Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Arba kelios nuotrupos iš Rygos meno savaitės

1. 1. Pasibelsk.
2. 2. Įleista į Galeriją prisėsk, kur tau patogu.
3. 3. Prabilk pirma. Atsakyk į bet kuriuos iš žemiau surašytų klausimų. Menininkė gali užduoti šiuos bei papildomus klausimus arba jų neužduoti Įgyvendinimo labui:
4. a. Kodėl tu čia?

Kristijonas Murauskas

Paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ refleksija

Ar galima rasti bendrą vardiklį tarp XVII a. Japonijos pirklių, samurajų kultūros, Stradivarijaus smuikų, architektūros ir šiuolaikinio verslo? Iš pirmo žvilgsnio šie dalykai neturi nieko bendro. Tačiau būtent tokia buvo paskaitos apie Sanpō Yoshi filosofiją pradžia – kelionė per skirtingus laikmečius, profesijas ir kultūras ieškant atsakymo, kas iš tiesų kuria ilgalaikę vertę.

Gabrielė Ubarevičiūtė

Architektūros studijos „After Party“ istorija 

Honkongas. Pusė devynių ryto.

Jovita Ambrazaitytė

Onės Austėjos Maldonytės paroda „Desiccating“

Šiuolaikiniame mene procesualumo idėja dažnai pasitelkiama kaip viena iš galimų strategijų, tačiau Onės Austėjos Maldonytės paroda „Desiccating“ ją išskleidžia kaip esminį kūrinio veikimo principą. „Editorial“ erdvėje pristatomas kūrybinis procesas nėra simboliškai imituojamas. Jis tiesiog vyksta. Lyg būtų sąmoningai atsisakyta galutinio kūrybinio rezultato logikos ir vietoj jos paleistas lėtas irimo mechanizmas.

Ignas Uogintas

Kontekstas kaip projektavimo medžiaga

Pradėkim nuo šių dienų Šiaulių identiteto, suformuoto kultinės Rimanto Kmitos knygos ir dar labiau kultinės Igno Miškinio ir Eglės Vertelytės ekranizacijos „Pietinia kronikas“, kur veiksmas vyksta viename iš pietinių mikrorajonų. O vis dėlto Šiaulių „Pietinis“, kaip ir daugelis kitų masinės statybos rajonų, gimė iš specifinės ideologinės ir estetinės srovės.

Aušra Kaminskaitė

Pokalbis su menininkėmis Agniete Janušaite-Vitkūniene ir Aurėja Jucevičiūte

Tekstilininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė ir grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė kuria audiovizualinę instaliaciją „Es humanus“, kuri gegužės 23-iąją, Muziejų naktį, bus pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje. Projektas susieja tekstilę, projekcijas, garsą ir kūną, o jo centre – bandymas šiuolaikinio meno kalba permąstyti Basanavičiaus asmenybę. Viena iš instaliacijos ašių – bendruomenės įsitraukimas: kūriniui naudojami gyventojų dovanoti balti audiniai, virstantys simboliniu instaliacijos kūnu.

Aira Akšytė

Jokūbo Vaicekausko ir Gustės Kripaitės paroda „Atmintukas“

Žiūrėdama senas nuotraukas iš pirmų savo gyvenimo metų jaučiu, kaip laki fantazija pradeda trinti ribas tarp nuotraukoje užfiksuotų įvykių ir nebeprisimenamų atsiminimų atkūrimo. Nebesuvoki, ar tai tavo praeities atgaminimas, ar susikurtas atsiminimas. Tada kyla klausimas, ar iš viso galime susikurti prisiminimus. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstanti Jokūbo Vaicekausko ir Gustės Kripaitės paroda „Atmintukas“ nagrinėja atminties klastojimo ir keitimo ypatybes.

Paulina Kuodytė

Artūro Morozovo fotoesė knyga „Sutikau žmogų“

Šiomis dienomis, kai nesuvaidintas tikrumas ir netobulas žmogiškumas viešojoje erdvėje kartais, rodos, ima ir kažkur išnyksta, humanistinės fotografijos tradiciją tęsiantis Artūras Morozovas dokumentuoja daugialypį, netobulą, pažeidžiamą žmogaus pasaulį. Objektyvą jis nukreipia ten, kur šis krypsta nedažnai – į mažiau pastebimą visuomenės dalį, paprastą jos kasdienybę. „Sutikau žmogų“ – taip asmeniškai skamba ilgametis Morozovo fotografijų ciklas, virtęs to paties pavadinimo socialinės dokumentikos filmu (rež. Gailė Garnelytė) ir fotoesė knyga (leidykla „Lapas“).

Agnė Narušytė

Pasivaikščiojimas po tris parodas Vilniaus galerijose

Toną duoda Monikos Krikštopaitytės kuruota paroda „Suaugę sapnai“. Bendri sapnai, suaugę į keistus padarus, susiviję į pluoštus, susiraizgiusius krūmynus, vienas kitame dingstančius ir kažkur kitur vėl išnyrančius kūnus. Sapnuojami, kai kažko ilgu ar norisi sprukti nuo vis baisesnės tikrovės. Nuo karo ir nuo išdavystės. Nuo sėlinančios nelaisvės. Į sapną įsitveri, kad atlaikytum nerimo cunamį.

Justina Paltanavičiūtė

Pokalbis su iliustratoriumi A.Bran

Iliustracijos „Menų spaustuvei“ – ne tik dekoracijos, bet ir vienas būdų kurti ryšį su savo auditorija. Pernai žiemą tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalio „Kitoks“ iliustracijos ne tik atkreipė žiūrovų dėmesį, bet ir tapo karštų diskusijų temomis, o socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo abstraktūs „Menų spaustuvės“ personažai. Šių vizualų kūrėjas – iliustratorius Artiom Brančel, kūrybinėje bendruomenėje pažįstamas pseudonimu A.Bran.