7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Išpirkti sentimentai

Paroda „Kodėl taip sunku mylėti?“ MO muziejuje

Šįkart MO muziejaus „vinis“ – Peteris Greenawayʼus, kurio barokiškai tirštų filmų stengdavomės nepraleisti. Vos išgirdusi, kad jiedu su žmona Saskia Boddeke Vilniuje kuruos parodą, „pamačiau“ ant pasvirusio didžiosios salės grindų apskritimo patiektą kepto vyro kūną, tokį dailiai paskrudusį, apkaišytą žolelėmis ir vaisiais, iš filmo „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989).

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Menininkų dienoraščiai

Galerijos „White Cube“ projektas instagrame

Prasidėjus karantinui, Londono šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ kvietė įvairius menininkus dalintis pasikeitusios kasdienybės dokumentacija. Taip galerijos instagramo profilis užsipildė ir tebesipildo menininkų vaizdo dienoraščiais, jais pasidalinti spėjo 9 menininkai: Tracey Emin, Antony Gormley, Sarah Morris, Theasteris Gates’as, Raqibas Shaw, Gilbertas ir George’as, Parkas Seo Bo, Ha Xiangyu, Ibrahimas Mahama. Kiekvienas menininkas savo nuožiūra į galerijos profilį 7 dienas iš eilės kėlė po vieną įrašą, dokumentuojantį gyvenimą ir darbą per izoliaciją.

Apie skaitmeninimo aktualijas

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojos Erikos Buivydienės komentaras

Skaitmeninimo veikla Lietuvos atminties institucijose – archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir kitose kultūros paveldą kaupiančiose, saugančiose ir prieigą užtikrinančiose institucijose – vykdoma jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį šalyje suformuota kultūros paveldo skaitmeninimo sistema, kuri leidžia efektyviai panaudoti žinias, žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, ekonomiškai naudoti finansinius išteklius, užtikrina, kad vertingiausi, blogiausios būklės arba didžiausią susidomėjimą keliantys kultūros paveldo objektai būtų prieinami visuomenei skaitmeninėje erdvėje.

Lietuvos aklųjų bibliotekos studija, kur gimsta garsinė knyga
Lietuvos aklųjų bibliotekos studija, kur gimsta garsinė knyga
Monika Krikštopaitytė

Kad būtų išsaugota

Pokalbis apie skaitmeninimo procesus su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi Renaldu Gudausku

Žodis „skaitmeninimas“ kiekvienai sričiai ir net organizacijai gali reikšti labai skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, teatrui tai yra net nauja spektaklio statymo forma, kino ir teatro menų sąjunga, nes nepakanka užfiksuoti statišką vaizdą. Ką skaitmeninimas reiškia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kontekste?

Prof. dr. Renaldas Gudauskas. A. Repšio nuotr.
Prof. dr. Renaldas Gudauskas. A. Repšio nuotr.
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centrinė erdvė. V. Juozaičio nuotr.
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centrinė erdvė. V. Juozaičio nuotr.
Danguolė Ruškienė

Iki pat esmės

Augustino Našlėno ir Viliaus Jokubaičio paroda „Tylios šventovės“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje

Apie tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonija evoliucionuoja globalaus susvetimėjimo linkme ir išgyvena vertybių krizę, jau yra prikaupta nemažai literatūros. Dar 1976 m. apie tai rašė ir Erichas Frommas. Knygoje „Turėti ar būti?“ („To Have or to Be?“) jis analizavo žmonijos susvetimėjimo ir ją ištikusių blogybių, tokių kaip godumas, pavydas ir smurtas, priežastis. Vokiečių psichoanalitikas iš tokios situacijos nurodė tik vieną išeitį – reikalinga kitaip, naujai mąstanti visuomenė. Tokia, kurios egzistavimas būtų grindžiamas ne siekiu turėti, bet siekiu būti.

Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Augustino Našlėno fotomontažai – sustabdyti kadrai iš audiovizualinės instaliacijos „Tylios šventovės“, 2018–2020 m.
Natalija Arlauskaitė

Klausimai mirties dienoraščiams

Kęstučio Grigaliūno paroda „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“ Pamėnkalnio galerijoje

Kai 2015-ųjų gale Kęstutis Grigaliūnas susuko savo darbo „1941“ šilkografijos lakštus ir, papildęs juos naujais, sukabino baltų ričių kekėmis galerijoje „Kairė–dešinė“, t.y. iškeltą į matomumą represijų archyvą vėl suarchyvavo, paslėpė nuo akių ir suvyniojo ilgam saugojimui it papirusus ar Torą, vienas svarbiausių klausimų buvo toks: o kaip dabar šį naują archyvą matysime, kiek ir kaip įmanomas ilgamečio darbo prie skirtingų projektų, perdirbančių vizualų sovietmečio politinio persekiojimo archyvą, vis atsinaujinantis eksponavimas, ar jam negresia tapti proginių parodų privaloma ir vis labiau automatizuota dalimi?

Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Vanda Pranckonienė, namų šeimininkė. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Vanda Pranckonienė, namų šeimininkė. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Izraelis Bederis, prekybininkas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Izraelis Bederis, prekybininkas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zigmas Starkus, tarnautojas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zigmas Starkus, tarnautojas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Jonas Stanišauskas, kariškis. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Jonas Stanišauskas, kariškis. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zofija Semaškaitė, mokytoja. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zofija Semaškaitė, mokytoja. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zigmas Sakelis, dvarininkas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Zigmas Sakelis, dvarininkas. Iš Kęstučio Grigaliūno parodos „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį“. 2020 m.
Katažyna Jankovska

Quis custodiet ipsos custodes?

Apie Valentyno Odnoviuno knygą „Stebėjimas. Priežasties tipologija“

Nuo seno žmonių pasąmonėje pasėta mintis, esą pasaulis yra stebimas iš viršaus visa reginčios ir teisiančios akies. Apvaizdos akis – iš krikščioniškos ikonografijos kilęs visur esančio ir viską matančio Dievo akies simbolis, siejamas su dieviškąja visagalybe, menantis anapusinį žvilgsnį, nuolatos stebintį žmoniją.

Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Karolina Rimkutė

Fluxus mirė, tegyvuoja Fluqus!

Performansas Šiuolaikinio meno centre

Tikrai nesitikėjau, kad per karantiną bus galima dalyvauti vestuvėse. Keistai skambantis Laimos Kreivytės, Deniso Kolomyckio ir Ingos Galinytės performansas „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“ skatino kojas greičiau kulniuoti į ŠMC ne ką mažiau, nei gyvų renginių alkis. Bet labiausiai pamatyti šį performansą suviliojo viltis, kad, turint mintyje šių kūrėjų meninius profilius, tai nebus eilinis fluxus lavono pavoliojimas, kaip, deja, dažnai pasitaiko net ir dideliems judėjimo gerbėjams. Abstraktus, bet raktinių žodžių gausus kūrinio aprašymas suponuoja naujas Jurgio Mačiūno ir Billie Hutching atlikto fluxus vestuvių performanso (1978) perskaitymo galimybes.

Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Performanso fragmentas. ŠMC nuotr.
Ieva Gražytė

Nekalti nusikaltimai

Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje

2019-ųjų rugsėjį Venecijos bienalėje buvo sėkmingai įvykdyta didelio masto vagystė. Du Lietuvos menininkai Denisas Kolomyckis ir Eglė Grėbliauskaitė neaiškių paskatų vedami pasisavino apie šimtą šešiasdešimt nemokamų „La Biennale Di Venezia“ plastikinių maišelių, skirtų šlapiems lietsargiams įvilkti.

Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje. I.Gražytės nuotr.
Gediminas Jasinskas

Vizualumo pandemija

Kokią naują tikrovę vaizduoja žiniasklaidos nuotraukos

„Šiandien viskas egzistuoja tam, kad patektų į fotografiją“, – dar 1977-aisiais rašė Susan Sontag.

 

Šiandien, kai viskas jau seniai yra patekę į fotografiją, tereikia sukurti kitokį žmogų, galintį maksimaliai išnaudoti neribotas naujojo pasaulio-reginio galimybes. Pasaulis tapo vientisa skaitmeninių vaizdinių tąsa greičiau, negu žmogus suprato jį esant tokį, tad dar reikės nemažai laiko išmokti jame gyventi.

Edward Hopper, „Žmonės saulėje“. 1963 m.
Edward Hopper, „Žmonės saulėje“. 1963 m.
  PUSLAPIS IŠ 32  >>> Archyvas