros fabrike

Pasak prancūzų sociologo ir antropologo Émile’io Durkheimo, sapnai žmonijos aušros laikotarpiu buvo vienas iš dvasinio gyvenimo pradžios veiksnių. Kūno naktinės vizijos atrodė kaip tikros sielos kelionės ir leido svarstyti, kad gal ir mirus egzistuojąs kitas pasaulis.

Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Ingrida Mockutė-Pocienė, iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Neskubantys žingsniai

Juditos Liaudanskaitės paroda „Žvilgsnis į San Fransiską“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose

Filosofė Jurga Jonutytė straipsnyje „Skaitymo fenomenologija, arba kaip Džefersonas tapo Telšiais, o Telšiai – Džefersonu“ prisimena paauglystės nusistebėjimą, kad visų mėgstamo rašytojo Williamo Faulknerio romanų veiksmas vyksta Telšiuose – miestelyje, pro kurį tuo laiku, kai skaitė šias knygas, jai tekdavo dažnai pravažiuoti ar valandų valandas jame laukti autobuso, tačiau užaugus ir vėl atsivertus anuomet skaitytas knygas paaiškėjo, kad ten aprašytos erdvės visiškai nepriminė jokio Šiaurės Lietuvos miesto. Šių dviejų miestų persipynimas, pasirodo, buvo vaizduotės ir atminties susiliejimas. Autorė tekstą baigė apibendrindama, kad egzistuoja tik „tikri miestai, o fiktyvūs miestai būna įsiskverbę į juos ir su jais susimaišę – dykai gavę šaligatvius, dulkes, kates ir kitas nematomas smulkmenas“.

 

Šį fenomeną prisiminiau apžiūrinėdama Juditos Liaudanskaitės fotografijų parodą „Žvilgsnis į San Fransiską“, nuo gegužės 15 d. eksponuojamą KKKC parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).

Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė I“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė I“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė II“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Richard Diebenkorn parafrazė II“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Nuojauta“. 2020 m.
Judita Liaudanskaitė, „Nuojauta“. 2020 m.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Lukauskaitės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Savi

Klaipėdos atvejis

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.

Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Rosana Lukauskaitė

Susapnuotoji Europa

Meilės Sposmanytės virtuali paroda „Europos peizažai“

Svarstydami, kas bus po mūsų, dažniausiai prieiname prie išvados, kad greičiausiai kažkas panašaus į tai, kas buvo ir prieš mus – vien iš senųjų civilizacijų likučių matome, kaip puikiai gamta atsiima savo teritoriją. Įprastą kasdienybę kardinaliai pakeitęs karantinas šį egzistencinį nerimą tik paaštrino, tačiau net įsigaliojus griežtiems viešojo gyvenimo apribojimams ir socialinio atsitolinimo būtinybei vyksta alternatyvi parodinė veikla – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kviečia į virtualią Meilės Sposmanytės parodą „Europos peizažai“.

Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas