7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Aleksandra Fominaitė

Prašmatnus, žavus ir ilgalaikis*

9-ojo dešimtmečio Rytų Vokietijos fotografijos menas

„Nematau didelio skirtumo nuo mūsų“, – tarstelėjo kartu pakviesta draugė, pradėjus apžiūrinėti parodą Nacionalinėje dailės galerijoje „Neramūs kūnai“. Vis dėlto skirtumus netrukau pastebėti priėjusi Manfredo Paulo nuotraukų ciklą, kur jis fiksuoja gimdančią žmoną. Žinia, Lietuvos vyrams sovietmečiu buvo uždrausta dalyvauti gimdant. Skerdyklos procesus ar mirusiuosius morge taip pat vargu ar kas galėjo fotografuoti.

Gundula Schulze Eldowy, Berlynas. 1987 m.
Gundula Schulze Eldowy, Berlynas. 1987 m.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Tina Bara filmo ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Tina Bara filmo ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Romo Kalantos protesto teritorija

Paroda „1972. Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte

Tais 1972-aisiais greičiausiai buvo toks pat vaiskus pavasaris, kaip dabar, kai jaunas žmogus Romas Kalanta, užrašų knygelėje palikęs įrašą „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, baigė savo gyvenimą, apsipildamas benzinu ir virsdamas fakelu. Šio įvykio datai pažymėti Kauno centriniame pašte gegužės 14 d. atidaryta paroda „1972. Pramušti sieną“, sumanymą kuravo menotyrininkė Rasa Žukienė.

Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kasdienybė“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kasdienybė“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kelionė“.A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kelionė“.A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Dedikacija Romui Kalantai“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Dedikacija Romui Kalantai“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Muzikos sraute“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Muzikos sraute“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Jaunimas ir mada“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Jaunimas ir mada“. A. Lisauskienės nuotr.
Antanas Matulevičius, „Sudie, Lenonai“. 1982 m.
Antanas Matulevičius, „Sudie, Lenonai“. 1982 m.
Marija Martinaitytė

Nusivilkti kūną

Žygimanto Kudirkos instaliacija „Totalus svetimumas“

Kur besisuksi, ten nepasitenkinimas. Savimi, išvaizda, kūnu. O kas nutiktų, jei kūno neliktų? Būtent to paklausia menininkas Žygimantas Kudirka savo instaliacija „Totalus svetimumas“ (angl. Total Alienation), kur bendram naudojimui licencijuojamos standartinės nuotraukos (angl. Stock images) bei įvairūs vaizdo įrašai aproprijuojami ir, papildyti garso įrašais, susijungia į mokumentiką, anonsuojančią spekuliatyvią ateitį, kuri galbūt mūsų laukia.

Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Ivan Bilan

Inter arma non silent musae

Ukrainos menininkų strategijos

Lotyniškas posakis „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“ šiandien įgavo priešingą reikšmę. Mūzos netyli. Jos aktyvios, nes gyvena menininkų širdyse ir mintyse. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Ukrainos menininkų bendruomenė, kaip ir visa Ukrainos visuomenė, pasidalijo į tris dideles stovyklas: vieni griebėsi ginklo ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kiti paėmė į rankas teptukus ir stojo į kovą meno fronte, treti organizavo savanorių judėjimą, siekdami sukurti patikimą užnugarį ir aprūpinti karius fronte viskuo, ko reikia.

Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Marija Martinaitytė

Tiek pat skaitmeninė, kiek ir reali

Pokalbis su menininke Aurelija Bulaukaite

Aurelija Bulaukaitė – menininkė iš Vilniaus, jungianti tradicines meno formas su skaitmeniškumu. Šiuo metu menininkė tiria nuomonės formuotojo (angl. influencer) fenomeną, studijuodama šiuolaikinės skulptūros magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Taip pat A. Bulaukaitė buvo viena iš „XIII Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkų.

Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Marija Martinaitytė

Iš salos į salą

Pokalbis su taivaniete menininke Chia-Yun Wu

Gegužės mėnesį į Nidos meno koloniją iš Taivano atvyko menininkė Chia-Yun Wu. Ši meno rezidencija yra tarptautinio fotografijos simpoziumo „NIDA. Sutikti fotografiją“ dalis. Iš 102 kandidatų menininkė komisijos buvo atrinkta vienbalsiai. Chia-Yun Wu koncentruojasi į meno tarpdiscipliniškumą ir savo darbuose jungia kino kalbą, fotografiją, kitas medijas bei meno formas.

Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Renata Petrauskaitė-Juodeikė

Ar ne laikas išslaptinti?

„Projektas – Homo sovieticus“ Tuskulėnų dvaro rūmuose

Ekspozicija „Projektas – Homo sovieticus“ atsidarė dar gana neseniai, pernai rugsėjį. Iki VDA pasiūlytos ekskursijos nei apie muziejų, nei apie šią ekspoziciją girdėti neteko. Nors esu vilnietė, šioje vietoje lankiausi pirmą kartą. Nieko nežinojau ir apie Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, apie šioje teritorijoje buvusias slaptas politinių kalinių masines kapavietes, jas apžiūrėjusi likau sukrėsta, negalėjau patikėti, kad apie tai girdžiu pirmą kartą.

Ekspozicinės erdvės. Nuotraukos autorė Enrika Čepulienė
Ekspozicinės erdvės. Nuotraukos autorė Enrika Čepulienė
Prisiminimų alėja. Nuotraukos autorė Enrika Čepulienė
Prisiminimų alėja. Nuotraukos autorė Enrika Čepulienė
Interaktyvi erdvė. Nuotraukos autorius Raimundas Kaminskas
Interaktyvi erdvė. Nuotraukos autorius Raimundas Kaminskas
Ekspozicijos logotipas. Autorius Darius Baliukevičius
Ekspozicijos logotipas. Autorius Darius Baliukevičius
Muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Nuotraukos autorius Dalius Stancikas
Muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Nuotraukos autorius Dalius Stancikas
Monika Krikštopaitytė

Moteriškojo kūrybingumo triumfas

Plačiau savo įspūdžiais iš 59-osios Venecijos bienalės sutiko pasidalinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas

Šių metų bienalė, vadovaujama Cecilios Alemani, nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje joje dominuoja moterys menininkės drauge su lyties nepatikslinančiais asmenimis. Kaip tai justi ekspozicijoje? Kokias matote tendencijas Arsenale, paviljonuose, apskritai?

Šių metų (59-oji) Venecijos bienalė džiugina taip stipriai, kad net galima būtų apibendrinant sakyti, jog tai didžiulė ir triumfališka moteriškojo kūrybingumo pergalė, pasireiškianti Meno pasaulyje prieš brutalius ir laukinius, nevaldomus vyriškus instinktus, demonstruojamus geopolitikos pasaulyje, – žinoma, čia turiu omeny Kremliaus nusikaltėlių Ukrainoje vykdomą totalų nužmogėjimo aktą, Ukrainos civilių gyventojų genocidą. Šis kontrastas taip bado akis, kad kiekviena akimirka, praleista Venecijos bienalėje ir kitose Venecijos mieste vykstančiose parodose, atrodo kaip stebuklinga likimo dovana ir gaivus vilties gurkšnis.

Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Laima Kreivytė, Ugnė Bužinskaitė

Šimtmečio bienalė

Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės

Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis.

Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
 Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Aktualizuoti perlai

Šiuolaikinio dizaino paroda „Slapta meilė“ Vilniaus rotušėje

„Visos Vilniaus rotušės patalpų sienos yra išdažytos gelsvai, o viena salė – pilkai“, – tokie kūrėjos Julijos Janus žodžiai, pristatant savo ir bendraminčių kurtą šiuolaikinio dizaino parodą „Slapta meilė“, tapo intriguojančia preliudija į pasakojimą žiūrovams. Ir išties, pakilus mažiau pastebimais laiptais, esančiais rotušės pirmo aukšto menės dešinėje, pravėrus dideles medines duris atsiduriama netikėtai intymioje parodinėje erdvėje. Jos ašimi tampa architekto Gedimino Stoškaus sukurta stilizuota XVI a. karališkosios miegamojo erdvės scenografija

Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 47  >>> Archyvas