7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Nėra žmogaus, nėra svajonės

Marijos Kapajevos paroda „Nuostabi svajonė, nors ir neaiški“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Kai priklausai etninei daugumai, lengva negalvoti, kaip jaučiasi mažumos. Ypač rusai – netipiška mažuma, nes mums jie asocijuojasi su „didžiąja kaimyne“, o dar neseniai būtent jie buvo (okupantų) dauguma. Marija Kapajeva yra iš tokios mažumos. Užaugusi rusiškame Estijos mieste Narvoje, prieš daugiau nei dešimt metų persikėlusi į daugiatautį Londoną kaip Europos Sąjungos šalies pilietė, dabar ir ten tapusi nepageidaujama mažuma, kurios likimą spręs nepalankiai imigrantų atžvilgiu nusiteikusi dauguma. Grįžti į Estiją? Ten ji vėl būtų okupaciją primenanti mažuma, tad ji lieka Londone. Kas bus, tas. Todėl 2014–2017 m. jos kurta instaliacija apie Narvoje 2010 m. uždarytą tekstilės fabriką „Kreenholm“ yra ne tik simbolinis grįžimas namo, bet ir pamąstymas apie daugumos, virtusios praeities iliuzijose uždaryta mažuma, būsenas.

Marija Kapajeva, „(Ne)aiški svajonė“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „(Ne)aiški svajonė“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „(Ne)aiški svajonė“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „(Ne)aiški svajonė“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Nepavykęs raštas“. 1987 / 2017 m.
Marija Kapajeva, „Nepavykęs raštas“. 1987 / 2017 m.
Marija Kapajeva, „Grupinė nuotrauka“. 2017 m.
Marija Kapajeva, „Grupinė nuotrauka“. 2017 m.
Marija Kapajeva, „Etatų mažinimas“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Etatų mažinimas“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Tekstilės darbuotojos dienoraščiai“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Tekstilės darbuotojos dienoraščiai“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Kartojant savo motiną“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Kartojant savo motiną“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Grupinė nuotrauka“. 2014–2017 m.
Marija Kapajeva, „Grupinė nuotrauka“. 2014–2017 m.
Marius Armonas

Būti žmogumi, būti mirtimi

Neringos Vasiliauskaitės „Haut Muster“ projektų erdvėje „Editorial“

„Tai ne mano kūnas, šitas kūnas – tai ne aš. Ant rankų pirštų kasdien išauga naujos karpos, paskui nuo jų lupasi oda, jos prakiūra ir leidžia nuodingus syvus. Ant krūtinės tolydžio atsiranda rausvos dėmės. Jos kaip gyvos: keičia dydį ir slankioja iš vietos į vietą. (...) Esu perdžiūvęs kaip giltinė, kaip atgiję griaučiai. Lipdamas iš lovos subaršku kaip kaulų maišas. Kaulų ir skystų šūdų maišas. Esu žmogus, esu Mirtis.“ (Ričardas Gavelis, Paskutinioji žemės žmonių karta, Vilnius: Vaga, 1995, p. 5)

Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, parodos „Haut Muster“ fragmentas. U. Gelgudos nuotr.
Agnė Narušytė

Jos jos

Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje – reportažas greitam pasiskaitymui
 

 

Vasario 17-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje vėl buvo minima Nacionalinė emancipacijos diena. Ar dar reikia aiškinti, kas tai yra? 2018 m. nepriklausomybės šimtmečio proga iš gretimo Signatarų namams balkono skelbtas manifestas, ten iškelta žalioji Vytės vėliava (sukurta Shaltmiros) jau šiek tiek išpopuliarino šią dieną, vis daugiau žmonių apie ją žino. Tačiau ar jie žino tiksliai? Ir vėl išgirstu klausimą: tai jūs siūlote alternatyvą Vasario 16-ajai? Ne alternatyvą, tenka aiškinti. Priešingai, mes visi turėtume švęsti istorinį faktą, kad mūsų valstybė taip anksti pripažino moterims balsavimo teisę. Ir greičiausiai tai nebūtų įvykę, jei į Lietuvos Tarybą nepakviestos moterys nebūtų išėjusios į gatves protestuoti. Moterys dalyvavo atgimimo judėjime, kartu su vyrais kūrė demokratinės valstybės viziją ir staiga – sprendžiant svarbiausią klausimą – jos nereikalingos. Jei būtų nutylėjusios „vardan tos“, būtų buvę nesunku jas ir toliau ignoruoti. Taigi vasario 17-ąją moterys ne tik pareiškė turinčios lygias teises su vyrais, bet ir politinio protesto veiksmu simboliškai pasirašė Nepriklausomybės aktą.

Dovilė Jakniūnaitė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Dovilė Jakniūnaitė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Ekskursija po NDG atnaujintą ekspoziciją. A. Volungės nuotr.
Ekskursija po NDG atnaujintą ekspoziciją. A. Volungės nuotr.
Agnė Narušytė. A. Volungės nuotr.
Agnė Narušytė. A. Volungės nuotr.
Laima Kreivytė. A. Volungės nuotr.
Laima Kreivytė. A. Volungės nuotr.
Konferencijos dalyvės. A. Volungės nuotr.
Konferencijos dalyvės. A. Volungės nuotr.
Rūta Kačkutė. A. Volungės nuotr.
Rūta Kačkutė. A. Volungės nuotr.
Lolita Jablinskienė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Lolita Jablinskienė skaito pranešimą. A. Volungės nuotr.
Shaltmira, Vytė. A. Volungės nuotr.
Shaltmira, Vytė. A. Volungės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (II dalis)

Meno knygų apžvalga

Atskirai norisi patyrinėti parodų katalogus ir parodų knygas bei spektrą tarp jų. Brandžiose Europos šalyse su sena elitinio meno tradicija parodų katalogai dažnai primena knygas, nes dirbama siekiant gylio, vengiama nepritekliaus provokuojamos kiekybės. Manoma, kad parodų katalogai turėtų būti ne mažiau rimti tyrimai, išsamiai pristatantys ir savo objektą, ir parodos idėją, ir net kontekstą, plačiau arba prasmingai papildantys ekspoziciją. O, ko gero, svarbiausia – katalogai turi tapti laiko kapsule kūriniams, ekspozicijai ir svarbiausioms jos idėjoms, kai šių nebelieka. Tokių parodų knygų Lietuvoje dažniau pasitaiko solidžiose institucijose, kur ir parodos veikia ilgiau, ir užmojai ambicingesni. Lekiančiame galerijų gyvenime puikus albumas retai pasitaiko, bet būna išimčių.

Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (I dalis)

Meno knygų apžvalga

Knygų mugės proga nusprendėme apžvelgti 2019 m. ir ką spėjom iš 2020 m. meno leidinių. Dalis jų jau aptarti leidinio puslapiuose, daliai dar teks palaukti (redakcija laukia leidinių). Akivaizdu, kad leidybiniai metai turtingi, todėl bus ir ką skaityti, ir ką vartyti bei diskutuoti apie tai, kas yra knyga, kokių jų būna ir kaip dar galima tobulėti.

„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Rita Mikučionytė

„Su-menėjimo“ takais

Parodų Vilniuje apžvalga

Taip jau nutiko, kad pastaruosius vasario savaitgalius teko įsilieti į norinčiųjų „su-menėti“ gretas. Žmonių, lankančių dailės galerijas, gausa nuoširdžiai pradžiugino. Gal čia kaltas ir pavasarėjantis oras, o gal tradicija tampantis renginys ir galimybė pasivaikščioti po parodas kartu su jų autoriais – kuratoriais, menininkais. Tad įprastą komfortą vienai pabūti šalia kūrinio teko pamiršti, nors kartais šios būsenos labai trūko.

ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Butas’99

Publikuota „Dailė / Art". 77 knyga. 2019 ruduožiema. (p. 128-135)

Patricija Jurkšaitytė su vyru ir kūdikiu ant rankų, įkalinti balkone, kurio durys užmūrytos. Mikrofonas pririšamas prie nuleistos virvutės ir keliamas aukštyn į balkoną. Baigus filmuoti, taip pat ir nuleidžiamas.
– Nuo vakar vakaro, – atsako į klausimą, kiek jie ten jau praleido laiko.
– Ir kiek būsit?
– Visą gyvenimą!
– Kas yra laisvė? – užduoda klausimą TV reporteriai, klausimą, kuris turbūt labiausiai nustebina. Įsivaizduokite tokį klausimą, dabar užduotą TV laidoje... Vargu ar įmanoma.
– Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – atsako Jurkšaitytė, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...

„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 
1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm  
Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone 
Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė
1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė 1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo

Nei nuoga, nei apsirengusi

Pokalbis apie poeziją ir fotografiją

2019 m. Knygos meno konkurso žiuri skyrė diplomą Laimos Kreivytės poezijos knygos „Artumo aritmetika“ dailininkei Deimantei Rybakovienei „už poetišką vaizdingumą“ (išleido „Homo Liber“, spausdino UAB „Petro ofsetas“). Svarbi to vaizdingumo dalis – knygoje panaudotos Violetos Bubelytės fotografijos. Ta proga publikuojame spalio 25 d. „Prospekto“ galerijoje vykusį pokalbį, kuriame dalyvavo fotografai Violeta Bubelytė ir Algimantas Kunčius, poetės Neringa Abrutytė ir Giedrė Kazlauskaitė (knygos redaktorė), menotyrininkė Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė. Besikalbančius ir besiklausančius supo Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“.

Violeta Bubelytė, „Su veidrodžiu 2“. 1982 m.
Violeta Bubelytė, „Su veidrodžiu 2“. 1982 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 17“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 17“. 1983 m.
Knygos „Artumo aritmetika“ viršelis
Knygos „Artumo aritmetika“ viršelis
Kristina Stančienė

Linksma intervencija

Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje

 

Tikriausiai keramiką, kaip ir kitas tradicines medijas, savo kūryboje naudojantys menininkai įsižeistų, jei imtum kalbėti apie taikomąją tokių artefaktų paskirtį. Ji mūsų laikais atrodo įgavusi menkumo atspalvį. Tačiau parodose matomas keramikos menas vis tiek dažnai balansuoja tarp dekoratyvių ar utilitarių daikčiukų ir konceptualių eksperimentų. Štai Rokui Dovydėnui tariamas keramikos ribotumas ar „taikomoji“ reikšmė nė kiek netrukdo, atvirkščiai – jo kuriami iš esmės labai paprasti tradicinių formų indai yra įsimenantys, gaivūs savo pirmapradiškumu ir spontaniškais piešiniais, kurių ikonografija leidžia ir pasijuokti, ir pafilosofuoti.

Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Eugenijus Bunka, Linas Vildžiūnas

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimai

Praėjusį sekmadienį, vasario 2 d., Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje iškilmingai paskelbta Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ skiriama Tolerancijos žmogaus nominacija. 2019 metų Tolerancijos žmogumi tapo žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka, daugelį metų puoselėjantis Plungės krašto žydų bendruomenių atminimą.

 

Leonido Donskio premija, skiriama šio fondo valdybos ir Jolantos Donskienės sprendimu, apdovanotas „7 meno dienų“ direktorius Linas Vildžiūnas „Už prasmingą buvimą kultūros lauke, kurio nepaveikė nei santvarkų kaita, nei mados, už nuolatinį priminimą, kad kultūra yra viena pamatinių vertybių, kurios kokybė auga palaikant dialogą ir diskusiją. Už ilgametę kovą su užmarštimi, primenant, kad tik atminties puoselėjimas – tegu ir nepatogios – stiprina dialogą ir empatiją, kad senelių ir prosenelių atsiminimai yra ir jaunosios kartos vertybė, o ne išeinanti atmintis. Už tikėjimą ir pavyzdį, kad tvirta pilietinė pozicija atlaiko tendencingus puolimus, manipuliacijas ir „suvalstybinimo“ pastangas.“

Eugenijus Bunka. D. Todeso nuotr.
Eugenijus Bunka. D. Todeso nuotr.
Linas Vildžiūnas. G. Pranckūno nuotr.
Linas Vildžiūnas. G. Pranckūno nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 30  >>> Archyvas